Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirta jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. birželio 5 d. laikotarpyje nuo 19:09 val. iki 19:23 val. iš „Lidl Lietuva“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė prekes: 2 vnt. „Vytintas kiaulienos kumpis“, kurių vieno vieneto vertė 16,37 eurų, iš viso 32,74 eurų vertės, 6 vnt. „Itališkas kietas sūris“, kurių vieno vieneto vertė 5,99 eurų, iš viso 35,94 eurų vertės, 1vnt. „Tilsit sūris“, kurio vertė 9,99 eurų, 3 vnt. „Pieninis šokoladas“, kurių vieno vieneto vertė 1,55 eurų, iš viso 4,65 eurų vertės, 7 vnt. „Pieninis šokoladas“, kurių vieno vieneto vertė 3,99 eurų, iš viso 27,93 eurų vertės, 5 vnt. „Lydytas sūris“, kurių vieno vieneto vertė 1,79 eurų, iš viso 8,95 eurų vertės; tęsdamas nusikalstamą veiką 2023 m. birželio 5 d. laikotarpyje nuo 19:33 val. iki 19:46 val. iš minėtos parduotuvės slapta pagrobė 5 vnt. „Gėlių svogūnėliai STANDART“, kurių vieno vieneto vertė 1,49 eurų, iš viso 7,45 eurų vertės, 6 vnt. „Gazuoto mineralinio vandens“, kurių vieno vieneto vertė 0,79 eurų, iš viso 4,74 eurų vertės, 1 vnt. „Popierinis rankšluostis“, kurio vertė 5,19 eurų, 2 vnt. „Kiaulienos nugarinė“, kurių vieno vieneto vertė 9,99 eurų, iš viso 19,98 eurų vertės, 2 vnt. „Kaimiškas kumpis“, kurių vieno vieneto vertė 9,99 eurų, iš viso 19,98 eurų vertės, 3 vnt. „Tradicinė grietinė“, kurių vieno vieneto vertė 2,29 eurų, iš viso 6,87 eurų vertės, 1 vnt. „Airūnas“, kurio vertė 1,29 euro, 6 vnt. „Sviestas 83 rieb.“, kurių vieno vieneto vertė 2,99 eurų, iš viso 17,94 eurų vertės, 5 vnt. „Sūris“, kurių vieno vieneto vertė 1,99 eurų, iš viso 9,95 eurų vertės, 5 vnt., „Lydytas sūris su riešutais“, kurių vieno vieneto vertė 1,99 eurų, iš viso 9,95 eurų vertės, tuo slapta pagrobė nedidelės vertės, svetimo UAB „Lidl Lietuva“ priklausančio 223,54 eurų vertės turto.

2. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad M. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos pavojingumas yra pagal pagrobto turto vertę vidutiniškas. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ankščiau teistas, turi galiojančių keliolika administracinių nuobaudų už vagystes iš parduotuvių, kas rodo, jog nėra linkęs laikytis įstatymų, todėl nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Jos dydis, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės dydžio skaičiavimą, nustatytas kiek didesnis negu bausmės vidurkis, t. y. 30 parų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistojo apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. M. M. nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

7. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. M., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

8. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. už aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos padarymą skirta bausmė – trisdešimt parų arešto, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam skirta galutinė sumažinta bausmė – dvidešimties parų arešto. Kaip jau minėta, nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad paskirtoji bausmė yra per griežta, tačiau sutikti su nuteistojo skundu pagrindo nėra.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į M. M. veikos pobūdį – tiesiogine tyčia padarytas baudžiamasis nusižengimas, kurio pavojingumas pagal pagrobto turto vertę – vidutiniškas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – ankščiau teistas, turi keliolika galiojančių administracinių nuobaudų už vagystes iš parduotuvių. Šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatydamas kiek didesnį nei sankcijos vidurkis. Be to, atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

10. Pastebėtina, kad M. M. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis (pirmasis teistumas 16-os metų) ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme – kartojo savo nusikalstamą elgesį (skundžiamu nuosprendžiu nuteistas keturioliktą kartą), kas akivaizdžiai rodo, jog asmuo nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės (bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas), tačiau kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog jos esminės reikšmės nuteistojo mąstymui neturėjo ir nuo pakartotinio nusikalstamumo nesulaikė. Priešingai, būdamas jau trylika kartų teistas, taigi puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas nusikalto pakartotinai. Šie duomenys leidžia spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų M. M. vertybinių nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Taigi kitos bausmės rūšies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, be nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, siekiant realiai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo.

11. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Nuteistajam už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė – dvidešimties parų areštas, savo dydžiu yra mažesnė už šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį – pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą skiriamos arešto bausmės vidurkis yra 27,5 paros. Todėl daryti išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir ją švelninti, nėra teisinio pagrindo. Nors bausmė neabejotinai sukels nuteistajam nepatogumų, tai yra neišvengiama už nusikalstamų veikų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmė, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. M. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.