Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2022-11-03 · Administracinė byla Nr. eI3-3862-609/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
eI3-3862-609/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00204-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
E. G., A. L., V. L., J. J., I. M.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3862-609/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00204-2022-7Procesinio sprendimo kategorija:16.1; 16.6; 55.1.3; 57.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. G., A. L., V. L., J. J., I. M. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo bei jo patikslinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai E. G., A. L., V. L., J. J., I. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-47 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ (toliau – Sprendimas) ir 2022 m. sausio 27 d. raštą Nr. (31.1E)-RS2-65 „Dėl 2022-01-20 rašto Nr. (31.1)-RS2-47 patikslinimo“ bei atsakovę įpareigoti pritarti 2021 m. balandžio 21 d. pareiškėjų pasiūlymui dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo.

Skunde nurodo, jog atsakovė tik formaliai perrašė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6886-609/2021 panaikinto 2021 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-239 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo" argumentus ir nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl pareiškėjų valdoma teritorija neatitinka kvartalo sąvokos.

Pareiškėjų teigimu, atsakovė neįvykdė pareigos priimti naujo sprendimo, vietoje to, pateikė analogišką sprendimą su papildomu, bet realiai neįgyvendinamu pasiūlymu planuoti didesnę atsakovei palankią teritoriją.

Pareiškėjų įsitikinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą priimti motyvuotą sprendimą, nes jis buvo priimtas, net neįvertinus šiaurinės planuojamos teritorijos dalies, t. y. iš kitų trijų pusių žemės sklypą taip pat riboja inžinerinių komunikacijų koridoriai ir natūralūs barjerai. Atsakovė nedetalizavo, kokių Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių neatitinka planuojama teritorija, iš Sprendimo neaišku, kurios redakcijos Klaipėdos miesto bendrasis planas taikomas, nepaaiškina, kaip pasiūlymai prieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui, taip apribojant pareiškėjų teisę į gynybą, nežinant, kokį tariamą pažeidimą atsakovė nustatė. Pareiškėjų įsitikinimu, jiems priklausantys žemės sklypai atitinka abi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 1 punkte bei 2 straipsnio 10 dalyje nurodytas sąlygas. Nors šiai dienai yra patvirtintas naujos redakcijos Klaipėdos miesto bendrasis planas (2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. T2-191), pareiškėjų vertinimu, ginčo atveju turėtų būti taikomas pasiūlymų pateikimo metu galiojusios redakcijos Klaipėdos miesto bendrasis planas. Pareiškėjų teigimu, aplinkybė, kad yra inicijuoti bendrojo plano pakeitimai ir (ar) inicijuoti specialieji planai, nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi, nes pakeitus teritorijų planavimo dokumentus, pagal šiai dienai galiojančius teritorijų planavimo dokumentus pradėti procesai, pagal juos bus tęsiami, todėl atsakovės nurodomos rekomendacinio pobūdžio pastabos dėl planuojamų teritorijų dokumentų ginčo išsprendimui neturi reikšmės.

Šalies argumentai

Pareiškėjų teigimu, Sprendimas neteisėtai apriboja pareiškėjų nuosavybės teises ir pažeidžia jų teisėtus lūkesčius naudotis žemės sklypais, t. y. apribojama pareiškėjų teisė keisti žemės sklypų paskirtį į gyvenamosios paskirties ir vykdyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą, kaip tai numatyta procedūrų inicijavimo metu galiojusiam bendrajame plane. Atsakovė siekia apriboti pareiškėjų teises naudotis jiems priklausančiu turtu taip, kad jie arba apskritai negalėtų pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirties arba privalėtų vykdyti atsakovės teikiamus pasiūlymus ir užtikrinti infrastruktūros plėtros finansavimą savomis lėšomis. Pareiškėjai nurodo, jog atsakovė teismo įpareigojimo tinkamai neįvykdė, todėl turi būti įpareigota pritarti 2021 m. balandžio 21 d. pareiškėjų pasiūlymui dėl teritorijų planavimo procedūrų inicijavimo.

Pareiškėjai nurodo, kad atsakovė neįvykdė pareigos motyvuoti Sprendimą, jis neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Sprendime aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinomis teisės normomis. Pareiškėjų pasiūlymui dėl teritorijų planavimo proceso iniciavimo nebuvo pritarta, kadangi planuojama teritorija neatitinka Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuotos kvartalo sąvokos. Sprendime nurodyta kad teritorija, kurioje yra pareiškėjų žemės sklypai, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto kvartalo apibrėžimo, nes tik iš dviejų pusių yra ribojama inžinerinių komunikacijų koridorių ar natūralių barjerų (žemės reljefo formų, vandens telkinių, želdinių, antropogeninių komponentų), yra urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti bei neatitinka suplanuotos miesto urbanistinės struktūros aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento – Klaipėdos miesto bendrojo plano.

