Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, užsiimantis individualia veikla pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

2012 m. balandžio 27 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta;

teistas 2020 m. vasario 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, jam paskiriant laisvės apribojimą 8 mėnesiams, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja J. M. bei lankytis jos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini);

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir dideliu kiekiu šaudmenų, grasino nužudyti žmogų, taip pat vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent:

pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2020 m. sausio 15 d. Nr. IX-705 30 straipsnio „Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos, taikomi draudimai ir teisės” reikalavimus, nuo 2020 m. vasario 15 d. iki 2020 m. vasario 18 d., savo gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį vienašūvį medžioklinį šautuvą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini), nevykdydamas teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimo pateikti šaudmenis, neturėdamas leidimo, laikė didelį kiekį šaudmenų:

¾ 242 vienetus tinkamų šaudyti iš įvairių graižtvinių ginklų pramoninės gamybos 9 mm kalibro „(duomenys neskelbtini)“ šovinių,

¾ 1 (vieną) tinkamą šaudyti iš įvairių graižtvinių ginklų pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinį;

taip pat jis, 2020 m. vasario 18 d. apie 21 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) medžioklinį šautuvą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 vienetų, tinkamų šaudyti pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinių šovinių, gabeno iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) namą, (duomenys neskelbtini), kur apie 22 val. realizavo, t. y. iš medžioklinio šautuvo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iššovė 14 vienetų šovinių į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto duris, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, medžioklinį šautuvą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 tinkamą šaudyti medžioklinį šovinį, automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iš (duomenys neskelbtini) namo, kol 2020 m. vasario 18 d. 23 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu paėmė policijos pareigūnai;

Taip pat jis, 2020 m. vasario 18 d. apie 21 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio grasino nužudyti savo žmoną J. M., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes jis, pasiėmęs nusikaltimo įrankį ir priemones - neteisėtai laikomą 16-o kalibro lygiavamzdį, vienašūvį medžioklinį šautuvą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 vienetų tinkamų šaudyti pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinių šovinių, iš medžioklinio šautuvo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie J. M. gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) buto, ir iš medžioklinio šautuvo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 14 kartų iššovė į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto duris;

Be to jis, 2020 m. vasario 18 d. apie 22 val. 20 min. kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamasis A. M. savo kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų nepripažino. Pareiškė, jog sutinka dėl šaudymo į buto duris, kad nestojo policijos pareigūnams reikalaujant, bei neperdavė ginklo.

Apklausiamas teismo posėdžiuose parodė, kad 2020 m. sausio mėnesį teismas įpareigojo jį ir žmoną gyventi atskirai. Žmona gyveno bute (duomenys neskelbtini), o jis - sodyboje (duomenys neskelbtini), kur legaliai laikė savo ginklus ir šaudmenis. Kai policijos pareigūnai jam pranešė, kad važiuoja paimti ginklų, jis atidavė lygiavamzdį šautuvą ir pistoletą, taip pat ginklų dokumentus. Šovinių iš jo neėmė, ir jie liko seife.

Dėl ginklo, kurį pareigūnai paėmė įvykio dieną, nurodė, kad jį rado prieš keletą dienų iki įvykio, ardydamas grindis namo antro aukšto palėpėje. Galvojo artimiausiu metu jį įteisinti. Šautuvas buvo 16 kalibro ir jam tiko turėti šoviniai. Pirmadienį karjere ginklą išbandė ir paliko mašinoje. Antradienį įsigijo alkoholinių gėrimų ir su draugais gėrė iki 15 val. Po to nuėjo pamiegoti, o atsikėlęs, apie 19 – 20 val., paskambino žmonai, bet ji neatsiliepė ir nekėlė ragelio. Todėl jis sėdo į mašiną ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Dar skambino dukrai, kuri pasakė, kad motinos nėra namie. Bute jam reikėjo pasiimti dokumentus, kad galėtų sumokėti mokesčius. Pravažiuodamas pro žmonos draugės R. U. butą, pamatė, kad antro aukšto lange dega šviesa ir ten yra jo žmona. Nuvažiavęs prie savo buto, matė, kad languose tamsu, pradėjo daužyti duris, bet jam niekas neatidarė. Tada sugalvojo pjauti spyną kampiniu šlifuokliu - „bulgarke“, bet jos automobilyje nerado. Tada pamatė ten padėtą šautuvą. Striukės kišenėje turėjo gal 5 – 6 pilnus šovinius ir daug tuščių tūtelių. Nuėjęs prie buto durų šovė į spyną, nulėkė rankena. Po pirmo šūvio atsidarė pirmo aukšto durys, išėjo kaimynė V. ir liepė baigti triukšmauti. Tada iššovė dar tris kartus: vieną kartą į tą pačią spyną ir į kitą spyną.

