- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- Ik-1459-602/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- UAB „Juvrika“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Vainienės ir Arūno Kaminsko, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Juvrika“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Juvrika“ 2010-12-13 teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2010-11-12 sprendimą Nr. S-306 (7-252/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2010-08-06 sprendimą Nr. 69-200 ir pakeisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) 2010-06-15 sprendimą Nr. (6.5)-40 - tenkinti pareiškėjo UAB „Juvrika“ prašymą dėl atleidimo nuo priskaičiuoto 9004,49 Lt PVM delspinigių bei nuo 15277 Lt PVM baudos sumokėjimo (b. l. 1-3).
Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius, spręsdamas prašymą dėl atleidimo nuo baudų, netinkamai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 100 str. ir 141 str. Pareiškėjas nurodė, kad jo kaltės dėl mokesčių įstatymo pažeidimo nebuvo, patikrinimo metu papildomai apskaičiuota PVM suma ir bauda tik dėl nesąžiningų pareiškėjo vienkartinio partnerio UAB „Selauta ir Ko“ veiksmų. Pareiškėjas yra privatus juridinis asmuo ir negalėjo numatyti, kad UAB „Selauta ir Ko“ veikia nesąžiningai, taigi mokesčių įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2008 metų turi įvairių mokesčių permokas, kurias būtų galima užskaityti apskaičiuotai PVM nepriemokai padengti. Pareiškėjas neturi jokių kitų įsiskolinimų, tačiau bendrovei šiuo metu trūksta apyvartinių lėšų, padidėjusi mokestinė našta, reikalavimas sumokėti mokesčio sumą privestų bendrovę prie bankroto ir nemokumo ribos.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-34).
Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-22 nutartimi adm. byloje Nr. A-438-439/2010 konstatavo, kad pareiškėjas teisę į PVM atskaitą grindė PVM sąskaitomis faktūromis, neturinčiomis juridinės galios, nes jose neatsispindi tikrasis ūkinės operacijos turinys. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas santykiuose su savo kontrahentu UAB „Selauta ir Ko“. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo PVM baudos ir delspinigių sumokėjimo, nustatyta, kad mokesčių mokėtojo 2010-06-15 balanso duomenimis bendrovei už nesumokėtą PVM buvo apskaičiuota 16906,29 Lt PVM delspinigių sumą. Išnagrinėjus prašymą, jis tenkintas iš dalies: bendrovė atleista nuo 7901,80 Lt PVM delspinigių mokėjimo už laikotarpį, kai bendrovė turėjo kitų mokesčių permokas, o nuo likusios 9004,49 Lt PVM delspinigių ir 15277 Lt PVM sumos neatleista. Atsakovas nurodė, kad mokesčių įstatymai nenumato jokių papildomų atleidimo nuo delspinigių ar baudų pagrindų, išskyrus numatytus Mokesčių administravimo įstatyme ir taisyklėse. Pagrindų sąrašas yra baigtinis. Patikrinimo akte konstatuota, kad bendrovė atskaitė 50922 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Selauta ir Ko“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos faktiškai neįvykusios statybinės įrangos ir mechanizmų įsigijimo ūkinės operacijos. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėjas turėjo realias galimybes surinkti informaciją apie verslo partnerį, jo veiklos teisėtumą ir numatyti, kad jis nesumokės pardavimo PVM, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d. 2 p. atleisti nuo baudų ir delspinigių galima, jei įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, tačiau tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčio mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, nemokumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-02-09 nutartyje adm. byloje Nr. A15-141/2005, 2005-10-11 nutartyje adm. byloje Nr. A-15-1421-05 ir kt. išaiškino, kad įstatymo 141 str. 1 d. 2 p. pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-22 sprendime adm. byloje Nr. A-438-439/2010 pažymėjo, kad bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, vykdydama minėtas ūkines operacijas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Klaipėdos apskrities VMI atliko pareiškėjo UAB „Juvrika“ laikotarpių nuo 2007-02-01 iki 2007-02-28 ir nuo 2007-05-01 iki 2007-05-31 PVM apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo pakartotinį patikrinimą ir surašė 2008-04-25 patikrinimo aktą Nr. AC1-8, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaitė faktiškai nevykdyto prekių pirkimo iš UAB „Selauta ir Ko“, kuri nevykdė jokios realios ekonominės veiklos, o buvo naudojama kaip tarpinė grandis neteisėtai veiklai vykdyti, siekiant realizuoti neaiškios kilmės prekes ir susigrąžinti pirkimo PVM, ūkines operacijas. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64, 80 str., Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13, 14 str., patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įvertinus tai, kad UAB „Juvrika“, įsigydamas prekes ir turėdamas galimybę žinoti, kad pardavėjo UAB „Selauta ir Ko“ veikla neteisėta, mokėtojas neįgyja teisės į 50922 Lt PVM atskaitą pagal UAB „Selauta ir Ko“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl to, kad nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių UAB „Juvrika“ galėtų atskaityti pirkimo PVM pagal UAB „Selauta ir Ko“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Patikrinimo aktu pareiškėjui papildomai apskaičiuoti 50922 Lt PVM. Nuo papildomai priskaičiuotos PVM sumos delspinigiai nebuvo paskaičiuoti, nes pareiškėjas turėjo PVM permoką (Mokestinė byla, b. l. 34-45).
Klaipėdos apskrities VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas ir patikrinimo aktą, 2008-06-11 sprendimu Nr. (6.5)-75 patvirtino pareiškėjui papildomai apskaičiuotus 50922 Lt PVM bei skyrė 15277 Lt PVM baudą (Mokestinė byla, b. l. 27-33). VMI 2008-08-13 sprendimu Nr. 69-144 patvirtino Klaipėdos apskrities VMI 2008-06-11 sprendimą Nr. (6.5)-75 (adm. byla Nr. I-253-331/2009, b. l. 26?30). Komisija 2008-11-04 sprendimu Nr. S-243(7-230/2008) patvirtino VMI 2008-08-13 sprendimą Nr. 69-144 (adm. byla Nr. I-253-31/2009, b. l. 31-36). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-03-27 sprendimu adm. byloje Nr. I-253-331/2009 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-22 nutartimi adm. byloje Nr. A-438-439/2010 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2010-05-18 pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities VMI, prašydamas, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 88 str., atidėti mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto 50922 Lt PVM sumokėjimo terminą, išdėstant jį laike, ir panaikinti 15277 Lt PVM baudą bei 18683,29 Lt delspinigius (Mokestinė byla, b. l. 25-26).
2010-06-15 Klaipėdos apskrities VMI sprendimu Nr. (6.5)-40, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 100 str. 1 d., 141 str. 1 d., Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių 29 p., pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: atleido pareiškėją nuo 7901,80 Lt PVM delspinigių sumokėjimo; neatleido nuo 9004,49 Lt PVM delspinigių sumokėjimo ir nuo 15277 Lt PVM baudos sumokėjimo (b. l. 15-18).
2010-08-06 VMI sprendimu Nr. 69-200, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities VMI 2010-06-15 sprendimo Nr. (6.5)-40, patvirtino Klaipėdos apskrities VMI sprendimo Nr. (6.5)-40 dalį, kuria pareiškėjas neatleistas nuo 9004,49 Lt PVM delspinigių bei 15277 Lt PVM baudos mokėjimo (b. l. 11-13). 2010-11-12 Komisija sprendimu Nr. S-306(7-252/2010) patvirtino VMI 2010-08-06 sprendimą Nr. 69-200 (b. l. 5-10).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo atleisti pareiškėją nuo 9004,49 Lt PVM delspinigių ir 15277 Lt PVM baudos mokėjimo teisėtumo.
Atleidimą nuo delspinigių ir baudų reglamentuoja 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) ir Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (toliau – Taisyklės, 2006 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. VA-20 redakcija).
MAĮ 100 str. 2 d. ir 141 str. 3 d. nustatyta, kad nuo delspinigių ir/ar baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Remiantis Taisyklių 8 p., mokesčių mokėtojas nuo baudų ir/ar delspinigių gali būti atleidžiamas jo prašymu arba mokesčių administratoriaus iniciatyva (nesant mokesčių mokėtojo prašymo): mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo ir/ar tvirtinimo metu; nagrinėjant mokestinį ginčą; įskaitant mokesčių permoką (skirtumą) mokestinei nepriemokai padengti; atliekant atskirą atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių procedūrą, kai nevyksta arba pasibaigė: mokestinis patikrinimas ar mokestinis ginčas; mokesčių permokos (skirtumo) įskaitymo mokestinei nepriemokai padengti procedūra. Pagal Taisyklių 23 p. (2007 m. spalio 16 d. Nr. VA-67 redakcija), atskirą prašymą bei kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus mokesčių administratorius turi išnagrinėti ir priimti sprendimą per Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, numatytą terminą, pradedant skaičiuoti nuo tos dienos, kai mokesčių administratorius jį gauna.
Vadovaujantis MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. ir 3 p., mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Analogiškus atleidimo nuo delspinigių pagrindus nustato Taisyklių 7 p.
Vadovaujantis MAĮ 141 str. 1 d., atleidimo nuo pagal šio Įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Analogiškus atleidimo nuo baudų pagrindus numato Taisyklių 5 p. MAĮ 141 str. 2 d. nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Remiantis Taisyklių 6 p., esant šių taisyklių 5 punkte nurodytiems pagrindams, mokesčių mokėtojas nuo paskirtos baudos gali būti atleistas tik tuo atveju, kai: su paskirta bauda susijęs mokestis yra sumokėtas (įskaitytas mokesčių mokėtojo prašymu); su paskirta bauda susijęs mokestis yra priverstinai išieškotas (įskaitytas mokesčių administratoriaus iniciatyva); su paskirta bauda susijusio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ 88 straipsnyje nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.
Nustatyta, kad papildomai mokėtina 50922 Lt PVM suma UAB „Juvrika“ apskaičiuota atlikus mokestinį patikrinimą ir surašius 2008-04-25 patikrinimo aktą Nr. AC1-8, o ir 15277 Lt PVM baudos suma paskirta Klaipėdos apskrities VMI 2008-06-11 sprendimu Nr. (6.5)-75 patvirtinus nurodytą patikrinimo aktą. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytų sumų mokėjimu, inicijavo mokestinį ginčą, kuris baigtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010-03-07 nutartimi adm. Byloje Nr. A-438-439/2010 atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą. Nustatyta, kad pareiškėjas padavė prašymą vietos mokesčių administratoriui atleisti jį nuo 15277 Lt PVM baudos bei 18683,29 Lt PVM delspinigių mokėjimo. Remiantis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytu pareiškėjo 2010-06-15 balanso duomenimis, UAB „Juvrika“ už laiku nesumokėtą 50922 Lt PVM sumą apskaičiuoti delspinigiai sudarė 16906,29 Lt (Mokestinė byla, b. l. 24).
Pažymėtina, kad MAĮ, tiek Taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo paskirtos baudos ar apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, sąrašas yra baigtinis, dėl to prašymas atleisti nuo apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies ar paskirtų baudų gali būti tenkinamas tik tuo atveju, kai yra nors viena aplinkybė, numatyta nurodytose teisės normose. Vadovaujantis MAĮ 141 str. 2 d., nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad mokesčio sumokėjimo terminas būtų atidėtas ar išdėstytas, o pareiškėjo 2010-06-15 balanso duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nesumokėjo patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto mokesčio – 28173,89 Lt sumos (Mokestinė byla, b. l. 24). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl pareiškėjo atleidimo nuo 15277 Lt PVM baudos.
Vadovaujantis MAĮ 141 str. 1 d. 1 p., mokesčių mokėtojas turi įrodyti, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-02-09 nutartyje adm. byloje Nr. A-15-141-2005 konstatavo, kad mokesčių mokėtojo kaltė visada preziumuojama. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių UAB „Juvrika“ nekaltumą. Minėta, kad klausimas dėl pareiškėjui papildomai patikrinimo aktu apskaičiuotų mokesčių išspręstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010-03-22 nutartimi adm. byloje Nr. A-438-439/2010 atmetus UAV „Juvrika“ apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad mokestinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės mokesčių administratoriui sudarė pagrįstą pagrindą manyti, jog ūkinėmis operacijomis buvo piktnaudžiaujama (sukčiaujama) pridėtinės vertės mokesčio atžvilgiu, bei pareikalauti iš pareiškėjo įrodyti tikrąjį ūkinės operacijos turinį: duomenis, apie tikrąjį ūkinės operacijos subjektą, suteikusį jam prekes bei įrodyti, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu įtrauktame sandoryje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. kaip neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai nurodyti faktai, nustatyti įsiteisėjusius teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, kurie iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Analogiška taisyklė yra įtvirtinta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 str. 4 d., nustatantį teismo sprendimo res iudicata galią (teismo galutinai išspręstas klausimas, t.y. draudimas pareikšti tapatų reikalavimą) bei draudimą šalims, kitiems proceso dalyvavimas ir jų teisių perėmėjams kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje negali iš naujo įrodinėti, jog mokestinė nepriemoka atsirado tik dėl kito ūkio subjekto, pareiškėjo kontrahento UAB „Selauta ir Ko“, kaltės, nes minėtas faktas įrodytas mokestiniame ginče ir yra atitinkamai išspręstas klausimas dėl mokesčių apskaičiavimo.
Pareiškėjas nurodo, kad jis negalėjo žinoti ar numatyti, kad UAB „Selauta ir Ko“ veiks nesąžiningai, mano, kad mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. numatytas atleidimo pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A15-141-2005, 2005 m. spalio 11 d. sprendimas adm. byloje Nr. A15 - 1421/2005). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-22 nutartyje adm. byloje Nr. A-438-439/2010 nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis buvo pakankamai atidus bei rūpestingas, vykdydamas ūkines operacijas su UAB „Selauta ir Ko“. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti MAĮ 141 str. 1 d. 2 p. nuostatų.
Sprendžiant, ar egzistuoja MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. numatytas pagrindas, pažymėtina, kad mokesčio įstatymo pažeidimo faktas įrodytas mokestinėje byloje, dėl to teigtina, kad žala biudžetui buvo padaryta, nes valstybės biudžetas negavo nurodytos sumos tuo laiku, kai turėjo šią sumą gauti. MAĮ 141 str. 1 d. 3 p. nuostatas detalizuoja Taisyklių 11 p. (2007 m. spalio 16 d. Nr. VA-67), kuris numato, jog <...> mokesčių mokėtojas, turintis vieno mokesčio nepriemoką, bet tą patį laikotarpį – kito mokesčio permoką (skirtumą), kurios suma mažesnė už nustatytą (apskaičiuotą) mokesčio nepriemokos sumą, ir pagal MAĮ 87 str. nedraudžiama mokesčio permokos sumų (skirtumo) įskaityti nustatytoms mokesčių nepriemokoms padengti, turi būti atleidžiamas nuo tos dalies delspinigių, kurie skaičiuojami nuo nepriemokos sumos, lygios mokesčio permokos (skirtumo) dydžiui, o nuo viršijančios mokesčio permokos (skirtumo) dydį nepriemokos sumos delspinigiai turi būti skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2010-06-01 turėjo pridėtinės vertės, pelno, socialinio ir žemės mokesčių permokas, neviršijančias nustatytos mokesčio nepriemokos sumos, todėl vadovaujantis Taisyklių 11 p., pareiškėjas atleistas nuo atitinkamos dalies PVM delspinigių, sudarančių 7901,80 Lt sumą.
MAĮ 141 str. 1 d. 4 p. gali būti taikomas tik tada, kai mokesčių mokėtojas įrodo mokesčių administratoriau suteiktos konsultacijos klaidingumą. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, kad UAB „Juvrika“ kreipėsi į mokesčių administratorių dėl teisės normos išaiškinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš MAĮ numatytų pagrindų, kuriais remiantis pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių ar skirtos baudos mokėjimo, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus sprendimas neatleisti pareiškėjo nuo 7901,80 Lt PVM delspinigių ir 15277 Lt PVM baudos yra teisėtas ir jo naikinti ar keisti nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Mokestinių ginčų komisija teisingai išnagrinėjo bylą kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl naikinti jos sprendimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo UAB „Juvrika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.