Atsakovė pabrėžia, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi inžinerinių komunikacijų koridorius – žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniamas įrengti ir eksploatuoti. Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, ginčo teritorijos šiaurinėje pusėje esantys vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai negali būti laikomi centralizuotosios geriamojo vandens teikimo ar nuotekų surinkimo sistemos dalimi.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, Sprendime aiškiai nurodyta, kad planuojama teritorija neatitinka kvartalo sąvokos, kaip tai nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 5 d. 1 punkte, kad detaliųjų planų objektai yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai. Kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, ribos nustatomos, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 10 d. nurodytais požymiais, atsižvelgiant į konkrečius planavimo tikslus ir uždavinius, Nors ir yra vienas šalia kito, pareiškėjų žemės sklypai neatitinka kvartalo sąvokos, nes yra teritorijoje, kurioje yra daug privačių žemės sklypų. Nors pareiškėjai teigia, kad teritorijos šiaurinėje pusėje yra inžineriniai tinklai, toje vietoje yra privatus žemės sklypas. Inžineriniai tinklai yra pareiškėjų žemės sklype ir nėra esami ar teritorijų planavimo dokumentais suplanuoti inžinerinių komunikacijų koridoriai, taip, kaip tai apibrėžta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. - žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti. Nors pareiškėjai teigia, kad teritorijos pietinėje pusėje yra pievos, dauba, nurodyta teritorija yra valstybinė žemė, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog ginčo teritorija atitinka kvartalo sąvoką.

Atsakovė nesutinka, kad Sprendimu ribojami pareiškėjų teisėti lūkesčiai tinkamai naudotis jų nuosavybe. Pažymi, kad pareiškėjų numatoma planuoti teritorija neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 1 punkte keliamų reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo lūkesčių dėl teritorijų planavimo inicijavimo sutarties sudarymo ir žemės sklypų paskirties keitimo atsiradimui.

Atsakovės teigimu, prašomas panaikinti atsakovės 2022 m. sausio 27 d. raštas Nr. (31.1E)-RS2-65 „Dėl 2022-01-20 rašto Nr. (31.1)-RS2-47 patikslinimo“ yra informacinio - aiškinamojo pobūdžio dokumentas, surašytas dėl telefonu išsakytos pareiškėjo pastabos, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-47 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ ir 2022 m. sausio 27 d. rašto Nr. (31.1E)-RS2-65 „Dėl 2022-01-20 rašto Nr. (31.1)-RS2-47 patikslinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-47 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ ir 2022 m. sausio 27 d. raštą Nr. (31.1E)-RS2-65 „Dėl 2022-01-20 rašto Nr. (31.1)-RS2-47 patikslinimo“, prašoma įpareigoti atsakovę pritarti 2021 m. balandžio 21 d. pareiškėjų pasiūlymui dėl teritorijų planavimo procedūrų inicijavimo.

Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Pažymėtina tai, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktas. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.“<...> Aprašo 9 punkte nurodyta, kad: planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo privalo priimti sprendimą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą; <...>. Nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš planavimo iniciatoriaus reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Apraše. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams; sprendimas atmesti pasiūlymą gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) kai urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas. Detaliųjų planų objektai yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 5 d. 1 p.); esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 5 d. 2 p.). Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nustatyti detaliųjų planų uždaviniai: 1) detalizuoti savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas, nustatytus teritorijų naudojimo privalomuosius reikalavimus; 2) nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti teritorijų naudojimo reglamentus; 3) suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinkle; 4) numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai; 5) nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas; 6) numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir naudoti; 7) numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui; 8) suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, ribos kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos planavimo darbų programoje, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytais požymiais ir atsižvelgiant į konkrečius planavimo tikslus ir uždavinius. Planavimo organizatorius, įvertinęs konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius planuojamos teritorijos ypatumus, strateginio planavimo dokumentus, rengiamo detaliojo plano mastelį, planavimo darbų programoje nustato papildomus teisės aktais pagrįstus planavimo uždavinius (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 8 d.). Atsižvelgdamas į rengiamo detaliojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad detaliajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo (kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų, kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir apsaugos zonų) apsaugos reikalavimai, urbanistiniai ir architektūriniai (pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas ir kita), inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti teritorijos naudojimo reglamentai (Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 2 d.).

Iš šių teisės normų matyti, kad savivaldybės administracijos direktoriui yra suteikta teisė atmesti planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, tačiau šia teise jis gali naudotis tik tuo atveju, kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Be to, savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigojamas savo sprendimą, kuriuo atmeta pasiūlymą, motyvuoti. Šiuo atveju motyvuoti, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto taikymo aspektu, reikia suprasti kaip reikalavimą nurodyti faktines aplinkybes (teisės aktų normas ar kitus to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriems prieštarauja pasiūlymas) ir teisės normą (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d.; Aprašo 9 p.), kuria remdamasis jis atmeta pasiūlymą.

Kadangi Sprendimas priimtas, vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-6886-609/2022, iš naujo nagrinėdama pareiškėjų E. G. ir I. M. 2021 m. balandžio 21 d. prašymą, atsakovė privalėjo vadovautis ginčo teisinių santykių atsiradimo metu ginčo teritorijoje galiojusių teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis.

Įvertinus Sprendimo turinį matyti, kad ginčo teisiniam santykiui teisiškai reikšminga aplinkybė, kad planuojama teritorija neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje reglamentuotos kvartalo sąvokos, nėra pagrįsta teisės aktų normomis ar kitais to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais ir ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusiais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kuriems prieštarauja pasiūlymas, Sprendime nėra nurodyta teisės norma, kuria remiantis pasiūlymas buvo atmestas.

LVAT yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai; administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-34/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju teismui ištaisyti atsakovo priimto sprendimo trūkumų nėra galimybės. Be to, atsakovo atsiliepime pateikti argumentai (net ir išsamūs) taip pat negali pakeisti imperatyvių reikalavimų, kad sprendimo motyvai turi būti pačiame sprendime (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškių jo priėmimo motyvų, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2014).

Kadangi Sprendimas priimtas, pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas ir 2022 m. sausio 27 d. raštas Nr. (31.1E)-RS2-65 „Dėl 2022-01-20 rašto Nr. (31.1)-RS2-47 patikslinimo“ naikintini.

Pažymėtina tai, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, todėl skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę pritarti 2021 m. balandžio 21 d. pasiūlymui dėl teritorijų planavimo procedūrų inicijavimo netenkintinas. Panaikinus Sprendimą ir 2022 m. sausio 27 d. raštą Nr. (31.1E)-RS2-65 „Dėl 2022-01-20 rašto Nr. (31.1)-RS2-47 patikslinimo“, 2021 m. balandžio 21 d. pasiūlymo nagrinėjimo procedūra lieka neužbaigta, todėl atsakovė įpareigojama priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas E. G. prašo jam iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 1360 Eur atstovavimo išlaidos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjas E. G. įgijo teisę į patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30,00 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą, t. y. 22,50 Eur (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys).

Žyminio mokesčio mokėjimo prievolė sąlygota ABTĮ, todėl pareiškėjo E. G. patirtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu, laikytinos būtinomis.

Nors pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad AB SEB banke 2022 m. vasario 21 d. buvo sumokėtas 23,00 Eur žyminis mokestis, pareiškėjo E. G. naudai iš atsakovės priteistina įskaityta 22,50 Eur žyminio mokesčio suma.

Iš byloje esančių atstovavimo sutarčių matyti, jog pareiškėjus atstovavo advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokatė D. S.. AB SEB banko 2020 m. kovo 15 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, jog pareiškėjas E. G. į advokatų profesinės bendrijos Magnusson sąskaitą pervedė 1360,04 Eur.

Ataskaita patvirtina, jog prašomą priteisti 1360,04 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro skundo rengimo išlaidos.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinio ar priešieškinio surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Skundas pateiktas 2022 m. vasario 21 d. (2022 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamam atvejui aktualus 2020 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 454,8 Eur. Atsižvelgiant į tai, už skundo surašymą maksimali priteistina suma yra 3637 Eur (1 454,8 × 2,5).

Ataskaitose nurodyta skundo rengimo išlaidas sudaranti 1360,04 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas.

Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikytinas 0,1 koeficientas.

Iš 2022 m. spalio 5 d. informacinės pažymos matyti, jog 2021 m. spalio 5 d. teismo posėdyje pareiškėjų interesus atstovavo advokatė D. S., posėdžio pradžia - 9.00 val., posėdžio pabaiga - 9.44 val.

2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 1780,5 Eur, todėl už atstovavimą teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 178,05 Eur (1780,5 x 0,1). Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. spalio 10 d. teismo posėdis truko 45 min., pareiškėjui E. G. priteistina 178,05 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidų suma.

Įvertinus tai, jog skundas patenkintas tik iš dalies, pareiškėjui E. G. priteistina 1360,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir jam priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-47 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ ir 2022 m. sausio 27 d. raštą Nr. (31.1E)-RS2-65 „Dėl 2022-01-20 rašto Nr. (31.1)-RS2-47 patikslinimo“.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui E. G. 700 (septynis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas