- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 2-1329-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01095-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje dėl ieškovės V. J. ieškinio Lietuvos Respublikai dėl nuostolių (negautų pajamų), turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, prašydama: 1) priteisti 56 389,02 Eur turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas); 2) 119,44 Eur su procesu susijusios patirtos žalos atlyginimą; 3) 600 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei skaičiuoti ją iki visiško teismo proceso pabaigos; 4) išspręsti nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perdavimą valstybei;; 5) panaikinti mokestinius reikalavimus, teikiamus už nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-20 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės V. J. ieškinio dalį (11 nutarties punktas) kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka; atsisakyti priimti ieškovės V. J. ieškinio dalį (7, 8, 9 nutarties punktai) kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, išaiškinti ieškovei, kad tokio reikalavimus ji turi teisė reikšti atitinkamiems Vilniaus arba Šiaulių apygardos administraciniams teismams; nustatyti ieškovei V. J. terminą – ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos – pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje (4, 5, 6, 10, 12 punktuose) nurodytus ieškinio trūkumus; išaiškinti, kad per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumus pašalinus, ieškinys buvo laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.
3. Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008) (pirmosios instancijos teismo nutarties 2 punktas).
4. Teismas nurodė, kad civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar ieškovas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia patikrina ar ieškovo pareikšti reikalavimai yra teismingi nagrinėti teismui, kuriame pateikiamas ieškinys (CPK 25-27, 36 straipsniai), patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys (dalis reikalavimų) neteismingas pareikštam teismui ar nenagrinėtinas teisme, atsisako priimti ir išaiškina ieškovui, koks teismas ar kuri institucija kompetentingas tuos reikalavimus nagrinėti (CPK 137 straipsnis), o nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis) (pirmosios instancijos teismo nutarties 3 punktas).
5. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad ieškovė ieškinį priteisti jai nuostolius (negautas pajamas) bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą reiškia atsakovui skirtingais faktiniais ir teisiniais pagrindais (2, 3, 4, 5 reikalavimai), tačiau neišskirdama konkrečiu pažeidimu padarytos žalos dydžio (pirmosios instancijos teismo nutarties 4 punktas).
6. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodė, jog žala jai atsirado dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ su vėlesniais jo pakeitimais ir galimai esant neteisėtoms valdžios institucijų veikoms. Teismas vertinimu, toks abstraktus ieškinio faktinio pagrindo formulavimas užkerta galimybę identifikuoti konkretų ieškovės teisių pažeidimą, t. y. ar ieškovė teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas nutarimas yra neteisėtas ir tokiu būdu pažeidžia jos teisę į nuosavybės teisių įgyvendinimą, ar teisėto nutarimo pagrindu vykdyti valdžios institucijų ar konkrečių jų valdininkų (pareigūnų) veiksmai buvo neteisėti ir tai yra atsiradusios žalos ar negautų pajamų priežastis. Teismas siūlė ieškovei patikslinti šį ieškinio faktinį pagrindą, kad būtų galima nustatyti konkretų pažeidimą ir jį padariusį asmenį (instituciją, valdininką, pareigūną ir pan.), sukėlusį ieškovei žalą bei nustatyti kompetentingą instituciją šiam ginčui spręsti. Taip pat nurodyti, kokia konkrečiai prašomos priteisti žalos dalis padaryta šiuo konkrečiu pažeidimu. Teismas taip pat išaiškino, kad jeigu ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia teisės akto neteisėtumo aplinkybe ir galimai neteisėtu valdžios institucijų veikimu teisės aktų leidybos srityje, tai pažymėtina, jog savo ruožtu Specialioji teisėjų kolegija 2007-12-13 nutartyje išaiškino, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau negali lemti bylų rūšinio teismingumo (pirmosios instancijos teismo nutarties 5 punktas).
