Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. O., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2026-03-03 kreipėsi į teismas su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad P. O., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo eiliškumo tvarką, nuostatas. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad Bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre 2020-03-30. Bendrovės vadovas nuo 2020-03-30 yra P. O.. Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skolininkė. Inspekcijos apskaitos informacinės sistemos 2026-03-02 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 32 408,85 Eur, kuris susidarė pagal pateiktas deklaracijas iš jų: 30 231,21 Eur PVM (susidarė nuo 2025-07-25, teisė į išieškojimą atsirado nuo 2025-07-26); 1 391,42 Eur PVM delspinigių; 726,88 Eur GPM (susidarė nuo 2025-08-18, teisė į išieškojimą atsirado nuo 2025-08-19); 59,34 Eur GPM delspinigių.

Nurodo, kad įstatymų leidėjas nuo 2013-10-01 Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.923 str. nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ str., išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą. Bendrovė turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esančias AB SEB bankas. AB SEB bankas 2026-01-15 raštu GNA-2687 pateikė atsakymą, kuriame informuojama, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 2025-07-01 buvo 2 444,63 Eur, gauta 135 104,06 Eur, išleista 137 540,68 Eur, lėšų likutis 2026-01-15 buvo 8,01 Eur. Didžiausi atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi iš atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini): 2025-07-26 984 Eur pervesta AB Eicore; 2025-07-28 pervesta 13 000 Eur Wasserman Music Limited; 2025-07-28 pervesta 2 730 Eur Wasserman Music Limited; 2025-07-28 pervesta 943,80 Eur MB Novitsta 29758,47; 2025-07-28 pervesta 542,08 Eur MB Aštuonios dienos per savaitę; 2025-07-28 pervesta 602,58 Eur MB Aštuonios dienos per savaitę; 2025-07-28 pervesta 4 000 Eur UAB Aštuntas elementas. Šių pavedimų metu Bendrovė turėjo 29 758,47 Eur mokestinę nepriemoką. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus, nustatyta, kad Bendrovė pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y., turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais per Bendrovės sąskaitas.

Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų Bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė centrinio mokesčių administratoriaus kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu nuo 2025-07-01 iki 2026-01-15 turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei Inspekcija, kreditoriais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Bendrovės vadovas yra P. O..

Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 1 d. 1 p. numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas P. O. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne Inspekcijai. Dėl tokių P. O. veiksmų buvo pažeisti pareiškėjos interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi P. O. pažeidė CK 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas P. O., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad P. O. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 str. numatytą pažeidimą. Inspekcijos pareiškimu prašoma iškelti P. O. administracinio nusižengimo bylą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jam ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-03-04 nutartimi, įvertinus Inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes, P. O. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas – požymius.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas P. O. paaiškino, kad Bendrovė turi du akcininkus, o jis yra jos direktoriumi. Bendrovė organizuodavo koncertus, vežė užsienio grupę, bet neparsidavė bilietai. Dar bandė tęsti veiklą, bet „kovidas“ viską sumaišė. Patvirtino, kad Inspekcijos pareiškime nurodyti mokėjimai buvo atlikti, savo kaltę pripažįsta, nes nurodytų mokėjimų metu Bendrovė turėjo apie 30 000 Eur mokestinę nepriemoką, jos finansinė situacija buvo sunki, tačiau stengėsi tęsti kompanijos veiklą, atsiskaityti su tiekėjais, kad būtų galimybė uždirbti pinigų ir atsiskaityti su biudžetu. Šiuo metu Bendrovės veikla yra pristabdyta, mokestinė nepriemoka nėra padengta, nori su mokesčių administratoriumi susitarti dėl jos sumokėjimo per ilgesnį terminą. Dėl savo veiksmų gailisi, pripažįsta neteisingai pasielgęs. Esant sunkiai finansinei padėčiai prašo teismo skirti, kuo švelnesnę nuobaudą.

Inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017ir kt.).

CK 6.930¹ str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje nėra ginčo dėl tų Inspekcijos pareiškime nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė, turėdama 29 758,47 Eur bendro dydžio mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais ir laikotarpiu nuo 2025-07-26 iki 2025-07-28 viso turėjo daugiau kaip 21 000 Eur išlaidų.

P. O. nuo 2020-03-30 buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo ir nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2025-07-26 iki 2025-07-28 atliktų mokėjimų metu, taip pat eina jas iki šiol.

Teisminio nagrinėjimo metu P. O. neginčijo ir pripažino tas mokesčių administratoriaus pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, jog aptartų mokėjimų vykdymo metu Bendrovės mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui buvo didelės, apie 30 000 Eur. Tačiau tvirtino, kad būdamas Bendrovės vadovu, stengėsi mokėti tiekėjams, kad galėtų tęsti vykdomą veiklą, pilnai atsiskaityti su biudžetu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad P. O., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už jos veiklos organizavimą vykdant mokestines prievoles valstybės biudžetui, aptartu laikotarpiu, t. y. 2025-07-26 iki 2025-07-28, už prekių užpirkimus įvykdytais mokėjimais, pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, nes minėti mokėjimai tretiesiems asmenims buvo vykdomi turint Bendrovei įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl pripažintina, kad P. O. tokiais veiksmais įvykdė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

P. O. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors Bendrovė turėjo kažkiek apyvartinių lėšų, jos finansinė padėtis dėl nepavykusio renginio buvo sudėtinga. Ši aplinkybė, t. y. sunki Bendrovės finansinė padėtis, pripažintina atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 3 p.). Be to, P. O. savo kaltę dėl mokėjimo eiliškumo pažeidimo pripažino, galėjosi. Ši aplinkybė taipogi pripažintina jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, tai, kad Bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, o P. O. mokėjimais, pažeidžiančiais eiliškumo tvarką nesiekė jokių savanaudiškų tikslų, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalaus dydžio, t. y. 1 400 Eur, baudą.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 1 d. 1 p, 646 str. 1–2 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti P. O., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.