Neatidaręs durų, grįžo prie automobilio, ant sėdynės padėjo šovinius ir išvažiavo į namus. Važiuojant pamatė, kad jį vejasi policija. Jie važiavo iš paskos iki (duomenys neskelbtini), po to iki (duomenys neskelbtini), t. y., apie 20 km. Nekreipė dėmesio į jų reikalavimus, paskui sustojo pats. Atidaręs automobilio dureles, ginklą išmetė į griovį. Sėdėjo mašinoje ir laukė policijos. Pareigūnai jį išlaipino iš mašinos, uždėjo antrankius. Ar siūlė tikrintis blaivumą, nepamena. Neneigia, kad tą dieną buvo išgėręs. Po „tazerio“ (elektrošoko) panaudojimo jam buvo sukeltas šokas, sutriko koordinacija, buvo apimtas pykčio, todėl visko prikalbėjo. Pripažįsta, kad pasielgė negražiai. Nežino, kas su juo tuo metu įvyko. Mano, kad tai policijos iššaukti veiksmai, nes jį laikė uždarytą mašinoje, ilgai klausinėjo.

Nurodė, jog gana ilgą laiką su žmona gyveno kaime. Ji vėlai grįždavo į namus. Jį tai siutindavo. Per atostogas žmona išvažinėjo visą Europą, o jis niekur nebuvo. Šiaip gal būtų pavydus, jeigu ją pagautų su kuo nors kitu, bet tą vakarą jokio pavydo nejautė. Žinojo, kad žmonos bute nėra, turėjo tikslą atsidaryti duris ir pasiimti dokumentus. Neturėjo jokio tikslo jos nužudyti, tai galėjo padaryti bet kada. Jis ir vaikams skambino, bet tą dieną niekam nesakė, kad nužudys savo žmoną. Paaiškino, kad su žmona buvo uždrausta bendrauti, tačiau bendrauti jis nenorėjo. Reikėjo sumokėti mokesčius, pakalbėti, kaip gyvens toliau. Su žmona nebendravo mėnesį, bet ateina laikas, kai atsiranda reikalų. Būtų atsiliepusi telefonu, nieko nebūtų įvykę. Bute žmona apsigyveno, kai teismas liepė jiems gyventi atskirai. Su buto kaimynais santykiai geri, nekonfliktavo. Mano, kad jam reikia skirti gydymą nuo alkoholizmo, pykčio valdymą. Pripažįsta, kad su alkoholiu jam ne pakeliui. Įvykio dieną gėrė brendį ir degtinės porą butelių, pirko pakuotę alaus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad 2020 metais vasario 18 d. dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi apsvaigęs. Vakare, gal apie 21 val., suėmė pyktis ant žmonos J. M., nors pykčio priežasties negali paaiškinti. Žino, kad jį teismas įpareigojo su žmona nebendrauti ir nesilankyti jos gyvenamojo vietoje. Jam buvo iškelta byla, nes smurtavo prieš žmoną. Tada kilo mintis nuvažiuoti prie buto durų, kuriame gyvena žmona, peršauti spyną. Žmona gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Prieš važiuodamas, nuo antro namo aukšto pasiėmė vieno vamzdžio medžioklinį šautuvą ir šovinių. Šį ginklą laikė savo namuose nelegaliai nuo 2020 m. vasario 15 d., kai jį rado išplėšęs grindis namo antrame aukšte. Suprato ir žinojo, kad nelegaliai laikyti ginklą yra uždrausta įstatymo. Kiek šovinių pasiėmė, neskaičiavo, žino, kad daugiau, nei 10 vnt. Šoviniai buvo 16-to kalibro medžiokliniai. Jie liko nuo legaliai laikytų ginklų, t. y. pistoleto „(duomenys neskelbtini)“ ir dvivamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo (duomenys neskelbtini). Legaliai laikyti ginklai buvo paimti. Šovinių pareigūnai nepaėmė.

Nuvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) namo, rankoje nešdamasis ginklą, užėjo į laiptinę. Po to užlipo į antrą aukštą, ten užsitaisė ginklą ir šovė į J. M. buto durų spyną. Kiekvienam šūviui reikia įdėti po šovinį. Kiek tiksliai šovė į abi šarvuotų durų spynas, neskaičiavo. Gali būti, kad į abi durų spynas šovė po keturis kartus. Po pirmo ar antro šūvio, moteris iš pirmo aukšto suriko, kad baigtų triukšmauti. Jis, nekreipdamas dėmesio, toliau šaudė į duris. Baigęs šaudyti, įsėdo į savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) pamatė, kad netoli jo automobilio važiuoja policijos pareigūnų automobilis su įjungtais garso ir šviesos signalais. Gatvė, kuria važiavo, yra vienpusio eismo, todėl siekdamas išvengti sulaikymo, nes vairavo neblaivus, sąmoningai policijos pareigūnams neleido jo vairuojamo automobilio aplenkti ir nedavė jiems kelio. Kurioje vietoje policijos pareigūnai nuo jo atsiliko, nežino. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaimo keliu kažkas atsitiko jo automobiliui, ir variklis užgeso. Prie jo privažiavo policija. Dėl išgąsčio negirdėjo, ko iš jo buvo reikalaujama. Dar iš riedančio automobilio, policijos pareigūnams nespėjus prieiti prie automobilio, atidaręs keleivio pusės dureles, į kelkraščio pusę, išmetė nelegaliai laikytą ginklą, kuriuo ir šaudė į žmonos buto duris. Ginklą išmetė bijodamas, kad policijos pareigūnai matytų, jog jis ginklo nebeturi, ir kad jo nenušautų. Po to buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Prieš įsodinant į policijos automobilį jam buvo atlikta apžiūra, jos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kiti asmeniniai daiktai. Ar apžiūros metu buvo rasta šovinių, nežino. Kad vairavo būdamas neblaivus, pripažįsta, tačiau neprisimena, ar pareigūnai prašė jo pasitikrinti blaivumą. Į ligoninę girtumui pasitikrinti jo nevežė. Jeigu pareigūnai būtų davę pasitikrinti blaivumą, būtų sutikęs. Ar 2020 m. vasario 18 d. skambino dukrai J. M., neprisimena. Taip pat dėl girtumo neprisimena, ar įvykio dieną skambino žmonai. Policijos pareigūnams nesipriešino (2 t., 131-132 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas, yra įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, taip pat rašytiniais bei daiktiniais įrodymais, vaizdo ir garso įrašais.

Motyvai dėl A. M. pareikšto kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Bet kurių iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas laikomas neteisėtu, kai tai daroma neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ar licencijos, arba kai tai susiję su ginklais ar medžiagomis, kurių civilinė apyvarta yra visiška uždrausta. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo, neturint leidimo, pradžios momento.

Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nenešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Gabenimas – tai jų perkėlimas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone arba pernešimas, kai nešama krepšyje, kišenėje ar pan. Taip pat labai svarbu tinkamai nustatyti šio straipsnio vertinamuosius požymius. Pagal suformuotą teismų praktiką didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į dalyko kiekį ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, Nr. 2K-7-178/2012 ir kt.). Paprastai dideliu kiekiu laikoma daugiau kaip 50 vienetų šaudmenų laikymas. Kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia.

Byloje nustatyti kaltinamojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, kuri pasireiškė kaltinamojo tiesiogine tyčia. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs žmogus, turėdamas gyvenimišką patirtį ir atitinkantis reikalavimus asmens, turėjusio leidimą laikyti ir nešiotis ginklus, suvokė pavojingą daromų savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y., suprato, jog neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu šaudmenų ir šaunamuoju ginklu. Tokie asmens veiksmai yra laikytini pavojingais, nes jais kėsinamasi į visuomenės saugumą, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto disponavimo ginklais ir šaudmenimis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimo kaltinamajam A. M. inkriminuotoje veikoje.

Motyvai dėl A. M. pareikšto kaltinimo rengimusi nužudyti sutuoktinę

A. M. yra pareikštas kaltinimas ir jis atiduotas teismui dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, o būtent, jog jis 2020 m. vasario 18 d. apie 21 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, turėdamas tikslą nužudyti savo šeimos narį - žmoną J. M., pasiėmęs nusikaltimo įrankį ir priemones - neteisėtai laikomą 16-o kalibro lygiavamzdį, vienašūvį medžioklinį šautuvą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 vienetų pramoninės gamybos 16-o kalibro medžioklinių šovinių, tinkamų šaudyti iš medžioklinio šautuvo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), apie 22 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie J. M. gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini) buto durų, turėdamas tikslą patekti į butą ir įgyvendinti savo sumanymą, iš medžioklinio šautuvo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) iššovė 14 kartų į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto duris, (duomenys neskelbtini), tačiau savo tikslo neįgyvendino dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, nes J. M. nebuvo namuose.

Pagal BK nusikalstamu gali būti pripažįstamas tik toks rengimasis padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, kai kartu neatsiejamai realizuojami ir objektyvieji, ir subjektyvieji tokios parengtinės veikos požymiai. Rengimosi padaryti nusikaltimą stadijai, kaip kryptingai, tikslingai nusikalstamai veikai, būdinga iš anksto apgalvota tiesioginė tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). Kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmai neatitinka tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų rengimosi padaryti nusikalstamą veiką, t. y. nužudymą, požymių. Byloje nėra surinkta patikimų, abejonių nekeliančių duomenų, jog A. M. turėjo išankstinę apgalvotą tiesioginę tyčią nužudyti savo sutuoktinę.

A. M. pareiškė, kad su šiuo kaltinimu jis nesutinka, nurodydamas, kad žudyti sutuoktinės tikrai neketino ir nesirengė. Atvykimą su ginklu prie buto ir šaudymą į duris jis aiškina, kaip neapgalvotus savo veiksmus, sukilus pykčiui, kurio priežasčių paaiškinti negali. Teigia žinojęs, kad jos nėra namuose. Nurodo, kad sausio mėnesį, kai buvo apsipykę su žmona, jai draugė patarė rašyti pareiškimą. Žmona jį parašė ir teismas įpareigojo juos gyventi atskirai. Žmona gyveno bute, o jis kaime.

Iš nukentėjusiosios J. M. parodymų matyti, kad ji 2020 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) policijoje registravo pareiškimą dėl to, kad 2020 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini), jos vyras prieš ją smurtavo. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. M. buvo skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. Nuo to laiko iki įvykio dienos ji su A. M. nebendravo nei telefonu, nei tiesiogiai.

2020 m. sausio 25 d. policijos pareigūnai V. S. ir Ž. K., kartu su A. M. nuvykę į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), paėmė legaliai laikytus savigynai skirtus ginklus – lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ir pistoletą, taip pat leidimą juos laikyti bei ginklų dokumentus.

Bylos medžiaga patvirtinta, kad 2020 m. vasario 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu A. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams dėl nusikaltimo, kurį padarė smurtaudamas prieš savo sutuoktinę. Bausmės vykdymo laikotarpiu jam buvo uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja J. M. bei lankytis jos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Kaip nurodė pats kaltinamasis, įvykio dieną - 2020 m. vasario 18 d., antradienį, jis, pasikvietęs vieną draugą, o vėliau – kitą, namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Po to miegojo, o atsikėlęs apie 20 val. sugalvojo paskambinti žmonai, bet ši neatsiliepė. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji, nurodžiusi, kad jai sutuoktinis skambino apie 20.30 val. J. M. neatsiliepus, jis skambino dukrai J.. Liudytoja J. M. parodė, kad su abiem tėvais telefonu kalbasi kasdien. Įvykio dieną ji po porą kartų kalbėjo su mama ir tėčiu. Tą vakarą ji paskambino tėčiui, nes jis buvo susižeidęs koją, todėl norėjo paklausti, kaip jaučiasi. Po to jai paskambino išgėręs tėvas, kažką pasakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini). Tada ji paskambino mamai ir pasakė, kad jos nebūtų bute, nes nenorėjo, kad tėvai susipyktų. Paskambinusi tėvui sakė, kad nevažiuotų. Taip pat skambino pagalbos telefonu, prašydama policijos patikrinti tėvą, kad jis girtas nevairuotų.

Liudytojos J. M. apklausos protokole (1 t. 102 – 103 b.l.) yra užfiksuota, kad tėvas jai paskambino 20.07 val. Ji vairavo, todėl nekalbėjo. Po minutės pati jam perskambino, o iš tėvo balso supratusi, kad jis išgėręs, tiesiog numetė telefoną. 20.10 val. vėl kalbėjo su tėvu. Tėvas buvo išgėręs, todėl nenorėjo leistis su juo į pokalbį. 20.35 val. jai paskambino tėvas, ir kaip niekur nieko vėl kalbėjo apie savo dieną. Ji suprato, kad jis pamiršo, jog jie prieš 20 min. apie tai jau kalbėjo. Tėvas minėjo, kad šiandien suras mamą ir jai kažką negero padarys. Ji išsigando ir norėjo kuo greičiau mamą perspėti, todėl su tėvu pokalbį baigė. Paskambino mamai ir paprašė, kad ji šiąnakt miegotų pas draugę, nes iš tėvo žino, kad jis yra išgėręs ir žada pas ją atvažiuoti. Po to jai vėl paskambino tėvas ir pasakė, kad yra netoli (duomenys neskelbtini) ir mamai kažką fiziškai padarys. Tikslių tėvo žodžių negali atkartoti, buvo išsigandusi, kiek prisimena, jis pasakė „- nudėsiu kalę“. Suprato, kad tai adresuota mamai. Tą kartą su tėvu kalbėjo pusę minutės. Po šio pokalbio ji paskambino mamai, klausė, ar ji saugi. Mama pasakė, kad jos namuose nėra. Tada ji nusiramino, žinodama, kad tėvas mamos namuose neras. Pakalbėjusi su mama, paskambino pagalbos telefonu 112, pranešė apie situaciją ir paprašė, kad jie nuvažiuotų pas tėvą į kaimą, patikrintų ar jis namuose. Nors liudytoja J. M. teismo posėdyje paneigė girdėjusi tėvo žodžius dėl ketinimo susidoroti su J. M., teismas sprendžia kad šie jos parodymai, priešingai, nei duoti teisme, yra tikslūs ir autentiški, visiškai atitinkantys objektyvią įvykio situaciją, ką patvirtina įvykių registracijos pažymoje (1 t. 11 - 12 b.l.) užfiksuota informacija, jog pranešėja J. M. 2020 m. vasario 18 d. 21 val. 37 min. pagalbos telefonu pranešė, kad jos tėvas A. M. skambino jai ir sakė, kad už 5 min. važiuos ir užmuš savo buvusią žmoną, su kuria išsiskyręs. Pranešėja prašo pagalbos nuvažiuoti pas tėvą pažiūrėti, ar jam viskas tvarkoje. Motina išėjusi pas draugę ir jai joks pavojus negresia.

Nukentėjusioji J. M., gavusi iš dukros signalą apie sutuoktinio ketinimus, paskambino savo draugei R. U., kurios paprašė skubiai atvažiuoti ją pasiimti, nes iš dukros sužinojo, kad A. M. atvažiuoja jos nušauti. Kai atvažiavo, pribėgo J. M., buvo labai išsigandusi, visa drebėjo. Ją nusivežė pas save į namus. Apie šią situaciją kiek vėliau – apie 22 val., J. M. pranešė kitai savo draugei J. Ž., kurios paprašė nuvažiuoti prie buto, nes gali atvažiuoti girtas A. M.. Kai kalbėjosi su J. M., ši buvo labai susijaudinusi, apimta nerimo.

A. M., atvažiavęs prie namo, kur yra jų butas, užlipo į 2-ą aukštą, ir ėmė šaudyti į savo buto duris, taikydamasis į spynas. 2020 m. vasario 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose – fotolentelėse (1 t. 44 – 55 b.l.) yra užfiksuota įvykio vieta keturių aukštų, dviejų laiptinių daugiabučiame name, pirmoje laiptinėje nuo šiaurės pusės, antrame aukšte. Butas yra adresu (duomenys neskelbtini). Buto durys šarvuotos, prie durų laiptinėje ant grindų yra 14 vnt. šovinių tūtelių (9 žalios, kitos - raudonos spalvos). Ant laiptinės grindų matyti durų apdailos dalys. Ant šarvo durų išorės matomos keturios kiaurymės, kurios yra 0,95 m, 1,02 m, 1,13 m ir 1,35 m aukštyje bei iki 0,1 m atstumu nuo durų varčios krašto. Durų rankena ir dviejų vidinių spynų rakinimo mechanizmai sugadinti.

Liudytoja V. P. parodė, kad apie 22 val. būdama namuose išgirdo didelį triukšmą su pauzėmis. Triukšmui kiek nurimus, paskambino kaimynei J. K. paklausti gal ji ką žino, kas čia vyksta. J. pasakė, jog buvo išėjusi iš buto ir matė, kad A. M. prie savo buto šaudo į duris. Dar iš J. sužinojo, kad J. namuose nėra, o kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto iškvies pareigūnus.

Įvykių registracijos pažymoje (1 t. 13 - 14 b.l.) užfiksuota, jog pranešėjas P. 2020 m. vasario 18 d. 21 val. 59 min. pagalbos telefonu pranešė, kad (duomenys neskelbtini) esančio namo 2-os laiptinės 1-ame ar 2-ame aukšte galimai vyksta konfliktas, kūju daužomos durys. Įvykis nedetalizuojamas, nes pranešėjas nemato, kas vyksta. 22 val. 05 min. jis skambina pakartotinai, domisi, ar policija važiuoja, nurodė, kad kažkas sušaudė duris iš medžioklinio šautuvo ir išvažiavo su baltu mikriuku.

Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašus, kurie buvo daromi policijos pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ kameromis sulaikius A. M., jis, pasodintas į policijos automobilį, jiems aiškino (cituojama): „šaudžiau bobai į duris iš medžioklinio šautuvo“, „baigėsi šoviniai“;

„Šaudžiau dėl to, kad žmona nedavė taikytis, aš ją myliu, ir „kakalį“ būčiau..., ir jum va būčiau...“;

„Šaudžiau, kad bobų myliu, J. myliu“;

„Minčių nušauti žmoną neturėjau niekada, pagąsdint tik...“;

„Raktų neturėjau, tai spynas išvariau“;

„Norėjau nueit pasikalbėt, bet „mentai“ provokuoja, susitaikyti neduoda...“;

„Paėmiau ir išvariau...“;

„Bobos nušauti nenorėjau, tik norėjau užeiti pažiūrėti, kaip gyvena“;

„Norėjau atsirakinti savo butą“.

Taigi, byloje esantys ir aptarti įrodymai patvirtina, jog įvykio dieną neblaivus A. M., pasiėmęs nelegaliai turimą šaunamąjį ginklą ir gausų arsenalą šaudmenų – ne mažiau, kaip 15 vnt., atvažiavo prie buto, kuriame gyvena sutuoktinė ir kur jam uždrausta lankytis, durų, ir ėmėsi aktyvių veiksmų - šaudyti į buto durų spynas. Tačiau jų nelaužia, nespardo ir nenaudoja jokios kitos fizinės jėgos joms atidaryti. Jis, šaudydamas į duris, piktinasi, kad jų niekas neatidaro ir reikalauja jas nedelsiant atidaryti. Taip pat yra nustatyta, kad tuo metu bute nieko nebuvo.

Nepaisant to, kad A. M. veiksmai, susiję su išvažiavimu į (duomenys neskelbtini) esantį butą, kuriame gyveno žmona, praėjus vos 11 dienų nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir galiojant kardomajai priemonei, įpareigojančiai ten nesilankyti bei šaunamojo ginklo panaudojimu šaudant į buto duris, buvo ciniški, itin pavojingi ir nepateisinami jokiais motyvais, jie nepatvirtina pareikšto kaltinimo teiginių dėl rengimosi nužudyti, nes, kaip minėta, veika gali būti kvalifikuojama kaip rengimasis nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai įvykio metu – dukrai išsakyti teiginiai, kad važiuos „nudėti“ motiną ir 14 šūvių paleidimas (viso turėjo 15 vnt. šovinių) į buto durų spynas, yra nepakankami konstatuoti, kad pastarasis, veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia siekė atimti gyvybę savo sutuoktinei J. M., nes nėra tokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad jis turėjo išankstinį ketinimą pasikėsinti į jos gyvybę ir nužudyti ją jos pačios namuose. Tokį jo ketinimą paneigia ir tai, kad jis pirmiausiai skambino dukrai, pranešdamas apie išvykimą į (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog tolesni jo veiksmai priklauso nuo situacijos bute, kurią jis pats nori įvertinti atvažiavęs ir pamatęs. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai iš dukros sužinojus, kad A. M. yra neblaivus ir ketina atvažiuoti pas ją ginkluotas, jai kilo grėsmė nukentėti, sukėlė didelį stresą ir išgąstį, privertė skubiai ieškoti būdų išvengti susitikimo su sutuoktiniu ir neigiamų to pasekmių.

Tiek A. M. pirminiai paaiškinimai jį sulaikius, tiek vėlesni jo parodymai dėl padarytų veikų rodo jo nepasitenkinimą susiklosčiusia šeimynine situacija, dėl kurios jis yra priverstas gyventi atskirai nuo sutuoktinės, negali su ja bendrauti, susitikti ir jos kontroliuoti. Todėl nepavykus pakalbėti telefonu, nutaria nuvažiuoti pas ją į butą, vietoje išsiaiškinti santykius ir jam aktualius klausimus. O tam, kad visiems, tame tarpe ir šeimos nariams, būtų aišku, kas valdo situaciją, pasiima ginklą, kurį panaudoja dėl kilusio pykčio, kai niekas jam neatidaro durų.

Tokie jo veiksmai ir jų motyvavimas rodo valstybės prievartos, taikomos jam, ignoravimą ir norą priversti sutuoktinę grįžti gyventi su juo ar bent neprarasti jos kontrolės, kaip tai darė anksčiau. Šiam tikslui pasiekti jis sugalvoja sutuoktinę pagąsdinti, naudodamas neleistinus, pavojingus ir visuomenėje nepriimtinus metodus bei psichologinį smurtą.

Teismas, įvertinęs išdėstytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą nepasitvirtino, kadangi kaltinamasis A. M. nesiekė ir nesikėsino tyčia nužudyti J. M., todėl jo veiksmai yra perkvalifikuotini į BK 145 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-12/2011, Nr. 2K-410-693/2015). Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007). Konstatuojant psichinę prievartą, t.y. vertimą elgtis prieš savo valią, turi būti įrodyta, kad auka patyrė pagrįstą mirties ar rimtos žalos sveikatai baimę.

Šiuo atveju grasinimo realumą patvirtina nukentėjusiosios J. M. veiksmai, kuomet ji, perspėjus dukrai, paprašydama pažįstamų pagalbos, skubiai išvyksta iš buto, o jos draugės, suvokdamos kilusį pavojų, skuba padėti. Svarbu pažymėti, kad nukentėjusioji patyrė nervinę įtampą, stresą, ką patvirtino apklaustos liudytojos, pagelbėjusios nukentėjusiajai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinamasis atliko visus šio nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus, tai yra, jis per dukrą grasino sutuoktinei, jog atvažiuoja pas ją su ginklu ir ją „nudės“. Atvykęs prie buto 14 kartų šovė į duris iš medžioklinio šautuvo. Tai patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir pranešimų bendrajam pagalbos centrui turinys. Savo elgesio motyvus, kodėl taip elgėsi, jis išdėstė jį sulaikiusiems policijos pareigūnams.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. M. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra visiškai įrodyta.

Motyvai dėl A. M. pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

A. M. yra kaltinamas ir tuo, jog 2020 m. vasario 18 d. apie 22 val. 20 min. kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, BK 281¹ straipsnyje nustatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...> neblaivus, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. M., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme paaiškino, kad jis alkoholinius gėrimus - alų, brendį ir degtinę, gėrė įvykio dieną iki 15 val. Po to pamiegojo ir apie 20 val., t.y. po 5 val. savo automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten, kaip nustatyta, sušaudęs buto duris, tuo pačiu automobiliu važiavo namo. Nuo pat (duomenys neskelbtini) jį persekiojo policijos automobilis, bet jis bandė išvengti sulaikymo. Jis sustojo (duomenys neskelbtini), nes užgeso variklis.

Iki kaltinamojo atvažiavimo į (duomenys neskelbtini), su juo telefonu bendravo tik dukra J., kuri iš pokalbio suprato, kad tėvas yra girtas, nes nerišliai kalba, užmiršta, ką buvo sakęs ankstesniame pokalbyje, jo kalbą suprato, kaip girto žmogaus kliedesius. Ji tai paliudijo ir teismo posėdyje.