7. Teismas nurodė, kad kitą jos teisių pažeidimą, lėmusį nuostolius ir žalos atsiradimą, ieškovė nurodė Antano Savicko IĮ, ieškovės teigimu, neteisėtus veiksmus, kuomet minėtas juridinis asmuo 2005 metais atliko Šiaulių miesto sodininkų bendrijoje „Aušrinė“ esančio ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. 2901/0124:105, kadastrinius matavimus. Teismas nustatė, kad ieškovė minėtam asmeniui turtinių reikalavimų nereiškė. Teismas, susipažinęs su ieškinio ir jo priedų turiniu, darė išvadą, jog sodininkų bendrijos „Aušrinė“ gretimų sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų, kurios nėra aiškios iš turimų dokumentų. Teismas pažymėjo, jog ieškovės V. J. ieškinys dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo ribas 2010-10-15 išnagrinėtas Šiaulių miesto apylinkės teisme (sprendimas įsiteisėjo 2011-05-26 jį peržiūrėjus apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 2A-88-154/2011), kur ieškovei buvo išaiškinta teisė reikšti reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tačiau duomenų, kad ieškovė tokia teise pasinaudojo ir gynė savo pažeistą teisę teisme, nėra. Tokio reikalavimo ji nereiškia ir nagrinėjamu atveju. Teismas išaiškino ieškovei, kad ginti pažeistą teisę teisme galima tik tinkamai suformulavus ieškinio pagrindą ir dalyką, kadangi teismai ieškinius nagrinėja tik pareikštų reikalavimų ribose. Tokiu būdu, teismas ieškovei siūlė įvardinti konkretų jos teisės pažeidimą ir pasirinkti gynimo būdą (CK 1.138 str.). Taip pat nurodyti, kokia konkrečiai prašomos priteisti žalos dalis padaryta (ir ar padaryta) šiuo konkrečiu pažeidimu (pirmosios instancijos teismo nutarties 6 punktas).
8. Teismas nustatė, kad kitą ieškinio faktinį pagrindą ieškovė nurodė galimai neteisėtus valstybinės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo veiksmus – sodininkų bendrijos „Aušrinė“ 102 sklypo statinių (ūkinių pastatų ir stoginės) įregistravimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į registro duomenų tvarkytoją dėl minėtų duomenų tikslinimo ar skundė jo priimtą sprendimą. Teismas išaiškino, kad tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėtini ne bendros kompetencijos, bet administraciniame teisme pagal Administracinių teismų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi numatytą kompetenciją. Tokiu būdu, ieškinio dalis dėl šio reikalavimo atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), išaiškinant ieškovei, kad skundą dėl šio savo teisės pažeidimo turi teisę teikti Šiaulių apygardos administraciniam teismui (pirmosios instancijos teismo nutarties 7 punktas).
9. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, žala jai padaryta ir tuo, kad paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba faktiškai jai nebuvo suteikta. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-05-04 rašte teisingai nurodė, kad skundai dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų (ne)teisėtumo teikiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to teismas sprendė, kad ieškinio dalis dėl šio reikalavimo atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), išaiškinant ieškovei, kad skundą dėl šio savo teisės pažeidimo turi teisę teikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (pirmosios instancijos teismo nutarties 8 punktas).
10. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalauja panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos mokestinį reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl minėto mokestinio reikalavimo panaikinimo jau buvo pateikusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau nepasinaudojo jai įstatymo numatyta teise per teismo nustatytą terminą pašalinti skundo trūkumus, todėl teismas skundą laikė nepaduotu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. I-1905-244/2018). Teismas išaiškino, kad skundo laikymas nepaduotu ir grąžinimas pareiškėjai neužkirto jai kelio teikti skundą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėtas reikalavimas priskirtinas administracinių bylų kompetencijai, darė išvadą, kad šioje dalyje ieškovės ieškinį atsisakytina priimti (pirmosios instancijos teismo nutarties 9 punktas).
11. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, prašoma priteisti žala jai atsirado dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, privalomą sandorių teisinę registraciją atliekančių valstybės institucijų, valstybės tarnautojų ir kitų organizacijų darbuotojų pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo. Teismo vertinimu, toks abstrakčiai suformuluotas faktinis pagrindas laikytinas ieškinio formos ir turinio trūkumu, todėl teismas siūlė ieškovei jį pašalinti, atitinkamai nurodant konkrečius jos teisių pažeidėjus (tarnautojus, pareigūnus, įstaigas ar pan.), įvardinant konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą) ar priimtus, jos nuomone, jos teises pažeidžiančius sprendimus bei įvardinant konkrečiu neteisėtu veiksmu padarytą žalą (pirmosios instancijos teismo nutarties 10 punktas).
12. Teismas nustatė, kad ieškovė taip pat prašė išspręsti visus nuosavybės teisių perdavimo valstybei klausimus. Teismas pažymėjo, kad teismas pagal kompetenciją nėra priskirtas klausimų dėl privačių asmenų turto perdavimo valstybės poreikiams nagrinėjimas. Teismuose sprendžiami kilę ginčai dėl konkretaus ir jau esamo asmens pažeistos teisės gynimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nenurodė pažeidimo (kompetentingos institucijos sprendimo atmesti ieškovės prašymą ar pan.). Be to, savo reikalavimą suformulavo nekonkrečiai, nes neįvardino net turto (daikto), kurį prašo perduoti valstybei. Dėl to teismas darė išvadą, kad atsisako priimti ieškinyje dėl nurodyto reikalavimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) (pirmosios instancijos teismo nutarties 11 punktas).
