Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, viduriniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. buvo kaltinamas tuo, kad iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t.y. kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei materialųjį turtą, 2010-01-15 sudarė lizingo sutartį Nr. LT086133 su UAB „Swedbank lizingas“, pagal kurias UAB „Swedbank lizingas“ perdavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ naudotis ir valdyti autobusą „Neoplan“ N 316 U, identifikacinis numeris WAG203166VBS26295, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2010-09-23 UAB „Swedbank lizingas“ dėl lizingo įmokų nemokėjimo vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį, 2010-09-23 pranešimu Nr. 01-30-5988 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo grąžinti lizingo sutarčių pagrindu naudotą ir valdytą autobusą „Neoplan“. K. K. autobuso „Neoplan“ negrąžino, žinodamas kad sutinkamai Lizingo sutarties 4.2.1. punktu, negali be Lizingo bendrovės išankstinio raštiško sutikimo keisti kilnojamojo turto buvimo ir registravimo, naudojimo vietos, Lizingo sutarties 5.1.5. punktu negali disponuoti Turtu (parduoti, įkeisti ir pan.), tačiau, neturėdamas tam išduoto išankstinio raštiško Lizingo bendrovės sutikimo, 2010-03-25 išrinktą dalimis autobusą „Neoplan „N 316 U, pagal sąskaitą (invoice) Nr. 000531 pardavė Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal sąskaitą (invoice) Nr. 000532 - Rusijos Federacijos įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir apie tai lizingo bendrovei nepranešė. Likusi neišpirkta turto vertė pagal lizingo sutartį yra 73 972,01 Lt. Tokiu būdu K. K. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą UAB “Swedbank lizingas“ priklausantį didelės – 73 972.01 Lt vertės turtą.

Kaltinamasis K. K. apklaustas teisme dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad su banku dirbo jau seniai, sumos buvo iki 2-3 mln. eurų ir niekada nebuvo jokių problemų. Su banku bendradarbiavo pagal 2010-10-15 sutartį. Įmonės akcininkai buvo vokiečiai, Lietuvoje lankėsi kas 3 mėn. Juos telefonu informuodavo apie kiekvieną pardavimą. Pretenzijų vokiečiai jam neturėjo. Buvo normalūs, dalykiniai santykiai. Bankas klausimus spręsdavo su akcininkais, jis tuose pasitarimuose taip pat dalyvaudavo. Bankas dėl jo darbo akcininkams pretenzijų nereiškė. Turto neišvaistė, pinigai buvo įmonės sąskaitoje. Įmonė turėjo skolų lizingui. Pinigų neišleido ir savo reikalams jų nenaudojo. Lizingo sutarčių pagrindu per metus parduodavo 400-500 autobusų. Buvo ir taip, kad lizingo sutartys buvo sudaromos jau po to, kai autobusai būdavo parduoti. Kaltinime minimas autobusas taip pat buvo įgytas pardavimui. Bendrovė pirko lizingu UAB „Swedbank lizingas“ autobusus, todėl buvo mokama už visą lizingo būdu paimtą transporto priemonių paketą. Kiekvieną mėnesį bankas automatiškai nusirašydavo lizingo įmokas. Bendradarbiaujant su lizingo bendrove buvo nustatyta tokia tvarka, kad, pardavus autobusą, gauti grynieji pinigai buvo įnešami į sąskaitą tokiu būdu pasidengdavo bent vieno autobuso išperkamoji nuoma be palūkanų. Bankas nereglamentavo kaip atlikti autobusų pardavimo operaciją, su banku viską derino telefonu. Autobusas Neoplan N 316 U įmonėje prastovėjo apie 3 metus, jo nebuvo įmanoma parduoti. Įgijus autobusus lizingo sutarčių pagrindu, įmonė pati spręsdavo kaip pardavinės autobusus. Autobusą Neoplan N 316 U pardavė dalimis su AB „Swedbank“ vadybininko T. B. leidimu. Iš jo buvo gautas ir žodinis ir raštiškas leidimas, tačiau raštiško leidimo neberado. Autobusas „Neoplan“ buvo parduotas dalimis, nes buvo du skirtingi klientai - Latvijos ir Rusijos įmonės. Paskutiniu metu bendrovė kiekvieną mėnesį bankui atsiskaitydavo už 40-45 parduotus autobusus. Buvo nustatytas mėnesinis mokestis ir bankas gautus pinigus iš bendrovės sąskaitos pervesdavo į savo sąskaitą. Atsižvelgdamas į sumokėtą pinigų sumą, bankas telefonu pranešdavo koks yra visų bendrovėje esančių autobusų lizingo likutis. Bendrovė nežinodavo likutinės autobusų vertės. Pardavimo dieną pasiskambindavo į banką ir sužinodavo likutinę autobusų vertę. Bendrovei buvo leista pačiai spręsti techninius autobusų pardavimo klausimus. Autobusai buvo parduodami ir juos išardžius dalimis, bankui buvo svarbu atgauti visą sutartyje nurodytą pinigų sumą. Kadangi autobusas prastovėjo 3 metus, jis nuvertėjo. Banką informavo, kad autobusą pardavė išardytą dalimis. Dėl to išardyto autobuso, bankas buvo informuotas. Bankui buvo nusiųstos visos sąskaitos. Jokių priekaištų iš banko nesulaukė. Pardavus išardytas autobuso dalis, pinigus pervedė lizingui. Parduoto autobuso techninį pasą ir numerius Vilniuje perdavė Z. U.. Lankantis banke, jam pasiūlė asmeniškai sumokėti už parduotą autobusą, bet jis tai daryti atsisakė, nes asmeniškai bankui nebuvo įsipareigojęs. Nesusipratimas įvyko, kad pinigai atėjo ne į „Swedbanką“, o į SEB banką. Bendrovė turėjo dvi sąskaitas skirtinguose bankuose, galutiniam klientui patogiau buvo pervesti pinigus į „SEB“ banką, todėl ten pinigus ir pervedė. Klientai pinigus pervesdavo į vieną iš nurodytų sąskaitų. Kai klientas už autobuso detales pinigus pervedė į SEB banką, nepasirūpino, kad jie patektų į „Swedbanko“ lizingą, nes jo tą dieną Lietuvoje nebuvo. Kai buvo sudaryta lizingo sutartis, bankui buvo žinoma, kad bendrovė turi sąskaitą ir kitame banke. Pinigai už parduotas autobuso dalis buvo pervesti į „SEB“ banką, jis tų pinigų nei bendrovės tikslams, nei asmeniškai nenaudojo. Su „Swedbanku“ bendrovė dirbo 5-6 metus, visi iškilę klausimai buvo išspręsti geranoriškai. Vieną dieną atvažiavo du lizingo atstovai, paprašė visų autobusų techninių pasų ir pasakė, kad nori matyti autobusus. Tuo metu sandėlyje buvo 38 autobusai. Jie patikrino dokumentus ir, pasiėmę techninius pasus, išvažiavo. Autobusai buvo saugomi mūsų įmonės aikštelėje. Nesutikus su lizingo naujomis sąlygomis, lizingas pranešė, kad nutraukia lizingo sutartį. Atvažiavę žmonės išsivežė autobusus. Lizingas pinigų iš įmonės prisiteisti nebandė, siūlė mokėti asmeniškai. Bankui pasiėmus visus autobusus, įmonės veikla sustojo, vėliau buvo iškelta bankroto byla. Mano, kad nepadarė jokios nusikalstamos veikos, prašo išteisinti iš jam pareikšto kaltinimo.

Apklaustas teisme liudytojas K. A. parodė, kad bylos jis netyrė, bylos aplinkybių nežinojo. Vykdė Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų pavedimą – apklausti „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotoją užduodant klausimus. Pavedime buvo tiksliai suformuluoti klausimai, pavedimą vykdė tiek, kiek prašė Klaipėdos pareigūnai. Jis skambino į įmonę, nes pavedime nebuvo konkrečiai nurodyta ką apklausti, įmonė atsiuntė Z. U., nurodė, jog šis darbuotojas užsiiminėjo minimo autobuso paieška. Jam atrodo, kad klausimai Z. U. buvo žinomi, kad jiems buvo pasiruošta. Z. U. sakė, kad bendravo su K. K., bandė susigrąžinti autobusą. K. K. įvardijo kaip savininką, paėmusį autobusą lizingo būdu. Liudytojas parodė, jog autobuso susigrąžinti nepavyko. Duotus parodymus Z. U. perskaitė, protokolą pasirašė. Protokolą ir dar kažkokius dokumentus perdavė į Klaipėdą.

Liudytojas A. G. apklaustas teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo specifika – pagal sutartį su „Swedbanko lizingu“ vykdo lizingo turto paiešką. Vadovu dirba nuo 2004 metų. Z. U. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. Tuo metu dirbo 8 darbuotojai. Buvo duomenys, kad autobusas yra Maskvoje pas partnerius, bet Klaipėdoje ieškojo, nes čia buvo įmonės būstinė. Grįžęs iš Klaipėdos, Z. U. pasakojo, kad vadovo nebuvo, kad kalbėjo, su sūnumi, su administratore, kad turto aikštelėje nerado. Gali būti, kad Z. U., važinėjo po aikšteles. Z. U. važiavo į Klaipėdą du kartus, lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontoroje. Negali paaiškinti, kodėl Z. U. nurodė, jog jis paėmė autobuso numerius. Tik vėliau prisiminė, kad autobuso numerius paėmė jis pats. Jis į įmonę skambino keletą kartą, bandė susisiekti su direktoriumi, atsiliepė asmuo, prisistatęs vadovo sūnumi Arnu. Jis pasakė, kad praneš tėvui, jog jo ieško „Swedbanko lizingo“ įgalioti asmenys. Po kurio laiko paskambino K. K. ir pranešė, kad atvyks į Vilnių. Susitikimo metu K. K. perdavė autobuso valstybinius numerius, pasakė, kad autobusas Maskvoje, sugrąžinti turto nepavyksta, bet mokės skolą „Swedbanko lizingui“. Nepamena ar sūnus, ar vadovas buvo pasakęs, kad bus siekiama tą turtą sugrąžinti, bet kai susitiko ir perdavė to autobuso numerius, pasakė, kad autobuso susigražinti nėra galimybės, todėl mokės skolą. Visą informaciją ir autobuso numerius perdavė lizingui. Z. U. daugiausiai žinojo apie tą situaciją, todėl ir buvo nukreiptas apklausai pas tyrėją.

Liudytoja Ž. S. apklausta teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo administratore. Vienu metu direktorius buvo K. K.. Įmonė prekiavo naudotais autobusais. Įmonėje dirbo tik ji ir K. K.. Autobusus pirkdavo ir parduodavo K. K., ji perduodavo buhalterinius dokumentus juos tvarkančiai samdomai įmonei. Dirbo nuo 2005 iki 2010 metų. Autobusus pirko brangiai, o atėjus krizei, už tokią kainą jų nebeįmanoma buvo parduoti. Maždaug kas pusmetį atvykdavo banko atstovas ir sutikrindavo visus stovinčius autobusus. Jokių pretenzijų bankas nereiškė. Būdavo, kad parduodavo išardytus autobusus. Juos iškomplektavimui išsiveždavo Latvijos įmonė, arba šiems darbams samdydavo kitą įmonę. Buvo atvejis, kai prasidėjus krizei, įmonėje trūko pinigų, nes niekas nepirko autobusų. Direktorius sakė, kad kalbėjo su banko darbuotoju, gavo leidimą išardyti autobusą „ Neoplan N 316 U, o gavus pinigus, atsiskaityti su banku. Visi atsiskaitymai buvo atliekami pavedimais. Išardytų autobusų dalių specifikaciją darydavo ji. Už ką ir kam reikia atsiskaityti nurodymus direktorius duodavo buhalterinei įmonei. Sąskaita buvo atidaryta ir „SEB“ banke. Kartais klientus įspėdavo į kurią sąskaitą pervesti pinigus. Visus mokėjimus, pavedimus darė samdoma buhalterinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie pateikdavo sąrašą, kam mes skolingi, ir kas mums skolingi. Kaltinime minimas autobusas buvo išardytas Latvijoje, buvo surašytas aktas pagal Latvijos įmonės pranešimą. Tokių aktų reikalaudavo buhalterija. Neatsimena kiek tais metais buvo išardyta autobusų, yra dokumentai. Atvykdavo įmonės akcininkai, pretenzijos būdavo tik dėl per mažai parduotų autobusų skaičiaus. Dėl atsiskaitymo už parduotus autobusus pretenzijų nereiškė.

