- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1707-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės V. C. 5 502,78 Eur skolą, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas - 124 Eur žyminį mokestį bei išlaidas už advokato paslaugas. Atsakovė V. C. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-05-29 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki paaiškės mirusios V. C. teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių parėmimas neįvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-09-18 nutartimi atnaujino bylą ir bylą nutraukė. Nurodė, kad V. C. testamento sudariusi nebuvo, tokiu duomenų registre nėra. 2019-09-16 Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. A. raštu pranešė, jog paveldėjimo byla po V. C. mirties nebuvo užvesta. Po atsakovės mirties praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Tokiu būdu išnykus aplinkybėms dėl kurių byla buvo sustabdyta, teismas civilinę bylą atnaujino. Teismas sprendė, kad po atsakovės mirties paveldėjimo bylą užvesta nebuvo, testamento mirusioji nepaliko, tokiu būdu teisių perėmimas neįvyko, dėl to bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas A. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-09-18 nutartį toje dalyje, kurioje byla buvo nutraukta ir bylos nagrinėjimą atnaujinti. Nurodo, kad mirusiajai mirties dienai priklausė 1/3 dalis 1,6080 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis 0,7200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Kadangi po atsakovės mirties liko jos turėtas turtas, kurį pagal įstatymą paveldėjo valstybė, tik dėl jo paveldėjimo įforminimo dar nesikreipė, akivaizdu, jog teismo sprendimas nutraukti bylą yra nepagrįstas, nes teisių perėmimas vis dėl to įvyko, ir todėl byla turėjo būti tęsiama, sudarant galimybę ieškovui įtraukti į bylą atsakovu Lietuvos valstybę, kurią atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė sūkio ministerijos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
5. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė nepagrįstai. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių (fizinis asmuo) pasitraukia iš bylos dėl šio asmens mirties, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teismas privalo sustabdyti bylą, kai fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, miršta, jeigu atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius yra leidžiamas teisių perėmimas (CPK 163 straipsnio 1 punktas). Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo vienas iš dalyvaujančių asmenų, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas). Taigi, vienos iš byloje dalyvaujančių asmenų mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas. Šiuo atveju teismas nutraukė bylą, nustatęs, jog teisių perėmimas nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialinių subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir jo procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų (prašymų) ryšį su šalies, iš bylos pasitraukusios dėl mirties asmeniu. Byloje nustatyta, jog šioje byloje ginčas yra kilęs dėl skolos. Ieškovo teigimu, jis paskolino atsakovei 5 502,78 Eur, kurių ji negrąžino. Apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju negalima daryti išvados, jog šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės asmeniu, todėl, įvertinęs ginčo pobūdį teismas sprendžia, jog materialinių subjektinių teisių perėmimas šioje byloje yra galimas. Esant galimam materialinių teisių perėmimui, galimas ir procesinių teisių perėmimas. Taigi teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą.
6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apelianto argumentu, jog mirusiosios turtas pereina valstybei. CPK 5.2 straipsnio 3 dalis numato, jog jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi šiuo atveju, kaip ir teisingai nurodo apeliantas, nesant duomenų apie kitus palikimo perėmėjus, palikimą perima valstybė. Taigi, valstybė yra atsakovės teisių perėmėja, kuri turėtų pakeisti byloje dalyvavusią atsakovę.
7. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nevertino, o priėmė tik formalų sprendimą ir nutraukė bylą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl teisių perėmimo perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo A. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl šalies pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.