Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „S“ (duomenys pakeisti) (toliau - UAB „S“) civilinis ieškinys dėl 73972,01 Lt žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t.y. kad jis, būdamas UAB „B” (duomenys pakeisti) (toliau - UAB „B“) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „B“ pinigines lėšas bei materialųjį turtą, 2010-01-15 sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Lizingo sutartis) su UAB „S“ , pagal kurią UAB „S“ perdavė bendrovei „B“ naudotis ir valdyti autobusą Neoplan N 316 U, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . 2010-09-23 UAB „S“ dėl lizingo įmokų nemokėjimo vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį, 2010-09-23 pranešimu Nr. 01-30-5988 iš UAB „B“ pareikalavo grąžinti lizingo sutarčių pagrindu naudotą ir valdytą autobusą Neoplan. K. K. autobuso Neoplan negrąžino, žinodamas kad pagal Lizingo sutarties 4.2.1. punktą negali be Lizingo bendrovės išankstinio raštiško sutikimo keisti kilnojamojo turto buvimo ir registravimo, naudojimo vietos, o pagal Lizingo sutarties 5.1.5. punktą negali disponuoti turtu (parduoti, įkeisti ir pan.), neturėdamas išduoto išankstinio raštiško Lizingo bendrovės sutikimo, 2010-03-25 išrinktą dalimis autobusą Neoplan N 316 U pagal sąskaitą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė Latvijos įmonei SIA „V“ (duomenys pakeisti) (toliau - Latvijos įmonė SIA „V“) ir pagal sąskaitą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) – Rusijos Federacijos įmonei OOO „V“ (duomenys pakeisti) (toliau - Rusijos Federacijos įmonė OOO „V“) ir apie tai lizingo bendrovei nepranešė. Likusi neišpirkta turto vertė pagal lizingo sutartį yra 73 972,01 Lt. Tokiu būdu K. K. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB “S“ priklausantį didelės – 73 972,01 Lt vertės turtą.

Apygardos teismas K. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisino, nenustatęs, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad UAB „S“ piniginiai reikalavimai, tarp jų priteisiant atlyginti ir 73 972,01 Lt autobuso likutinės vertės, buvo pradėti spręsti civilinio proceso tvarka, tačiau ieškovas, nelaukdamas šios civilinės bylos baigties, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Byloje nėra duomenų, kad K. K. atliko kitus kokius nors neteisėtus veiksmus su turtu - jį slėpė, naikino ar slapstėsi pats. Pinigai, gauti už parduotus autobusus, taip pat ir autobusą Neoplan N 316 U, įplaukė į juridinio asmens atsiskaitomąją sąskaitą, jie buvo naudojami ir atsiskaitymui su lizingu. Tie pinigai niekam kitam nenaudoti, todėl negalima teigti, kad bendrovės akcininkas ir vadovas K. K. išvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia kaltinimo teiginių, kad kreditoriaus teisės atkūrimas tapo neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų ar jo tyčia sukelto nemokumo, kas leistų teigti, kad K. K. veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas, o civiliniai teisiniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: K. K. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Priteisti iš K. K. 73972,01 Lt UAB „S“ turtinei žalai atlyginti.

