Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 23ANN-111638732-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

skundžiamu nutarimu R. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 70 Eur bauda už tai, kad 2017 m. gegužės 28 d., apie 22.00 val., ir 2017-07-20, apie 23.10 val., Alsėdžių g. 8, Kaune, nuosavame sklype, voljere, jam priklausantis šuo (vokiečių aviganis) garsiai lojo, taip trikdydamas aplinkiniams gyventojams ilsėtis, tuo pažeidė „Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių“, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094, 13 punktą.

Kauno apylinkės teisme gautas R. G. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 23ANN-111638732-17 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės nereglamentuoja, kas yra viešoji rimtis, lojimas, taisyklėse nėra įtvirtintas draudimas šunims loti, nenurodytas paros laikas, kada loti galima, o kada – ne. Pareiškėjo nuomone šuns lojimas yra gyvūno reakcija į išorinius aplinkos dirgiklius ir negali būti laikomas viešosios rimties pažeidimu. Normalu, kad prie namo atvykę policijos pareigūnai girdėjo šuns lojimą, nes taip gyvūnas reagavo į prie tvoros vaikštančius svetimus asmenis.

R. G. teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdį jam žinoma, gautas jo prašymas skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Skunde R. G. nurodė, kad yra abejotina, ar lojo jam priklausantis šuo, jis lojo trumpai, neaišku, ar dėl to galėjo būti sutrikdyta viešoji rimtis.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G. nubaustas už tai, kad jam priklausantis šuo garsiai lojo, taip trikdydamas aplinkiniams gyventojams ilsėtis. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. neigia padaręs pažeidimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalį, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai neturi kelti jokių pagrįstų abejonių. Šiuo atveju sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad administracinio nusižengimo byla buvo iškelta surinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nusižengimo faktą. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. Z. pareiškimu kreipėsi į Panemunės PK dėl 2017-05-28 visą naktį Alsėdžių g. 8, Kaune, lojusio šuns, kuris trukdė ilsėtis namo, esančio Medvėgalio g. 31, Kaune, gyventojams. Pareiškime nurodė, jog kiemas aptvertas aukšta tvora, todėl šuns negali erzinti praeiviai, bet jis loja kiekvieną naktį, ypač savaitgaliais, kai išvyksta šeimininkas. Ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai. V. Z. pareiškimą pasirašė dar devyni asmenys, taip patvirtindami jame nurodytas aplinkybes. Be to, V. Z. dar du kartus kreipėsi į policiją dėl minėto šuns keliamo triukšmo, pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu. Teismas V. Z. ir kitų jo pareiškimą pasirašiusių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, jo šališkumo ar kitų aplinkybių, dėl kurių jis siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais liudytojo parodymais.

Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094, 12 punkte nurodyta, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, o 13 punkte nurodoma, jog gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties. Nors Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklės nenumato, kas yra šuns lojimas, kada šuo gali loti ar netoli, tačiau pastovus šuns lojimas be abejo kelia pavojų žmonių sveikatai, veikia greta gyvenančius žmones. Be to, Triukšmo prevencijos Kauno miesto viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T-660, 4.1 punkte numatyta, jog viešosios rimties trikdymas taip pat yra ir šunų lodymas. Byloje kylančios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai, tačiau tik tuomet, kai ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti.

Šiuo atveju teismas, įvertinęs byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, skunde išdėstytus teiginius, kuriais administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, laiko pareiškėjo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Įvertinus aukščiau paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 23ANN-111638732-17 palikti nepakeistu.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.