Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. B., dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja O. P. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. B. bei prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. B. priėmė savo sutuoktinės V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir kad pareiškėja priėmė palikėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po J. B. sutuoktinės mirties jos palikimą sudarė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktinių įgytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad J. B. tiek iki sutuoktinės mirties, tiek po jos mirties gyveno gyvenamajame name, mokėjo gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, jį prižiūrėjo ir remontavo bei taip priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą faktiškai pardėjęs palikimą valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po J. B. mirties ji priėmė palikimą faktiniu valdymu, prižiūrėdama gyvenamąjį namą, jo aplinką.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. B. (iki santuokos Adomikaitė). 2005 m. kovo 30 d. išduotas mirties liudijimas Nr. 267661 patvirtina, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnį J. B., kaip V. B. pergyvenęs sutuoktinis, turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). J. B. ir V. B. turėjo du vaikus R. B. ir D. B.. R. B., kuris yra pareiškėjos tėvas, mirė (duomenys neskelbtini). Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnį pareiškėja turi teisę paveldėti J. B. palikimą atstovavimo teise. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1961 m. gegužės 20 d. statinio priėmimo naudoti akto ir 1995 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu J. B. ir V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad, nors po palikėjos V. B. mirties įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau J. B. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą, o po J. B. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja faktiškai pradėdama turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad palikėją V. B. pergyvenęs sutuoktinis J. B. palikėjos turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė, mokėjo mokesčius, t. y. po sutuoktinės mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, valdė palikėjos turtą kaip savo. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad J. B. savo gyvenamąją vietą nuo 1969 m. rugsėjo 26 d. buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro 2020 m. liepos 30 d. raštas Nr. S-82 patvirtina, kad nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo tesiės liudijimo išdavimo į V. B. ir J. B. palikimą. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad nėra įregistruota palikėjų V. B. ir J. B. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Liudytoja E. R. parodė, kad jai žinoma, kad po pareiškėjos senelės mirties senelis liko gyventi (duomenys neskelbtini), o po senelio mirties gyvenamąjį namą prižiūrėjo pareiškėja, D. B. gyvenamajame name negyveno. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatyti pareiškėjos prašomi juridiniai faktai. Todėl teismas daro išvadą, kad J. B. priėmė savo sutuoktinės V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir kad pareiškėja priėmė palikėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

11. Atsižvelgiant į tai, nustatytini pareiškėjos prašomi juridinę reikšmę turintys faktai, kad J. B. priėmė savo sutuoktinės V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir kad pareiškėja priėmė palikėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.