Liudytojas T. B. apklaustas teisme parodė, kad anksčiau dirbo „Swedbanke“, dabar dirba „SEB“ banke. Kaltinamąjį pažįsta. Teko bendrauti su kaltinamuoju darbo klausimais. Lizingas sutartį vienašališkai su klientu nutraukia retai. Sutartis nutraukiama dėl nemokumo, labiausiai įtakoja ekonominiai faktoriai. Iki sutarties nutraukimo, buvo bandoma spręsti tą problemą. Ne vieną kartą paskolos buvo restruktūrizuotos, atidėti mokėjimai. Su įmonės akcininkais nebendravo, nes nebuvo poreikio. Įmonės savininkai buvo žinomi formaliai, iš dokumentų. Akcininkai buvo Vokietijoje, bet su jais nematė reikalo bendrauti. Direktorius turėjo visus įgaliojimus ir jiems to pakako. Įmonė atsidūrė probleminių klientų skyriuje. Turtas buvo registruotas lizingo vardu, norint juo disponuoti, reikia jį išsipirkti. Tam reikalingas prašymas, leidimas. Turtas buvo saugomas ne banko aikštelėje. Turtą parduoti galima, kai yra banko lizingo leidimas. Jei įmonė nori turtą parduoti, pateikia prašymą išsipirkti turtą, mes nurodome likutinę lizingo vertę. Už kokią kainą parduoda, mes to nereguliuojame, rinkos įtakoti negalima. Turto nepervertina, jei tam nėra reikalo. Žino, kad vienas autobusas banko lizingui perduotas nebuvo. Fizinės turto priežiūros nevykdė, tam bankas samdė įmonę. Kiekvienas autobusas turėjo savo lizingo sutartį. Joje buvo aiškiai nurodyta, kad visą priežiūrą, saugojimą atlieka klientas. Su K. K. bendraudavo visais klausimais, nes buvo banko atstovas. Žodinio prašymo ar leidimo nepakanka, norint parduoti autobusą, buvo reikalingas raštiškas sutikimas. Nesumokėjus galutinės sumos, neatiduodamas dokumentas, kuris leidžia perregistruoti daiktą kito vardu. Jie perveda pinigus įmonei, o ji atsiskaito su pardavėjais. Nebuvo atvejo, kad neleido įmonei išsipirkti autobuso.

Liudytojas Z. U. apklaustas teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė ieškodavo dingusių banko klientų, vykdė banko turto priežiūrą. Kaltinamojo nepažįsta, anksčiau jo nesu matęs, su juo niekada nesu bendravęs. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje buvo atvažiavęs autobuso numerių. Šioje bendrovėje buvo banko lizingo autobusai. Į juos kreipėsi bankas norėdamas išsiaiškinti kur dingo jo turtas. Kiek buvo dingę autobusų neatsimena. Su kaltinamuoju nebuvo susitikęs ir telefonu su juo nekalbėjo, bendravo su jo sūnumi. Dėl kaltinime minimo autobuso paieškos dirbo 2 ar 3 žmonės. Jis važinėjo po Klaipėdą, ieškojo autobuso, bet jo nerado, bendravo su K. K. sūnumi atvykęs į kontorą. Jis pasakė, kad autobusas yra Rusijoje, o numerius duoti atsisakė, sakė reikia sulaukti tėvo, kuris tuo metu buvo Vokietijoje. Su bendrovės administratore bendravo atvažiavęs antrą kartą. Jos prašęs perduoti K. K., jog grįžęs būtinai paskambintų. K. K. autobuso numerius atvežė jo kolegai A. G.. Ikiteisminio tyrimo apklausos protokole neteisingai užrašyta, jog autobuso numerius K. K. perdavė jam.

Iš lizingo sutarties Nr. LT086133 matyti, kad 2010-03-17 K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir UAB „Swedbank lizingas“, atstovaujama T. B., pasirašė sutartį dėl autobuso „Neoplan 316 U“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo per 60 mėn. iki 2015-05-28, mokant eilines įmokas kas mėnesį pagal mokėjimo grafiką (b. t. I, l. 13-18 ).

Iš turto priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 2010-03-17 UAB „Swedbank lizingas“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui K. K. naudojimuisi ir valdymui autobusą „Neoplan 316 U“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. I, l. 25)

Iš 2010-08-04 pretenzijos Nr. 01-20-31317, matyti, kad UAB „Swedbank lizingas“ įspėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl susidariusio įsiskolinimo (b. t. I, l. 26)

Iš 2010-09-23 UAB „Swedbank lizingas“ pranešimo matyti, kad UAB „Swedbank lizingas“ pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog bankas vienašališkai nutraukė lizingo sutartį Nr. LT086133 ( taip pat ir kitas lizingo sutartis dėl transporto priemonių pirkimo) ir įpareigojo nedelsiant nutraukti autobuso eksploataciją, iki 2010-10-04 perduoti turtą UAB“ Swedbank lizingas“, įgaliotam atstovui UAB“ (duomenys neskelbtini)“ (b. t. I, l. 26-28).

Iš 2011-01-26 UAB“ (duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad UAB“ (duomenys neskelbtini)“ informavo banką apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. K. jiems nurodė, jog autobusas buvo Rusijoje, tačiau yra jiems negrąžintas ir 2011-01-26 perdavė autobuso „Neoplan 316 U“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , registracijos liudijimą, valstybinius numerius ir pažadėjo sumokėti susidariusį įsiskolinimą ( b.t. I, l. 29-32 ).

Iš pažymos apie juridinį asmenį matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2009-02-11 iki 2011-12-22 buvo K. K. ( b.t. I, t. 110-112)

Iš 2010-06-09 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio patikrinimo Nr. A13-28 matyti, kad buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios faktiškai vykdoma veikla variklinių transporto priemonių pardavimas ir nuoma, mokestinis tyrimas nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobusą Neoplan įsigijo iš UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2010-03-23 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LSN Nr. 0002964388 už 96 091,42 Lt. Bendrovė tyrimui pateikė išrinkimo į detales aktą 2010-03-23, kuriuo buvo užpajamuotos autobuso detalės pardavimui į sandėlį kėbulas, vertė 61 614,40 Lt; variklis, vertė 7 000 Lt; pavarų dėžė, vertė 4 900 Lt; varomas galinis tiltas, vertė 2 500 Lt; priekinis tiltas iš dviejų dalių, vertė 1 800 Lt; ratai su padangomis 1 kompl. 1 600 Lt; iš viso užpajamuota 79 414 Lt sumai. Bendrovė pateikė PVM sąskaitą faktūrą 2010-03-25 BAWB Nr. 000531 išrašytą Latvijos įmonei SIA „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas Neoplan autobuso detales už 3 452,80 Lt ir 200-03-25 PVM sąskaitą faktūrą BAWB Nr. 000532 išrašytą Rusijos įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“, kuriai pardavė autobuso Neoplan kėbulą už 44 886, 40 Lt ( b.t. I,l. 145-154, 172-176).

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. BK 184 straipsnyje nustatyti specialaus subjekto požymiai - už svetimo turto iššvaistymą atsako tik toks asmuo, kuriam svetimas turtas yra patikėtas arba yra jo žinioje. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis K. K. sutarties Nr. LT086133 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Swedbank lizingas“ pagrindu, turėjo teisę valdyti, naudoti turtą - autobusą „Neoplan“ N 316 U, identifikacinis numeris WAG203166VBS26295, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 2K-7-388/2007 yra pasisakęs, kad „sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas.“

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad K. K., būdamas įmonės akcininku ir direktoriumi, sutarties pagrindu bendradarbiavo su „Swedbanku“, naudojosi suteikta paskolos dalimi, turėjo teisę įsigyti prekes – autobusus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad banko iniciatyva visi už kredito lėšas įsigyti autobusai buvo įforminti kaip lizingo nuosavybė. K. K., kaip vadovas, atstovavo bendrovę sudarydamas ir pasirašydamas sutartis, taigi sutarties šalimi buvo ne fizinis, o juridinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog įmonės vadovas patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tik tuo atveju, jeigu kita šalis praranda galimybę teises apginti civilinės teisės tvarka. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymo atveju, esant tiesioginei tyčiai, kaltininkas supranta, kad neteisėtai neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumą ir numatydamas turtinę žalą, kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Bylos duomenys patvirtina, kad K. K., būdamas bendrovės akcininku ir direktoriumi, išmanė turto valdymo klausimus, veikė bendrovės interesais turėdamas tikslą parduoti nepaklausų autobusą. Autobusas buvo parduotas įmonėms-bendrovės partneriams, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis numatė, kad dėl to bendrovė ir turto savininkas gali patirti turtinės žalos, ar sąmoningai leido šiai žalai atsirasti.

Nepaneigtas kaltinamojo K. K. teiginys, kad per metus jo vadovaujama bendrovė parduodavo lizingo sutarčių pagrindu įformintų 400-500 autobusų, taip pat nepaneigti ir jo paaiškinimai, kad lizingo sutartys buvo sudaromos ir jau parduotiems autobusams. Tai leidžia teigti, kad leidimas parduoti autobusus buvo tik sutartyje nurodytas formalumas, nes bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindine veiklos sritimi buvo naudotų autobusų pardavimas. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad lizingas dėl patirtos žalos- visiško neatsiskaitymo už autobusą „Neoplan“ N 316 U, 2011 11 16 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą tik tada, kai įmonė tapo nemoki, nors iki to laiko galėjo kreiptis civilinio proceso tvarka ir prisiteisti patirtą žalą. Teismas kritiškai vertina liudytojų Z. U. ir A. G. parodymus, kad buvo atliekama autobuso „Neoplan“ N 316 U paieška, nes nelogiška būtų tikėti tokiais parodymais, kada pats liudytojas A. G., teigdamas, jog turėjo duomenis apie tai, kad ieškomas autobusas yra Maskvoje pas partnerius, ieškojo jo Klaipėdoje, nes čia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinė. Apie tai, kad autobusas išardytas dalimis buvo parduotas Latvijos ir Rusijos įmonėms patvirtina byloje esantys dokumentai (b.l. 169-172 t. 2).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Swedbank AB 2010 m. kovo 17 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi autobuso „Neoplan“ N 316 U lizingavimo sutartį, kurią, kaip šios bendrovės akcininkas ir direktorius pasirašė K. K.. Pagal sudarytos lizingo sutarties 13.1 str. (b.l 18 t.1) šalys susitarė, kad ginčai ir nesutarimai, kylantys dėl sutarties sudarymo, pakeitimo, papildymo, pratęsimo ir atsakomybės taikymo būtų išspręsti tarpusavio derybomis, o nepavykus nesutarimų išspręsti derybų keliu, šalys sutinka ginčą perduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (13.2. str.)

Apklaustų teisme liudytojų parodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė sutartinius įsipareigojimus, nors kartais būdavo sutartyje numatytų mokėjimų pavėlavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. UAB „Swedbank lizingas“ (b.l.76 t. 2) dėl vėlavimų vykdyti įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, vienašališkai nutraukė sutartį. Tuo metu už autobusą likusi neišmokėta suma buvo 73 972.01 Lt.

Iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 09 07 teismo nutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota perduoti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ valdomą turtą pagal lizingo sutartį-autobusą „ Neoplan N 316 U iki kol priimtas teismo sprendimas (b.l. 34 t.1). Taigi UAB „Swedbank lizingas“ piniginiai reikalavimai, tarp jų priteisiant atlyginti ir 73 972.01 Lt autobuso likutinės vertės, buvo pradėti spręsti civilinio proceso tvarka, tačiau ieškovas, nelaukdamas šios civilinės bylos baigties, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas 2011 11 16 buvo pradėtas pagal UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimą, šios bendrovės prašymu ji buvo pripažinta civiliniu ieškovu dėl jai padarytos 73 972.01 Lt žalos, nors, kaip minėta, dėl šios žalos išieškojimo jau buvo pradėtas civilinis procesas, priimtas atitinkamas sprendimas civilinio proceso tvarka. Byloje nėra nustatyti duomenys, kad K. K. atliko kitus kokius nors neteisėtus veiksmus su turtu - jį slėpė, naikino ar slapstėsi pats. Pinigai gauti už parduotus autobusus, taip pat ir autobusą „Neoplan N 316 U įplaukė į juridinio asmens atsiskaitomą sąskaitą, jie buvo naudojami ir atsiskaitymui su lizingu. Tie pinigai niekam kitam nenaudoti, tad negalima teigti, kad bendrovės akcininkas ir vadovas K. K. išvaistė jam patikėtą svetimą turtą.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia kaltinimo teiginių, kad kreditoriaus teisės atkūrimas tapo neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų ar jo tyčia sukelto nemokumo, kas leistų teigti, kad K. K. veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas, o civiliniai teisiniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius. Kaltinamasis K. K. išteisintinas nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

K. K. pagal BK 184 str. 2 d., išteisinti nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

UAB „Swedbank lizingas“ civilinį ieškinį dėl 73 972.01 Lt žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dalios Stonienės 2012 04 11 nutarimą, kuriuo laikinai apribota K. K. nuosavybės teisė į butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.