Nukentėjusioji J. M. su A. M. tą vakarą nebendravo, bet kai jai paskambino dukra ir pasakė, kad gali atvažiuoti girtas tėvas, apie tai ji pasakė savo draugei R. U., prašydama ją išvežti, ir liudytojai J. Ž., kurios prašė nuvažiuoti prie buto pažiūrėti, ar viskas tvarkoje. Ši liudytoja patvirtino, jog ji informavo policijos pareigūnus apie galimai girtą vairuotoją, kurį reikia patikrinti.

Liudytojai M. Ž., M. K. ir N. V. parodė, kad sulaikius A. M., jam kelis kartus buvo siūloma nustatyti neblaivumą, bet jis atsisakė, teigė esantis blaivus ir pūsti į alkotesterį atsisako. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo tikrai buvo neblaivus, sakė, kad galėjo juos visus nušauti ir liemenės jiems būtų nepadėję. Asmuo galėjo būti tarp vidutinio ir sunkaus girtumo. Sunkiai stovėjo, svirduliavo, kalba buvo nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas.

Įvykių registracijos pažymoje (1 t. 15 - 16 b.l.) užfiksuota, jog 2020-02-18 22 val. 20 min. (duomenys neskelbtini) ribose buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M.. Jis kategoriškai atsisakė tikrintis girtumą.

Iš pateiktos vaizdo medžiagos, kuri buvo peržiūrėta teismo posėdyje, matyti, kad automobilis, kurį vairavo A. M. buvo pradėtas stabdyti 22.04 val. Po 20 min. - 22.24 val. kaltinamasis buvo nuvestas ir pasodintas į PK automobilį. Sulaikytas A. M., pasiūlius jam pasitikrinti girtumą, pasakė, kad negali pūsti, nes yra negirtas. Pasiūlius antrą kartą, atsakė analogiškai. Tai padaryti jam buvo pasiūlyta daugiau, nei 3 kartus.

Paties kaltinamojo, liudytojų parodymai, vaizdo bei garso įrašai patvirtina, kad A. M. 2020 m. vasario 18 d. kaltinime nurodytu laiku vairavo automobilį, buvo stabdomas policijos pareigūnų ir priverstas sustoti (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai, nustatę kaltinamojo neblaivumo požymius, daugiau nei 3 kartus jam siūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Pagal teisės aktų nuostatas policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, tačiau A. M. kategoriškai ir demonstratyviai atsisakė tai padaryti, keletą kartų aiškiai pasakydamas, kad atsisako ir kad nepūs, nes yra blaivus, nors jam buvo išaiškintos atsisakymo tikrintis blaivumą teisinės pasekmės, t. y. kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Taigi, kaltinamasis A. M. automobilį vairavo neblaivus, bet konkretus neblaivumas jam nebuvo nustatytas, nes policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, jis sąmoningai vengė neblaivumo patikrinimo ir norėjo taip elgtis, kas įrodo, jog veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Motyvai dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. M. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų padarymo motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę. Bausmės jam skiriamos, vadovaujantis BK 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra, jog nusikaltimus, susijusius su disponavimu ginklu ir šaudmenimis bei grasinimu nužudyti, jis padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šių nusikaltimų padarymui.

A. M. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir du nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis). Visi jie buvo padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis inkriminuotus nusikaltimus padarė praėjus vos 10 dienų po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl smurto artimoje aplinkoje (dabartiniu metu teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, bet nepradėtas vykdyti, nes A. M. yra suimtas). Jis nevykdė minėtame procese su kardomąja priemone skirto įpareigojimo neieškoti ryšių ir nebendrauti su nukentėjusiąja J. M.. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., 40 b.l.), užsiėmė individualia veikla, kuri buvo jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Psichikos sveikatos centro psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje įrašytas nebuvo (3 t. 52 b.l.). Pats neneigia, kad piktnaudžiauja alkoholiu. Anksčiau - 2012 m., jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu.

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ją padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą nuo 4 iki 8 metų. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas A. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad jam turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijos vidurkį.

BK 145 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Atsižvelgiant į tai, kad jis, mažiau nei prieš mėnesį (2020 m. sausio 25 d.) iki šios veikos padarymo, sumušė savo sutuoktinę, už ką buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės apribojimo bausme, ir praėjus vos11 dienų po to, jis vėl padaro nusikaltimą prieš šeimos narį – savo žmoną. Įvertinus A. M. veiksmų pobūdį, kurie buvo itin įžūlūs (šaudymas medžiokliniu šautuvu daugiabučio namo laiptinėje, nereagavimas į namo kaimynų pastabas dėl triukšmo, necenzūrinę kalbą jiems girdint), šeimos nariams ir aplinkiniams suvokiant kilusią grėsmę ir imantis veiksmų, kurie sustabdytų kaltinamąjį nuo neapgalvotų veiksmų, jam turi būti skirta griežčiausia įstatymo numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis viršytų sankcijos vidurkį.

BK 281¹ straipsnis taip pat numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Teismo kolegija sprendžia, jog už šį nusikaltimą A. M. yra skirtina arešto bausmė, nes jis anksčiau nebuvo baustas už jokį kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Teismo vertinimu, tokios bausmės bus teisingos ir pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijų ribose už inkriminuotas veikas kaltinamajam paskirtos bausmės prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, nenustatyta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės kaltinamajam subendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos, už kurias jos skiriamos, labai skiriasi savo pavojingumo laipsniu.

2020 m. vasario 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmė, bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio nuostatomis, pridedant jos dalį – 3 (tris) mėnesius.

A. M. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. vasario 18 d. Jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas tęsiamas iki šiol. Laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, vadovaujantis BK 66 straipsniu, turi būti įskaitytas į bausmę. Kardomoji priemonė – suėmimas, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai nėra išnykę (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (pats kaltinamasis teismo posėdyje pripažino, kad prieš vairuodamas buvo išgėręs alkoholio, o įvykio vietoje girtumą atsisakė tikrintis, nors buvo pareigūnų įkalbinėjamas tai daryti ir įspėtas apie pasekmes), duomenų, kad anksčiau kaltinamasis būtų vairavęs neblaivus ar vengęs neblaivumo patikrinimo, byloje nėra, ir kitas nustatytas bei jau aptartas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Taip pat A. M. turi būti uždrausta naudotis specialia teise laikyti ir nešioti ginklą 3 metams, kadangi jis nebuvo baustas už ginklų laikymo ir naudojimo taisyklių pažeidimus, tačiau naudojosi neregistruotu ginklu, nevykdė reikalavimo kartu su turėtais legaliais ginklais perduoti pareigūnams šaudmenis.

Baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios terminas nustatomas vadovaujantis BK 68 straipsnio 4 dalies nuostatomis, t. y. po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neabejotinai tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio ir atsisakius tikrintis neblaivumą, esant teisėtam reikalavimui, o be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas būtų neįmanomas. Taigi tokiu atveju, kelių transporto priemonė - A. M. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į (duomenys neskelbtini) aikštelę (2 t., 5 b.l.), yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018) ir turi būti konfiskuotas.

Taip pat iš jo yra konfiskuotinas neteisėtai turėtas ginklas ir be leidimo laikyti šaudmenys, kurie perduotini į (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Visi kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra išvardinti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Jų likimo klausimai yra sprendžiami, vadovaujantis, BPK 94 straipsnio nuostatomis – grąžintini asmenims, kuriems jie priklauso, o neturintys vertės - sunaikintini.

Įvertinus tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. M. nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Nukentėjusios civilinio ieškinio nėra pareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, prie paskirtosios bausmės pridėti 2020 m. vasario 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirtos laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmės, kas atitinka laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, dalį – 3 (tris) mėnesius, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gegužės 18 d.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2020 m. vasario 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą, palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. M. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. M. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams ir teise laikyti ir nešioti ginklą 3 (trejiems) metams.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) 2020-02-18 įvykio vietos apžiūros metu paimtą lygiavamzdį vienašūvį medžioklinį šautuvą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugojimui į (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (2 t., 36-38 b.l.), 2020-02-19 kratos metu paimtus 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) vienetų 9 mm „(duomenys neskelbtini)“ šovinių, priduotus saugojimui į (duomenys neskelbtini) (2 t., 39-41 b.l.), 2020-02-26 A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu paimtus 92 (devyniasdešimt du) vienetus 9 mm „(duomenys neskelbtini)“ šovinių, 12 (dvylika) vienetų 16 - o kalibro medžioklinių šovinių ir pistoleto dėtuvę, priduotus saugojimui į (duomenys neskelbtini) (2 t., 45-48 b.l.), konfiskuoti, ir per instituciją, vykdančią ginklų konfiskavimo procedūras, perduoti į (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2) 2020-02-18 įvykio vietos apžiūros metu paimtus biologinius bandinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), šūvio pėdsako ėminį, priduotus saugojimui į (duomenys neskelbtini) (2 t., 49-51 b.l.), sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

3) 2020-02-19 įvykio vietos apžiūros metu paimtas 14 vnt. tūtelių, priduotas saugojimui į (duomenys neskelbtini) (2 t., 42-44 b.l.), sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

4) 2020-02-19 įvykio vietos apžiūros metu paimtas kulkų dalis priduotas saugojimui į (duomenys neskelbtini) (2 t., 55-57 b.l.), sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

5) 2020-02-25 (duomenys neskelbtini) policijos komisariato perduotas 4 (keturias) kompaktines plokšteles (CD) su vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje (1 t., b.l. 155), palikti joje;

6) 2020-02-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu paimtą A. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, esantį A. M. asmens byloje (2 t., 3 b.l.), perduoti (duomenys neskelbtini) disponavimo juo klausimui spręsti;

7) 2020-02-19 kratos metu, paimtus 59 (penkiasdešimt devynis) vienetus statybinių montažinių šovinių, priduotus saugojimui į (duomenys neskelbtini) (2 t., 52-54 b.l.), grąžinti A. M. įgaliotam asmeniui;

8) 2020-02-26 A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu, paimtą 2020-01-25 ginklų paėmimo protokolo kopiją, perduotą kartu su baudžiamąja byla (2 t., 161-161 b.l.), palikti joje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.