Prokurorė teigia, kad apygardos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi tik K. K. parodymais, kad jis turto neišvaistė, pinigai buvo įmonės sąskaitoje, kad bankas nereglamentavo, kaip atlikti autobusų pardavimo operaciją, kad jis su banku viską derino telefonu, autobusą Neoplan N 316 U pardavė dalimis su AB „S“ vadybininko T. B. leidimu, kad iš T. B. buvo gautas ir žodinis, ir raštiškas leidimas, tačiau raštiško leidimo neberado, kad informavo banką apie tai, jog autobusą pardavė išardytą dalimis, pardavus išardytas autobuso dalis, pinigus pervedė lizingui, tačiau nepasirūpino, jog pinigai, gauti už detales, patektų UAB „S“. Teismas neatkreipė dėmesio į svarbias byloje nustatytas aplinkybes, paneigiančias K. K. parodymus. Liudytojas T. B. , UAB „S“ vadybininkas, parodė, kad UAB „B“ direktoriui K. K. nebuvo išduotas banko leidimas parduoti autobusą ir paaiškino, kad norint parduoti autobusą, žodinio prašymo ar banko leidimo nepakanka, nes nesumokėjus galutinės sumos, bankas neišduoda dokumento, leidžiančio perregistruoti daiktą kito asmens vardu. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia ir K. K. parodymus apie tai, kad pardavęs autobusą jis informavo banką. Iš UAB „B” PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini), išrašytos Latvijos įmonei SIA „V”, PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini), išrašytos Rusijos įmonei OOO „V”, matyti, kad autobuso Neoplan detalės parduotos 2010-03-25, tačiau išardyto ir parduoto autobuso Neoplan 316 U, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą bei valstybinius numerius UAB „Bi” (duomenys pakeisti) (toliau - UAB „Bi” atstovui K. K. pateikė tik 2011-01-26. UAB „Bi” darbuotojas liudytojas A. G. parodė, kad UAB „B” direktorius K. K. , perduodamas autobuso valstybinius numerius, nurodė, kad autobusas yra Maskvoje, kad jo nepavyksta susigrąžinti, o liudytojas Z. U. parodė, kad UAB „B” ofise jam buvo pasakyta, kad autobusas yra Rusijoje. Iš UAB „Bi” 2011-01-26 pranešimo UAB „S” matyti, kad UAB „Bi” informavo lizingą, jog 2011-01-04 UAB „B” direktorius K. K. nurodė, kad autobusas yra Maskvoje pas partnerius, kad tarsis dėl autobuso grąžinimo; 2011-01-12 šią informaciją patvirtino UAB „B” darbuotojai ofise; 2011-01-26 K. K. grąžino autobuso dokumentus, valstybinius numerius ir pranešė, kad partneriai iš Rusijos autobuso negrąžino. Be to, nustatyta, kad K. K. po to, kai UAB „B” gavo 2010-08-04 UAB „S” pretenziją dėl įsiskolinimo, 2010-09-23 pranešimą dėl lizingo sutarties nutraukimo ir pareikalavimo grąžinti autobusą bei 2011-09-07 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-09-07 nutartį, kuria UAB „B” įpareigota perduoti lizingui autobusą Neoplan N 316 U, neinformavo UAB „S” apie tai, kad autobusas yra parduotas, o UAB „Bi” darbuotojams, ieškojusiems autobuso, nurodė neteisingą informaciją apie autobuso buvimo vietą. Taigi, UAB „B” direktorius K. K. , žinodamas, kad autobusas parduotas dalimis, nuo 2010-03-25 iki 2011-11-08 (tokią informaciją pateikė tik antstoliui vykdžiusiam teismo 2011-09-07 nutartį) klaidino UAB „S” nurodydamas, kad autobusas yra negrąžinamas jų įmonei.

Apeliantė nurodo, jog apygardos teismas nevertino ir UAB „B” sąskaitų AB SEB banke ir AB Swedbank išrašų, iš kurių matyti, kad bendrovės sąskaitose buvo piniginių lėšų, tačiau K. K. su UAB „S” vengė atsiskaityti. Taip pat teismas nevertino UAB „B” bankroto administratoriaus UAB “R” (duomenys pakeisti) pateiktų duomenų, kad UAB „B” nuo 2011 m. balandžio mėnesio veiklos nebevykdė, 2011-11-14 akcijos parduotos UAB “V” (duomenys pakeisti), 2012-02-03 bendrovei iškelta bankroto byla. Taigi, K. K. UAB „S” pateikė informaciją, kad autobusas parduotas tik tada, kai įmonė nebevykdė veiklos. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės, prokurorės teigimu, patvirtina, kad UAB „B” direktorius K. K. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB „S” priklausantį didelės 73 972,01 Lt vertės turtą.

Prokurorė teigia, jog neaišku, kuo remdamasis apygardos teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad autobusas buvo nepaklausus, nes byloje tokių duomenų nėra. K. K. šią aplinkybę nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu ir nepateikė jokių šį jo teiginį pagrindžiančių duomenų. Apeliantė nesutinka su apygardos teismo teiginiu, kad UAB „S” dėl žalos išieškojimo buvo pradėjusi civilinį procesą, nes UAB „S” civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, siekdama susigrąžinti savo turtą ir teismas ieškinį tenkino, įpareigojo UAB „B” perduoti jų valdomą turtą lizingo bendrovei, o po to, kai 2011-11-08 antstolis J. P. pateikė lizingo bendrovei aktą dėl nutarties vykdymo negalimumo, nes autobusas Neoplan N 316 U parduotas, lizingo bendrovė, matydama, kad lizingo bendrovės pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisės priemonėmis tapo problematiškas, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Apeliantė nurodo, kad apygardos teismas visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą išvadą, kad tai civiliniai teisiniai santykiai. Pasirašius lizingo sutartį, tarp šalių atsiradę civiliniai teisiniai santykiai galioja tol, kol sutarties šalys laikosi sutarties sąlygų (kasacinė nutartis Nr. 2K-255/2011). Byloje nustatyta, kad UAB „B“ direktorius K. K. , būdamas civilinių teisinių santykių subjektu, sąmoningai nevykdė Lizingo sutartyje numatytų įsipareigojimų: nustatytais terminais nemokėjo įmokų, svetimą UAB „S“ priklausantį autobusą Neoplan N 316 U išardė ir pardavė, nutraukus lizingo sutartį vengė bendrauti su UAB „S“, nevykdė teismo sprendimų ir klaidino UAB „S“ iki UAB „B“ tapo nemoki, ir tokiu priešingu teisei elgesiu lizingo bendrovei apsunkino galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintojo K. K. gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir nepažeisdamas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų pagrįstai K. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisino. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.

BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-334/2009, 2K-350/2009, 2K-500/2010, 2K-425/2011 ir kt.).

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, jog šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumą ir numatydamas turtinę žalą, kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-388, 2K-192/2011, 2K-210/2012).

Šioje baudžiamojoje byloje K. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant, kad jis, būdamas UAB „B” akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „B“ pinigines lėšas bei materialųjį turtą, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės – 73 972,01 Lt vertės svetimą turtą, t.y. žinodamas, kad pagal tarp jo atstovaujamos bendrovės ir UAB „S“ sudarytos 2010-03-17 lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „S“ perdavė bendrovei „B“ naudotis ir valdyti autobusą Neoplan N 316 U, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 4.2.1. punktą negali be Lizingo bendrovės išankstinio raštiško sutikimo keisti kilnojamojo turto buvimo ir registravimo, naudojimo vietos, o pagal Lizingo sutarties 5.1.5. punktą negali disponuoti turtu (parduoti, įkeisti ir pan.), neturėdamas išduoto išankstinio raštiško Lizingo bendrovės sutikimo, 2010-03-25 išrinktą dalimis autobusą Neoplan N 316 U pagal sąskaitą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė Latvijos įmonei SIA „V“ ir pagal sąskaitą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) – Rusijos Federacijos įmonei OOO „V“ ir apie tai lizingo bendrovei nepranešė, o 2010-09-23 UAB „S“ dėl lizingo įmokų nemokėjimo vienašališkai nutraukus Lizingo sutartį ir 2010-09-23 pranešimu Nr. 01-30-5988 iš UAB „B“ pareikalavus grąžinti lizingo sutarčių pagrindu naudotą ir valdytą autobusą Neoplan N 316 U, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , jo negrąžino.

Šis kaltinimas buvo grindžiamas: 1. Išteisintojo K. K. parodymais, kad jo įmonė, pagal lizingo sutartį su UAB „S“ perduotą naudoti autobusą Neoplan N 316 U pardavė dalimis Latvijos įmonei SIA „V“ ir Rusijos įmonei OOO „V“. Dėl šio autobuso pardavimo buvo gautas žodinis ir rašytinis UAB „S“ vadybininko T. B. leidimas, tačiau šio leidimo jis neišsaugojo, todėl pateikti negali (t. 2, b. l. 146-147). 2. Liudytojo R. P. , UAB „S“ turto realizavimo skyriaus vadovo, parodymais, kad UAB „B“ už autobusą Neoplan N 316 U įmokas mokėjo pavėluotai, 2010-08-04 buvo išsiųsta pretenzija dėl skolos, 2010-09-23 sutartis nutraukta, neišpirkta turto vertė 73 972, 01 Lt (įmokų sumokėjo 22 119,41 Lt). Visi Priede Nr. 1 prie 2010-01-15 lizingo paraiškos nurodyti autobusai UAB „S“ buvo grąžinti, išskyrus autobusą Neoplan N 316 U. UAB „B“ direktorius K. K. UAB „Bi” atidavė šio autobuso valstybinius numerius ir registracijos liudijimą ir nurodė, kad autobusas yra Maskvoje. Tam, kad parduoti lizinguojamą turtą būtinas lizingo bendrovės raštiškas leidimas, tai yra numatyta lizingo sutarties bendrosiose sąlygose. Leidimas parduoti autobusą Neoplan N 316 U UAB „B“ nebuvo duotas. Lizingo bendrovė, neįsitikinusi, kad UAB „B“ direktorius sako tiesą, kreipėsi į Vilniaus miesto antrąjį apylinkės teismą, prašydama įpareigoti autobusą Neoplan N 316 U perduoti UAB „S“ (t. 2, b. l. 52-53). 3. Liudytojo T. B. , UAB „S“ verslo klientų vadybininko parodymais, kad 2010-01-15 pagal UAB „B“ paraišką AB „Sw” (duomenys pakeisti) (toliau - AB „Sw”) , siekdamas sumažinti šios bendrovės finansinę naštą, keitė UAB „B“ finansavimo sąlygas dėl turimų įsipareigojimų ir kiekvienai paraiškos priede nurodytai transporto priemonei buvo sudaryta atskira lizingo sutartis su atskiru numeriu, numatyti atskiri turto išsipirkimo grafikai. 2010-03-17 buvo pasirašyta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl autobuso Neoplan N 316 U, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . UAB „B“ dėl leidimo išardyti ir parduoti šį autobusą nesikreipė, jis leidimo išardyti autobusą Neoplan N 316 U valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jį parduoti dalimis nedavė (t. 2, b. l. 48-49, 50-51). 4. Liudytojos Ž. S. (Š.), UAB „B“ administratorės, parodymais, kad bendrovės direktorius K. K. ieškodavo autobusų pardavėjų ir kreipdavosi į banką dėl finansinio lizingo. Sudarant lizingo sutartis, ji suformuodavo paraiškas pagal direktoriaus nurodymus. Lizingo įmokos buvo mokamos įvairiai: laiku ir kartais truputį vėluojant. Autobusas Neoplan buvo skirtas pardavimui. Visi bankui parduoti autobusai likdavo stovėti UAB „B“ nuomojamoje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ji pasirašė 2010-03-23 aktą, patvirtinantį, kad autobusas Neoplan N 316 U buvo išardytas dalimis. Ar autobusas buvo išardytas Lietuvoje ar Latvijoje, ji nežino, tačiau įmonėje formaliai reikėdavo išrašyti išrinkimo į dalis aktą. Direktorius K. K. jai sakė, kad žodinį leidimą išvežti ir parduoti autobusą Neoplan N 316 U davė UAB „S” Klaipėdos filialo vadybininkas T. B. (t. 2, b. l. 63-64, 65-66). 5. Liudytojo Z. U. parodymais, kad jis, kaip UAB „Bi” vadybininkas, 2011 m. sausio mėnesį telefonu bendravo su K. K. dėl autobuso Neoplan N 316 U sugrąžinimo UAB „S“. K. K. paaiškino, kad autobusas yra pas partnerius Maskvoje ir jis tarsis dėl jo grąžinimo, o nepavykus susigrąžinti, sumokės skolą lizingo bendrovei. 2010-01-26 K. K. perdavė autobuso Neoplan N 316 U dokumentus bei valstybinius numerius ir pažadėjo sumokėti skolą už autobusą, (t. 2, b. l. 73). 6. Lizingo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad 2010-03-17 UAB „B“, atstovaujama direktoriaus K. K. , ir UAB „S“, atstovaujama T. B. , pasirašė sutartį dėl autobuso „Neoplan 316 U“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išpirkimo per 60 mėn. iki 2015-05-28, mokant eilines įmokas kas mėnesį pagal mokėjimo grafiką (t. 1, b. l. 13-18 ). 7. Turto priėmimo-perdavimo aktu, iš kurio matyti, kad 2010-03-17 UAB „S“ perdavė UAB „B“ atstovui K. K. naudojimuisi ir valdymui autobusą „Neoplan 316 U“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25). 8. 2010-08-04 pretenzija Nr. 01-20-31317, patvirtinančia, kad UAB „S“ įspėjo UAB „B“ dėl susidariusio įsiskolinimo (t. 1, b. l. 26). 9. 2010-09-23 UAB „S“ pranešimu, patvirtinančiu, kad UAB „S“ pranešė UAB „B“, jog bankas vienašališkai nutraukė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat ir kitas lizingo sutartis dėl transporto priemonių pirkimo) ir įpareigojo nedelsiant nutraukti autobuso eksploataciją, iki 2010-10-04 perduoti turtą UAB „S“ įgaliotam atstovui UAB „Br“ (duomenys pakeisti) (t. 1, b. l. 26-28). 10. 2011-01-26 UAB „Br“ (duomenys pakeisti) paslaugų atlikimo aktu, kuriuo ši bendrovė informavo UAB „S“ apie tai, kad UAB „B“ vadovas K. K. jiems nurodė, jog autobusas yra Rusijoje, pas partnerius, kurie autobuso negrąžino, perdavė jiems autobuso Neoplan 316 U, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, valstybinius numerius ir pažadėjo sumokėti susidariusį įsiskolinimą (t. 1, b. l. 29-32). 11. Pažyma apie juridinį asmenį, iš kurios matyti, kad UAB „B“ direktoriumi nuo 2009-02-11 iki 2011-12-22 buvo K. K. (t, 1, b. l. 110-112). 12. 2010-06-09 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio patikrinimo ataskaita Nr. A13-28, patvirtinančia, kad buvo atliktas UAB „B“ mokestinis tyrimas nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės faktiškai vykdoma veikla – variklinių transporto priemonių pardavimas ir nuoma. Taip pat nustatyta, kad UAB „B“ autobusą Neoplan įsigijo iš UAB „S“ pagal 2010-03-23 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 96 091,42 Lt. Bendrovė tyrimui pateikė 2010-03-23 išrinkimo į detales aktą, kuriuo buvo užpajamuotos autobuso detalės pardavimui į sandėlį: kėbulas, vertė 61 614,40 Lt; variklis, vertė 7 000 Lt; pavarų dėžė, vertė 4 900 Lt; varomas galinis tiltas, vertė 2 500 Lt; priekinis tiltas iš dviejų dalių, vertė 1 800 Lt; ratai su padangomis 1 kompl. 1 600 Lt; iš viso užpajamuota 79 414 Lt sumai. Bendrovė pateikė PVM sąskaitą faktūrą 2010-03-25 (duomenys neskelbtini), išrašytą Latvijos įmonei SIA „V“, už parduotas Neoplan autobuso detales už 3 452,80 Lt ir 2010-03-25 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), išrašytą Rusijos įmonei OOO „V“, kuriai pardavė autobuso Neoplan kėbulą už 44 886, 40 Lt (t. 1, b. l. 145-154, 172-176).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi šiuos ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus bei nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina K. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, t.y. iššvaisčius jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-388/2007, 2K-191/2012).

Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo, savo prašymą pripažinti K. K. kaltu iššvaisčius didelės vertės svetimą turtą apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad pastarasis sąmoningai nevykdė lizingo sutartyje numatytų įsipareigojimų, t.y. nustatytais terminais nemokėjo įmokų, svetimą UAB „S“ priklausantį autobusą Neoplan N 316 U išardė ir pardavė, apie tai lizingo bendrovės neinformavo, nutraukus lizingo sutartį vengė bendrauti su UAB „S“, nevykdė teismo sprendimų ir klaidino UAB „S“ dėl jai priklausančio turto buvimo vietos iki UAB „B“ tapo nemoki, tokiu priešingu teisei elgesiu apsunkino lizingo bendrovei galimybę ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie prokurorės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Bylos duomenimis, 2010-03-17 tarp UAB „B“, atstovaujamos išteisintojo K. K. , ir UAB „S“, atstovaujamos T. B. , buvo sudarytas Susitarimas dėl 2008-05-22 sandėlio finansavimo sutarties Nr. 68013 pakeitimo (novacijos) į lizingo sutartis, ko pasekoje tarp UAB „B“ ir UAB „S“ buvo sudaryta eilė autobusų lizingavimo sutarčių, tame tarpe ir lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl autobuso Neoplan N 316 U, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , išpirkimo (t. 1, b.l. 13-18, 132). Kaip matyti iš UAB „S“ darbuotojų liudytojų T. B. , R. P. ir R. M. parodymų, taip pat UAB „S“ pateiktų duomenų apie UAB „B“ mokėjimus (t. 1, b.l. 44-52, 104-109), išteisintojo K. K. vadovaujama bendrovė lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė, t.y. mokėjo lizingo davėjui įmokas, tačiau ne visuomet laiku ir tinkamai. Dėl vėlavimų atsiskaityti pagal sudarytas lizingo sutartis, tame tarpe lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-04 susidarė 93937,08 Lt bendrovės įsiskolinimas, todėl UAB „S“ 2010-08-04 pateikė UAB „B“ pretenziją dėl įsiskolinimo pagal šias sutartis, reikalaudama iki 2010-08-21 pervesti 93937,08 Lt įsiskolinimą ir įspėdama, kad iki šios datos neapmokėjus skolos, lizingo sutartys bus nutrauktos, o lizingo bendrovė kreipsis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo (t. 1, b. l. 26). UAB „B“ per nustatytą terminą neįvykdžius UAB „S“ reikalavimo sumokėti skolą, lizingo bendrovė 2010-09-23 vienašališkai nutraukė 30 lizingo sutarčių, tame tarpe ir lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl autobuso Neoplan N 316 U, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo, ir nurodė lizingo gavėjai UAB „B“ nutraukti pagal visas šias sutartis perduoto turto eksploataciją ir jį ne vėliau kaip 2010 m. spalio 4 d. perduoti UAB „S“, taip pat nutraukti visas dėl šio turto sudarytas galiojančias panaudos, nuomos, sublizingo ir kitas sutartis (t. 1, b.l. 27-28). Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad visi autobusai, UAB „B“ perduoti valdyti lizingo sutarčių pagrindu, UAB „S“ buvo grąžinti, išskyrus autobusą Neoplan N 316 U, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kadangi jį UAB „B“ 2010-03-25 pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalimis pardavė Latvijos įmonei SIA „V“ ir Rusijos įmonei OOO „V“ (t. 1, b.l. 172-173, 174-175).

Išteisintasis K. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme aiškino, kad apie ketinimą parduoti autobusą Neoplan N 316 U dalimis jis informavo banko atstovą ir gavo banko leidimą tokiems veiksmams atlikti. Tuo tarpu UAB „S“ atstovas T. B. teigė, jog tokio leidimo jis nei žodžiu, nei raštu K. K. vadovaujamai bendrovei nebuvo išdavęs. Kad raštiško leidimo parduoti autobusą nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir kitas UAB „S“ darbuotojas R. P. , tvarkęs turto grąžinimo pagal nutrauktas lizingo sutartis klausimus. Išteisintasis K. K. nei ikiteisminio tyrimo institucijai, nei teismui raštiško banko leidimo nepateikė, taigi, formaliai yra pagrindas konstatuoti, jog pastarasis pagal lizingo sutartį jo vadovaujamai bendrovei perduotą valdyti autobusą pardavė pažeisdamas sudarytos sutarties sąlygas. Kita vertus, byloje surinktais duomenimis nepaneigtas K. K. aiškinimas, kad jo bendrovei, kurios pagrindinė veiklos sritis ir buvo prekyba naudotais autobusais, ilgus metus bendradarbiaujant su UAB „S“ buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad bendrovė parduodavo ir pilnai neišpirktus autobusus, o už juos gautus pinigus naudojo padengti jau parduoto lizinguojamo turto išpirkimo įmokas, t. y. kad leidimas parduoti lizinguojamus autobusus iš esmės buvo tik sutartyje nurodytas formalumas. Be to, net ir pripažinus, kad K. K. lizingo bendrovei priklausantį autobusą pardavė nesilaikydamas bendru sutarimu nustatytų sąlygų, vien ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Kaip jau minėta, turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą tretiesiems asmenims perleidžia ne tik neteisėtai, bet ir neatlygintinai, ir supranta, kad taip veikdamas turto savininkui padarys žalos ir to nori arba sąmoningai leidžia šiai žalai atsirasti. Šiuo konkrečiu atveju iš byloje esančios pirmiau paminėtos 2010-06-09 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio patikrinimo ataskaitos Nr. A13-28 matyti, kad lizingo bendrovei priklausančio autobuso Neoplan N 316 U išardymas ir pardavimas dalimis buvo užfiksuotas K. K. vadovaujamos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. UAB „B“ SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, jog visi pinigai, gauti už pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parduotas autobuso Neoplan N 316 U dalis, įplaukė į UAB „B“ atsiskaitomąją sąskaitą (t. 3, b. l. 67, 74), duomenų, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos ne bendrovės reikmėms, byloje nėra. Be to, kaip matyti iš AB „Sw“ pateiktos pažymos dėl UAB „B“ įmokų, po autobuso Neoplan N 316 U pardavimo ši bendrovė sumokėjo UAB „S“ ne vieną įmoką įsipareigojimams pagal sudarytas lizingo sutartis padengti, o šių įmokų bendra suma gerokai viršijo K. K. inkriminuojama lizingo sutartimi jo vadovaujamos bendrovės prisiimtus ir neįvykdytus įsipareigojimus: 2010-04-26 UAB „S“ buvo sumokėta 31075,2 Lt, 2010-04-28 – 44280,35 Lt, 2010-06-18 – 52306,41 Lt, 2010-08-16 –5302 Lt, 2010-11-03 – 2450 Lt, 2010-12-21 – 12587,24 (t. 1, b. l. 44-52). Bylos duomenimis, išvardintomis įmokomis lizingo bendrovė dengė visų tuo metu galiojusių UAB „B“ lizingo sutarčių sąskaitas savo nuožiūra, kaip kad buvo nustatyta tarpusavio susitarimu, ir, kaip paaiškino UAB „S“ lizingo apskaitos grupės vadovė liudytoja R. M. , įsiskolinimas už autobusą Neoplan N 316 U buvo padengtas tik iš vienos pirmiau aptartų UAB „B“ įmokų, t.y. 2010-12-21 įmokos, užskaitant 2010-06-30 dienos ir 2010-07-30 dienos 1523,11 Lt dydžio įmokas, todėl buvo paskaičiuota 73 972, 01 Lt dydžio neišpirkta šio autobuso vertė (t. 2, b.l. 56-57). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad UAB „S“, UAB „B“ netinkamai vykdant lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, patyrė nuostolių, kita vertus, ta aplinkybė, kad lizingo bendrovės sprendimu iš mokamų įmokų buvo dengiamos ne autobuso Neoplan N 316 U, o kitų autobusų sąskaitos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad K. K. , nustatytomis aplinkybėmis parduodamas UAB „S“ priklausantį autobusą Latvijos įmonei SIA „V“ ir Rusijos įmonei OOO „V“, jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims perleido neatlygintinai. Pažymėtina ir tai, jog lizingo santykių esmė yra ta, kad lizingo davėjas atlieka finansavimo funkciją ir ją atlikdamas iš esmės turi tik finansinį interesą, kai tuo tarpu daiktas, į kurį jis turi nuosavybės teisę lizingo sutarties laikotarpiu, iš esmės yra tik tinkamo lizingo gavėjo prievolių pagal sutartį vykdymo užtikrinimas, taigi, ta aplinkybė, jog K. K., parduodamas lizingo bendrovei priklausantį autobusą, suprato, jog pastaroji šio konkretaus turto neteks, atsižvelgiant į tarp išteisintojo vadovaujamos bendrovės ir lizingo bendrovės susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, nepatvirtina, jog pastarasis numatė, kad tokiais veiksmais UAB „S“ padarys žalos ir jos norėjo ar sąmoningai leido tokiai žalai atsirasti.

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi išteisintojo K. K. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kad autobusas Neoplan N 316 U buvo nepaklausus, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pastarasis, parduodamas šį autobusą dalimis, veikė vadovaujamos bendrovės interesais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo parodymai, nepaisant jų specifiškumo (suinteresuotas bylos baigtimi, turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus), taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, ir tam, kad juos atmesti, būtina nurodyti, kokie patikimi ir aiškią įrodomąją vertę turintys įrodymai juos paneigia. Šiuo konkrečiu atveju duomenų, paneigiančių pirmiau paminėtą K. K. aiškinimą, byloje nėra, prokurorė tokių duomenų apeliaciniame skunde taip pat nepateikė. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad K. K. inkriminuojamas autobusas buvo pagamintas 1997 metais, bendrovės žinioje jis buvo nuo 2007 m. gegužės, ir akivaizdu, jog jo, kaip ir bet kokios kitos transporto priemonės, vertė bėgant laikui mažėjo, kai tuo tarpu šio turto išperkamoji vertė liko ta pati ir bendrovei reikėjo vykdyti pagal lizingo sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Nors šiuo konkrečiu atveju pinigų suma, gauta už detales, t.y. 48339,02 Lt, nesiekė lizingo sutartimi dėl šio autobuso UAB „B“ prisiimtų ir neįvykdytų įsipareigojimų dydžio, tačiau byloje nėra ir tokių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad šie sandoriai K. K. vadovaujamai bendrovei buvo aiškiai nenaudingi.

Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad K. K. atliko kokius nors tyčinius veiksmus, nukreiptus sumenkinti UAB „S“ galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis, ar sąmoningai sukėlė vadovaujamos bendrovės nemokumą. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog išteisintasis K. K. , 2010-03-25 pardavęs lizingo bendrovei priklausantį autobusą dalimis, šio autobuso registracijos liudijimą bei valstybinius numerius autobuso savininkui perdavė tik 2011-01-26, vengė bendrauti su lizingo bendrove ir klaidino šią dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto buvimo vietos. Išteisintasis K. K. neigė atlikęs tokius veiksmus ir nurodė, kad apie ketinimą parduoti autobusą dalimis informavo banką tiek prieš sandorių sudarymą, tiek po autobuso pardavimo. Kita vertus, net ir konstatavus, jog K. K. nebuvo iki galo sąžiningas bendradarbiaudamas su lizingo bendrove, pirmiau aptarti jo veiksmai gali būti vertinami kaip nesąžiningos sutartinių santykių šalies veikimas, kuris, priešingai nei teigia apeliantė, nesudarė kliūčių UAB „S“ ginti savo pažeistas teises tinkamomis ir savalaikėmis civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tuo tarpu ta aplinkybė, jog lizingo bendrovė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo civilinio proceso tvarka kreipėsi praėjus beveik metams laiko po to, kai buvo nutrauktos lizingo sutartys ir baigėsi UAB „B“ nustatytas turto grąžinimo terminas, o bendrovės finansinė padėtis jau buvo pablogėjusi, be to, reikalavo ne nuostolių atlyginimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 574 straipsnis, o grąžinti lizingo sutarties objektą, t.y. autobusą Neoplan N 316 U, nors tuo metu žinojo, kad šio turto UAB „B“ savo žinioje neturi, nepatvirtina K. K. veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Prokurorė apeliaciniame skunde kaip vieną iš veiksmų, apsunkinusių lizingo bendrovės galimybę atkurti pažeistas teises nurodo tai, kad išteisintasis K. K. nevykdė teismo sprendimo, t.y. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria teismas, išnagrinėjęs UAB „S“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „S“ ieškinį UAB „B“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įpareigojo UAB „B“ perduoti UAB „S“ saugoti atsakovo valdomą turtą pagal lizingo sutartį, t.y. autobusą Neoplan N 316 U, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tačiau, kaip jau minėta, turtas, kurį teismas įpareigojo K. K. vadovaujamą įmonę perduoti lizingo bendrovei, jau daugiau kaip prieš metus laiko buvo išardytas ir parduotas dalimis, taigi įvykdyti tokį teismo sprendimą UAB „B“ objektyviai neturėjo jokios galimybės ir ši aplinkybė, dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą, lizingo bendrovei buvo žinoma. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad lizingo bendrovės galimybės apginti savo pažeistas teises ir išsiieškoti patirtus nuostolius civilinio proceso tvarka buvo apsunkintos sąmoningais K. K. veiksmais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog K. K. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino. Byloje surinkti faktiniai duomenys nepatvirtina, kad UAB „B“ direktoriaus K. K. veika sudarė sąlygas tarp UAB „B“ ir UAB „S“ susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, o jo veiksmuose yra būtini nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.