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti jos naudai 56 389,02 Eur negautas pajamas, tačiau prie ieškinio nepateikė rašytinių įrodymų minėtai sumai pagrįsti. Teismas siūlė ieškovei pagrįsti reikalavimą rašytiniais įrodymais ar kitais įstatymo leistinais įrodinėjimo būdais (CPK 178 str. 1 d.) (pirmosios instancijos teismo nutarties 12 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Ieškovė V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-06-20 nutartį, priimti atskirąją nutartį, išnagrinėti bylą iš esmės, vieno proceso metu išspręsti visus ginčo turto perdavimo klausimus valstybei, panaikinti neteisėtai teikiamus mokestinius reikalavimus už žemės sklypą, esant neteisėtai suvaržytoms disponavimo teisėms, užtikrinti apeliantės asmens duomenų apsaugą, užtikrinti byloje su oficialiais rašytiniais įrodymais pateikiamų asmenų duomenų apsaugą ir užtikrinti, kad nebūtų laisvo tokio duomenų judėjimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 3 punkte išėjo iš ieškinio ribų, pakeitė ieškinio esmę ir atsakovus bei bylų rūšinio teismingumo taisykles bei klausimus. Teismas neteisėtai valdžios institucijų padarytus pažeidimus ir pasekmes siekia perkelti apeliantei.
14.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 4 punkte nustatė, kad apeliantė (ieškovė) prašo priteisti nuostolius (negautas pajamas) bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą skirtingais faktiniais pagrindais (2, 3, 4, 5 reikalavimai), tačiau neišskirdama padarytos žalos dydžio. Teismas ignoruoja pateiktus dokumentus ir nevertina rašytiniuose ir oficialiuose dokumentuose esančių faktų, todėl daro tikrovės neatitinkančias išvadas.
14.3. Atskirajame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju žala kilo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 2008 m. lapkričio 19 d. Nr. 1256“ 15.4 punkto ir kaimyniniame sklype Nr. 102 vykdytų manipuliacijų su žeme, žemės perkėlinėjimo, žemės sklypo suformavimo padalijus daiktą, pažeidžiant įteisinimo procedūras, šiam sklypui priskiriant papildomai 0,007 ha žemės, naudojant apeliantės neįteisintus, man net neįteiktus dokumentus.
14.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 6 punkte nesąžiningai, šališkai pateikia nustatytus faktus, kurie yra kardinaliai priešingi ieškovei pateiktiems rašytiniams įrodymams ir išaiškinimams.
14.5. Pirmosios instancijos teismas nutarties 7 ir 8 punktuose nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.
14.6. Pirmosios instancijos teismas nutarties 9 punkte nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį kaip neteismingą.
14.7. Pirmosios instancijos teismas nutarties 10 punkte nepagrįstai prašė nurodyti konkrečius pažeidėjus ir veiksmus, kadangi ieškovė neatlieka teisėsaugos institucijoms priskiriamų funkcijų ir nurodyti valdininkus, kurie tvarko ir lemia priimamus teisės aktus ar sprendimus ir veikia įstaigų viduje negali.
14.8. Pirmosios instancijos teismas nutarties 11 punkte nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2018-06-20 nutartis paliktina nepakeista.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-06-30 nutarimas byloje Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).
19. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties 6 punkte nesąžiningai, šališkai pateikia nustatytus faktus, kurie yra kardinaliai priešingi ieškovei pateiktiems rašytiniams įrodymams ir išaiškinimams.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad kitą jos teisių pažeidimą, lėmusį nuostolius ir žalos atsiradimą, ieškovė nurodė Antano Savicko IĮ, ieškovės teigimu, neteisėtus veiksmus, kuomet minėtas juridinis asmuo 2005 metais atliko Šiaulių miesto sodininkų bendrijoje „Aušrinė“ esančio ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. 2901/0124:105, kadastrinius matavimus.
21. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškinys dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo ribas išnagrinėtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-15 sprendimu, Šiaulių apygardos teismo 2011-05-26 nutartimi. Ieškovei buvo išaiškinta teisė reikšti reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas byloje nėra duomenų, kad ieškovė tokia teise pasinaudojo ir gynė savo pažeistą teisę teisme. Tokio reikalavimo ji nereiškia ir nagrinėjamu atveju. Dėl to apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginti pažeistą teisę teisme galima tik tinkamai suformulavus ieškinio pagrindą ir dalyką, kadangi teismai ieškinius nagrinėja tik pareikštų reikalavimų ribose. Apeliantė (ieškovė) turėtų įvardinti konkretų jos teisės pažeidimą ir pasirinkti gynimo būdą (CK 1.138 str.), taip pat nurodyti, kokia konkrečiai prašomos priteisti žalos dalis padaryta (ir ar padaryta) šiuo konkrečiu pažeidimu.
22. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas i nutarties 7 ir 8 punktuose nepagrįsta atsisakė priimti ieškinio dalį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos apeliantės teiginius.
23. Administracinių teismų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad vieną iš ieškinio faktinių pagrindų ieškovė (apeliantė) nurodo galimai neteisėtus valstybinės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo veiksmus – sodininkų bendrijos „Aušrinė“ 102 sklypo statinių (ūkinių pastatų ir stoginės) įregistravimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad ieškovė (apeliantė) kreipėsi į registro duomenų tvarkytoją dėl minėtų duomenų tikslinimo ar skundė jo priimtą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ieškovei, kad tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėtini ne bendros kompetencijos, bet administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškinio dalis dėl šio reikalavimo atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), išaiškinant ieškovei, kad skundą dėl šio savo teisės pažeidimo turi teisę teikti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
25. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimas dėl žalos, kilusios dėl to, kad ieškovei paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba faktiškai jai nebuvo suteikta, taip pat nagrinėtinas ne bendros kompetencijos, bet administraciniame teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio dalis dėl šio reikalavimo atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), išaiškinant ieškovei, kad skundą dėl šio savo teisės pažeidimo turi teisę teikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
26. Apeliacinis teismas laiko nepagrįstu apeliantės teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nutarties 9 punkte nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį kaip neteismingą.
27. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė reikalauja panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos mokestinį reikalavimą. Ieškovė dėl minėto mokestinio reikalavimo panaikinimo jau buvo pateikusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau nepasinaudojo jai įstatymo numatyta teise per teismo nustatytą terminą pašalinti skundo trūkumus, todėl teismas skundą laikė nepaduotu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1905-244/2018). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą reikalavimą laikė priskirtinu administracinių bylų kompetencijai, todėl pagrįstai šioje dalyje ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nutarties 10 punkte nepagrįstai prašė nurodyti konkrečius pažeidėjus ir veiksmus, kadangi ieškovė neatlieka teisėsaugos institucijoms priskiriamų funkcijų ir nurodyti valdininkus, kurie tvarko ir lemia priimamus teisės aktus ar sprendimus ir veikia įstaigų viduje negali. Nurodytas teiginys nėra pagrįstas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės prašoma priteisti žala jai atsirado dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, privalomą sandorių teisinę registraciją atliekančių valstybės institucijų, valstybės tarnautojų ir kitų organizacijų darbuotojų pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks abstrakčiai suformuluotas faktinis pagrindas laikytinas ieškinio formos ir turinio trūkumu, todėl ieškovė turėtų jį pašalinti, atitinkamai nurodant konkrečius jos teisių pažeidėjus (tarnautojus, pareigūnus, įstaigas ar pan.), įvardinant konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą) ar priimtus, jos nuomone, jos teises pažeidžiančius sprendimus bei įvardinant konkrečiu neteisėtu veiksmu padarytą žalą.
29. Apeliacinis teismas taip pat laiko nepagrįstu apeliantės teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nutarties 11 punkte nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Ieškinyje ieškovė prašo išspręsti visus nuosavybės teisių perdavimo valstybei klausimus.
30. Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad teismuose sprendžiami kilę ginčai dėl konkretaus ir jau esamo asmens pažeistos teisės gynimo. Tuo tarpu, ieškovė nenurodė pažeidimo (kompetentingos institucijos sprendimo atmesti ieškovės prašymą ar pan.), savo reikalavimą suformulavo nekonkrečiai, nes neįvardino net turto (daikto), kurį prašo perduoti valstybei. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinyje dėl nurodyto reikalavimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
31. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai taikė teismingumo taisykles, preliminariai įvertino pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, neperžengė ieškinio ribų bei nepakeitė ieškinio esmės ir atsakovų.
32. Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad atskirojo skundo prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo nėra pagrįstas ir todėl netenkintinas.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės reikalavimas užtikrinti byloje su oficialiais rašytiniais įrodymais pateikiamų asmenų duomenų apsaugą ir užtikrinti, kad nebūtų laisvo tokio duomenų judėjimo nėra apeliacijos objektas, todėl dėl jo nepasisako.
34. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
35. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
36. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės V. J. atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą.