- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-27
- Bylos Nr.
- I-253-331/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- UAB „Juvrika“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Laimonas Strauka
- Kategorijos
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams R. P. ir advokatui Laimonui Straukai, atsakovės atstovui Antanui Butrimui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Juvrika“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI), trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau − Klaipėdos AVMI) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjos laikotarpių nuo 2007-02-01 iki 2007-02-28 ir nuo 2007-05-01 iki 2007-05-31 pridėtinės vertės mokesčio (toliau − PVM) apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo pakartotinį patikrinimą ir surašė 2008-04-25 patikrinimo aktą Nr. AC1-8, kuriame pareiškėjai papildomai apskaičiavo 50 922 Lt PVM, nuo papildomai priskaičiuotos PVM sumos delspinigiai nebuvo paskaičiuoti, nes pareiškėja turėjo PVM permoką (b. l. 7−18). Klaipėdos AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjos pastabas ir patikrinimo aktą, 2008-06-11 sprendimu Nr. (6.5)-75 patvirtino pareiškėjai papildomai apskaičiuotus 50 922 Lt PVM bei skyrė 15 277 Lt PVM baudą (b. l. 19−25).
Pareiškėja nesutikdama su Klaipėdos AVMI sprendimu kreipėsi į VMI, kuri 2008-08-13 sprendimu Nr. 69-144 patvirtino Klaipėdos AVMI 2008-06-11 sprendimą Nr. (6.5)-75 (b. l. 26−30).
Nesutikdama su tokiu VMI sprendimu pareiškėja kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), tačiau pastaroji 2008-11-04 sprendimu Nr. S-243(7-230/2008) patvirtino VMI 2008-08-13 sprendimą Nr. 69-144 (b. l. 31−36).
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Juvrika“ nesutikdama su aukščiau paminėtais sprendimais skundu (b. l. 2−6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti:
1) 2008-11-04 Komisijos sprendimą Nr. S-243(7-230/2008);
2) 2008-08-13 VMI sprendimą Nr. 69-144 „Dėl UAB „Juvrika“ 2008-07-04 skundo“;
3) 2008-06-11 Klaipėdos AVMI sprendimą Nr. (6.5)-75 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.
Paaiškino, kad nesutinka su ginčo sprendimais. Skundžiamuose sprendimuose nurodyti mokesčių administratoriaus teiginiai yra nepagrįsti ir jais remiantis negali būti kvestionuojama bendrovės teisė į PVM atskaitą. Mokesčių mokėtojų teisė į pirkimo PVM atskaitą yra įtvirtinta PVM įstatymo 18 str. ir yra vienas iš esminių PVM elementų ir ji negali būti ribojama. Šį PVM atskaitos neribojimo principą patvirtina susiklosčiusi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika aiškinant 1997-05-17 Šeštąją Tarybos direktyvą, analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, 2006-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. Ar-794/2006) Remiantis LVAT praktika, teisė į PVM atskaitą gali būti apribota iš principo tik dviem atvejais: jei realiai nebuvo įgyta PVM objektą sudaranti prekė ar paslauga arba jeigu buvo piktnaudžiaujama teise (sandoriais). Mokesčių administratorius papildomai apskaičiuotas PVM sumas grindžia teiginiais, jog bendrovei nebuvo parduoti pastoliai. Šie teiginiai yra tik prielaidos, nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja pagal įstatymų ir teisės aktų reikalavimus negali gauti jokios informacijos apie kito ūkio subjekte dirbamus asmenis, nes tokia teisė pareiškėjai nėra suteikta. Yra nustatytas faktas, kad UAB „Selauta ir Ko“ vardu išrašyti kasos pajamų orderiai, sąskaitos − faktūros, UAB „Juvrika“ sumokėjo pinigus ir gavo prekes. Tokiu būdu, nėra pagrindo manyti, kad juridiniai asmenys nesudarė sandorio (sutarties) teisėta forma. Kadangi UAB „Selauta ir Ko“ dokumentus pasirašė direktorius V. Ž., o kitų turinčių teisę surašyti ir pasirašyti dokumentus asmenų nenustatyta, todėl nekilo abejonės, kad jis turi teisę pasirašyti apskaitos dokumentus kaip bendrovės vadovas. UAB „Selauta ir Ko“ išleido savo vardu apskaitos dokumentus, todėl norint juos pripažinti neatitinkančius tikrovę būtina nustatyti ūkinio įvykio nebuvimą. Inspekcija neginčija, kad prekes, įvardintas ginčijamose PVM sąskaitose − faktūrose, bendrovė realiai įsigijo. Remiantis pateiktais dokumentais, bendrovei išrašytos PVM sąskaitos − faktūros turi visus reikalingus rekvizitus, tačiau ar jose atspindėtos ūkinės operacijos negalėjo įvykti jose nurodytomis sąlygomis, Inspekcija pateikė nepakankamai įrodymų. Pareiga įrodyti mokesčių mokėtojo partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia ūkine operacija, tenka mokesčių administratoriui, tačiau vien ta aplinkybė, kad prekės ar paslaugos tiekėjas, gavęs iš pirkėjo PVM, jo nesumokėjo į biudžetą, nepaneigia prekės ar paslaugos pirkėjo teisės į PVM atskaitą. UAB „Selauta ir Ko“ ginčijamų ūkinių operacijų metu buvo registruota PVM mokėtoju, jos išrašytos PVM sąskaitos − faktūros turi visus būtinus rekvizitus. Norint paneigti teisę į PVM atskaitą, būtina įrodyti, kad bendrovė įvykdė mokesčių įstatymų pažeidimus ir kad prekių tiekėjas neprivalo sumokėti PVM į valstybės biudžetą. Kadangi patikrinimo metu nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie leistų neginčijamai tvirtinti, jog bendrovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė statybinės įrangos ir mechanizmų įsigijimą pagal UAB „Selauta ir Ko“ vardu išrašytas PVM sąskaitas − faktūras, kuriose įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, mano, kad patikrinimo aktas dėl nurodymo sumokėti 50 922 Lt PVM į biudžetą yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą (b. l. 105–110) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl pareiškėjos teisės atskaityti 50 922 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Selauta ir Ko“ vardu išrašytas PVM sąskaitas − faktūras. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius pareiškėjos teisę į PVM atskaitą neigia tuo, jog yra nustatyta, kad ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir UAB „Selauta ir Ko“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis realiai neįvyko. Tuo tarpu pareiškėja skundą grindžia aplinkybėmis, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos realiai įvyko, prekės iš nurodyto ūkio subjekto buvo gautos, už jas atsiskaityta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad prielaida teisei į PVM atskaitą bei buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. PVM sąskaitų − faktūrų, juridinė galia, nuo kurios priklauso mokesčių mokėtojo teisė atskaityti pirkimo PVM, sietina ne tik su prekių ar paslaugų realaus įsigijimo fakto konstatavimu, bet ir su realiai ūkinėje operacijoje dalyvavusiais ūkio subjektais. Pažymėtina, kad sukurti PVM objektą bei teisėtai išrašyti PVM sąskaitą − faktūrą gali tik PVM mokėtojai, todėl nustačius, kad prekių ar paslaugų įsigijimas buvo vykdomas ne iš PVM mokėtojų, teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. LVAT 2004-10-27 nutartyje konstatavo, kad jei mokesčių mokėtojas dalyvaudamas konkrečioje ūkinėje operacijoje, elgiasi nesąžiningai, t. y. žino ar, atsižvelgiant į teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra sumokėtas ar nebus sumokėtas, jis teisę į PVM atskaitą praranda. Taigi, mokesčio mokėtojo, siekiančio vykdyti PVM atskaitą, sąžiningumas nagrinėjamas tik konkrečios, realiai įvykusios ūkinės operacijos atžvilgiu − kai nustatoma tinkama prielaida PVM atskaitai, t. y. nustatomi mokesčio mokėtojo realiai iš kito PVM mokėtojo atlikti prekės (paslaugos) įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai bei šiuos veiksmus atspindintys visus privalomuosius buhalterines apskaitos dokumentų rekvizitus turinčios PVM sąskaitos − faktūros. Tuo tarpu, iš visumos bylos aplinkybių nustačius, kad ūkinės operacijos neįvyko, arba jų turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose yra paneigiama tinkama prielaida PVM atskaitai, o PVM sąskaitos − faktūros pripažįstamos neturinčiomis juridinės galios, todėl papildomai įrodinėti mokesčio mokėtojo nesąžiningumo nereikia. Tai, kad nustačius, jog ūkinės operacijos įvyko kitomis aplinkybėmis negu nurodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose, mokesčio mokėtojo sąžiningumas papildomai nevertinamas patvirtina LVAT, kuris išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A442 - 1778/2008 2008-10-30 nutartyje konstatavo, kad nors minėtos PVM sąskaitos − faktūros, kuriomis pareiškėjas grindžia savo teisę į PVM atskaitą, turi reikalaujamus formaliuosius rekvizitus, tačiau turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinės operacijos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitose − faktūrose, todėl vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi teisės į PVM atskaitą.
Pareiškėjos sąžiningumo klausimas nėra reikšmingas, kadangi byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad ūkinės operacijos tarp sąskaitose − faktūrose nurodytų ūkio subjektų realiai neįvyko. Vadovaujantis PVM įstatymo 64 straipsnio nuostatomis ir LVAT suformuluota praktika, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, pareiškėja pagal juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas − faktūras neįgijo teisės į PVM atskaitą. Todėl, vadovaujantis PVM įstatymo 123 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai pagrįstai papildomai apskaičiuota 50 922 Lt PVM, o vadovaujantis MAĮ 139 str. pagrįstai paskirta 15 277 Lt PVM bauda.
Atsiliepimas
Per teismo posėdį atsakovės atstovas Antanas Butrimas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestin a s .
Šios bylos ginčo esmė, ar bendrovė „Juvrika“ turėjo teisę atskaityti 50 922 Lt pirkimo PVM pagal bendrovės „Selauta ir Ko“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kuriose neatsispindi tikras ūkinės operacijos atlikimas. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareiškėjos veiksmai su bendrove „Selauta ir Ko“ buvo realiai atlikti, sąskaitose − faktūrose nurodytomis sąlygomis, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose.
Sprendžiant minėtą mokestinį ginčą, turi būti nustatytas mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų, vykdant mokestines prievoles valstybei, turinys pagal mokestinių santykių teisinio reguliavimo mechanizmą, įtvirtintą Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme bei Mokesčių administravimo įstatyme.
Mokestinio ginčo metu susijusius santykius reglamentavo 2002 m. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnis, kurio 1 dalis nurodo, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Tuo tarpu PVM įstatymo 64 straipsnis, nustato, jog pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą − faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti arba turi būti naudojamas prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti. To paties įstatymo 80 straipsnis nurodo, kad PVM sąskaita − faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: apskaitos dokumento pavadinimas, ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, apskaitos dokumento data, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.
Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t.y. turi būti tikri, todėl konstatavus, jog įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente arba tokio turinio ūkinė operacija realiai neįvyko, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus ir turinčiu juridinę galią.
PVM įstatymo 64 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad MAĮ nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Taigi įstatymas numato atvejus, kai net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos − faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM. MAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t.y., sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais.
Vertinant paminėtų įstatymų normas, reguliuojančias pridėtinės vertės mokesčius, darytina išvada, jog pridėtinės vertės mokestį iš prekių pirkėjo turi teisę imti ir šį mokestį apskaičiuoti išrašomoje ūkinę operaciją fiksuojančioje PVM sąskaitoje faktūroje ar kitame apskaitos dokumente tik konstatavus, jog įvyko reali ūkinė operacija, buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis. Išrašyti apskaitos dokumentai turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t.y. turi būti tikri, todėl konstatavus, jog įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente arba tokio turinio ūkinė operacija realiai neįvyko, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus ir turinčiu juridinę galią. Centrinio mokesčio administratoriaus teiginys, kad pareiškėjos įmonės PVM sąskaitos − faktūros (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 98−100, 102−104, 101) neturi juridinės galios buvo aplinkybės, susijusios su bendrovės „Selauta ir Ko“ įmonės veikla.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2007 m. vasario mėn. į PVM atskaitą įtraukė 50 922 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Selauta ir Ko“ vardu 2007 m. vasario mėn. 1, 5, 7, 12, 14 ir 19 dienomis išrašytas PVM sąskaitas − faktūras (serija STL Nr. 89, 92, 95, 98, 101, 108), kuriuose atvaizduotas statybinės įrangos (pastolių įsigijimas) bei pagal 2007-02-09 išrašytą PVM sąskaitą − faktūrą STL Nr. 97, kurioje atvaizduotas kitų mechanizmų (6 betono maišyklių, 6 perforatorių ir 4 pjūklų) įsigijimas (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 98−100, 102−104, 101). Sąskaitose − faktūrose nurodyta, kad jas išrašė UAB „Selauta ir Ko“ direktorius V. Ž., o jas gavo pareiškėjos direktorius R. P.. Pinigų sumokėjimui už statybinius pastolius ir mechanizmus pagrįsti pareiškėja pateikė UAB „Selauta ir Ko“ vardu išrašytus kasos pajamų orderio kvitus, kuriuose nurodyta, kad pinigus sumokėjo ir už pareiškėją pasirašė direktorius R. P., už UAB „Selauta ir Ko“ − buhalterė V. P., už kasininką − V. Ž. (Mokestinių ginčų komisijos byla, b. l. 105−111).
Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjos laikotarpių nuo 2007-02-01 iki 2007-02-28 ir nuo 2007-05-01 iki 2007-05-31 PVM apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumo pakartotinį patikrinimą ir surašė 2008-04-25 patikrinimo aktą Nr. AC1-8, kuriame pareiškėjai papildomai apskaičiavo 50 922 Lt PVM, nuo papildomai priskaičiuotos PVM sumos delspinigiai nebuvo paskaičiuoti, nes pareiškėja turėjo PVM permoką (b. l. 7−18). Klaipėdos AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjos pastabas ir patikrinimo aktą, 2008-06-11 sprendimu Nr. (6.5)-75 patvirtino pareiškėjai papildomai apskaičiuotus 50 922 Lt PVM bei skyrė 15 277 Lt PVM baudą (b. l. 19−25). Pareiškėja nesutikdama su Klaipėdos AVMI sprendimu kreipėsi į VMI, kuri 2008-08-13 sprendimu Nr. 69-144 patvirtino Klaipėdos AVMI 2008-06-11 sprendimą Nr. (6.5)-75 (b. l. 26−30). Nesutikdama su tokiu VMI sprendimu pareiškėja kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), tačiau pastaroji 2008-11-04 sprendimu Nr. S-243(7-230/2008) patvirtino VMI 2008-08-13 sprendimą Nr. 69-144 (b. l. 31−36). UAB „Juvrika“ nesutikdama su paminėtais sprendimais skundu (b. l. 2−6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A1-355/2004) nurodyta, jog prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra mokesčio mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai. Mokesčio mokėtojas turi įsigyti prekę ar paslaugą ir ją panaudoti PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti. Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t.y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos − faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė, be kitų aplinkybių, gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teiktina pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Taigi konstatuotina, kad prekių pirkėjo turimos PVM sąskaitos − faktūros rekvizitų trūkumai (neatitikimai realybei) savaime nepanaikina teisės į PVM atskaitą, tačiau jeigu joje (PVM sąskaitoje − faktūroje) atvaizduota operacija realiai buvo atlikta. Pažymėtina, kad operacijos realumas suponuoja, kad ši ūkinė operacija buvo atlikta būtent tarp PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų ūkio subjektų. Priešingu atveju (kai PVM sąskaitoje − faktūroje nurodytos prekės PVM mokėtojo buvo įsigytos kitais, negu šiame buhalterinės apskaitos dokumente nurodytais, būdais, arba iš kitų, mokesčių administratoriaus nenustatytų, asmenų) teisė į PVM atskaitą neatsiranda. Taigi aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas realiai, tačiau neaiškiu būdu arba iš nenustatytų asmenų, buvo įsigijęs PVM sąskaitoje − faktūroje nurodytas prekes, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsirasti teisei į nurodytą PVM atskaitą.
Mokesčių administratorius teigia, kad ūkinės operacijos neįvyko, kaip pavaizduotos ginčo PVM sąskaitose – faktūrose, o tai, kartu su mokesčių mokėtojo nesąžiningumu, paneigia pareiškėjo teisę į PVM atskaitą. Vadinasi, teismui taip pat svarbu nustatyti, ar pareiškėja ėmėsi visų galimų veiksmų, siekdama įsitikinti kitos sandorio šalies vykdomos veiklos (veiksmų) teisėtumu, ar vykdydama pastolių, statybos įrenginių įsigijimo sandorius elgėsi sąžiningai. Pareiškėja skunde teigia, kad atlikdama ūkinę operaciją elgėsi pakankamai protingai ir teisingai.
Taigi visi šie mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai paneigia pareiškėjos sąžiningumą, nors bendrovė „Juvrika“ turėjo pakankamai laiko, kad galėtų teisingai identifikuoti pardavėją (šiuo konkrečiu atveju – bendrovę „Selauta ir Ko“) iki sandorių sudarymo, turėjo pakankamai laiko patikrinti, ar pardavėjo atstovas V. Ž. yra bendrovės direktorius ar kasininkas, ar jis apskritai dirba bendrovėje, todėl teismas daro išvadą, kad UAB „Juvrika“ nesiėmė visų galimų veiksmų, siekdama įsitikinti kitos sandorio šalies veiklos (veiksmų) teisėtumu, vykdydama statybinių pastolių, kitų statybos įrenginių įsigijimo sandorius.
Vertinant teisės normas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai savo sprendime nurodė, jog pareiškėja, sudarydama sandorius su bendrove „Selauta ir Ko“, siekė išvengti mokesčių. Pažymėtina, kad minėta bendrovė veiklos nevykdė nuo 2006 metų, visi darbuotojai buvo atleisti, kasos pajamų orderyje nurodyta buhalterė V. P. apskritai bendrovėje nedirbo, todėl pareiškėja negalėjo pridėtinės vertės mokesčio traukti į PVM atskaitą, nes sutarties partneris už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio.
Pareiškėja, tvirtindama apie turimą teisę į PVM atskaitą, iš esmės jokių įrodymų, išskyrus PVM sąskaitas − faktūras, nepateikė. Apsiribojo abstrakčiais paaiškinimais be faktinių duomenų, kuriais būtų galima paneigti ar leisti suabejoti mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis. Vadinasi, nustačius, kad sandoriai su UAB „Selauta ir Ko“ neįvyko tomis sąlygomis, kaip atvaizduota ginčo PVM sąskaitose – faktūrose, teisė į PVM atskaitą negalėjo būti realizuota.
Nustačius, jog ūkinė operacija neįvyko arba net jei ir ūkinė operacija būtų įvykusi, bet ne tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose – įrodinėti įmonės nesąžiningumo paprastai nebereikia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17 – 711/2007; procesinio sprendimo kategorija 9.3).
Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad pareiškėjos mokesčių administratoriui pateiktose UAB „Selauta ir Ko“ vardu išrašytose PVM sąskaitose − faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos minėtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose neįvyko, todėl VMI ginčijamame 2008-08-13 sprendime Nr. 69-144 pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja pagal minėtos įmonės vardu išrašytas PVM sąskaitas − faktūras neįgijo teisės į 50 922 Lt PVM atskaitą.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad skundžiami 2008-11-04 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas Nr. S-243(7-230/2008), 2008-08-13 VMI sprendimas Nr. 69-144 „Dėl UAB „Juvrika“ 2008-07-04 skundo“, 2008-06-11 Klaipėdos AVMI sprendimas Nr. (6.5)-75 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
atmesti pareiškėjos UAB „Juvrika“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.