Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui K. S., nukentėjusiajam L. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2005 m. kovo 10 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą terminuotu laisvės atėmimu 12 (dvylika) metų; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 10 mėnesių 19 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuo 2015-09-10), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. gegužės 10 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sodyba Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas A. V. priklausančią kelių transporto priemonę – mopedą „Taiwan Golden Bee“, kurio modelis ir valstybinės registracijos ženklai nenustatyti, neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, kelio vingyje sukdamas į dešinę pusę pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus - nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko vairuojamą mopedą sumėčius nuvažiavo į griovį ir virto, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio mopedo keleiviui L. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kaklinio VII stuburo slankstelio skersinės ataugos ir lanko kairėje lūžimo.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2016 m. gegužės 10 d. apie 15 val. jam į telefoną paskambino pusbrolis L. Š., paprašė, kad jį parvežtų nuo (duomenys neskelbtini) ežero į namus (duomenys neskelbtini) kaime A. V. mopedu. Jis nuėjęs į sodybą pasiėmė A. V. mopedą, prisipylė benzino ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) ežero. L. Š. buvo neblaivus, atsisėdo ant mopedo už jo. Nuvažiavus apie pora kilometrų, važiuojant (duomenys neskelbtini) kaimo gatve, privažiavo kelio vingį, esantį įkalnėje, nesuvaldė mopedo, įvažiavo į griovį ir virto ant kairio šono. Įvykio metu dėvėjo šalmus, buvo blaivus, teisės vairuoti mopedą, neturi (b. l. 58,59).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą (duomenys neskelbtini) esančia sodyba, kur kelio vingyje įvyko eismo įvykis (b. l. 60-63).

Nukentėjęs L. Š. patvirtino, kad 2016 m. gegužės 10 d. apie 12 val. su draugais nuvažiavo prie netoliese esančio (duomenys neskelbtini) ežero. Pabuvus apie 3 valandas prie ežero, apie 15 val. jo pasiimti ir parvežti namo mopedu atvažiavo pusbrolis A. K., jis sėdo ant mopedo ir jie išvažiavo. Pavažiavus apie 1,5 km, posūkyje, kur kelias sukasi dešiniau, A. K. nesuvaldė mopedo ir nuvažiavo į griovį. Eismo įvykio metu buvo giedras oras, kelio danga buvo sausa, mano, kad eismo įvykis, įvyko tik dėl per didelio greičio. Važiuojant, mopedą šiek tiek mėtė į šonus, nes jis sveria 110 kg, ir sėdėjo gale, A. K. buvo sunku jį vairuoti. Po eismo įvykio pradėjo skaudėti sprandą, vakare kreipėsi į Alytaus apskrities S. K. ligoninę, ten nustatė, kad yra lūžęs stuburo slankstelis. Po įvykio pusantro mėnesio vaikščiojo su kaklo įtvaru, daugiau dėl tos traumos niekur nesikreipė, nesigydė. Dėl patirtų sužalojimų jokių pretenzijų neturi. Kreipęsis į ligoninę pasakė kad mopedą vairavo pats, nes žinojo, kad A. K. yra teistas, jam taikytas lygtinis atleidimas nuo bausmės, galvojo tokiu būdu jam padėti (b. l. 38,39).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą (duomenys neskelbtini) esančia sodyba: nurodytoje eismo įvyko vietoje kelio danga - asfaltas, kelio dalie plotis - 4,40 m, priešpriešinio eismo juostas skiria ištisinė linija, kuri vingyje pereina į plačią brūkšninę liniją; griovio kelkraštyje gylis 0,7 m, eismo įvykio vietoje galioja kelio ženklas Nr. 115 „vingiai, pirmas vingis į dešinę“, Nr. 329 „ribotas greitis“ (ne daugiau kaip 70 km/h) (b. l. 41-46). Nurodyta vieta sutampa su kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyta eismo įvykio vieta.

Liudytojas A. V. patvirtino, kad 2016 m. gegužės viduryje A. K. telefonu paprašė, kad leistų jam pasinaudoti jo turimu mopedu. Jis leido, pasakė, kad mopedas yra namuose. Gal po savaitės jam paskambino brolis Ž. ir pasakė, kad A. K. pasiėmė mopedą, o kai jį atvarė, tai jis apdaužytas, apibraižytas. Tada jis paskambino A. K., jis paaiškino, kad jis sutvarkys mopedą jei reiks. Neklausė, o jis neaiškino, kokiomis aplinkybėmis jį apgadino. Jis pasakė, kad nereikia mopedo taisyti, nes jį rengiasi parduoti. Maždaug po savaitės po pokalbio su A. K., mopedą pardavė nepažįstamam asmeniui. Mopedą buvo 2016 m. balandžio mėn. pradžioje parsivežęs iš Didžiosios Britanijos, mopedo pavadinimas - "Taiwan Golden Bee", jo variklio tūris 49 kubiniai centimetrai, galingumas galėjo būti 1,5-2 W. M. registracijos liudijimas, kurį turėjo, buvo angliškas, pardavus mopedą, kartu su mopedu buvo perduotas pirkėjui. Kai leido pasinaudoti A. mopedu, tai nežinojo, ar jis turi teisę vairuoti tokius mopedus. Žinojo, kad jis buvo turėjęs tokį mopedą, todėl galvojo, kad turi (b. l. 48,49).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad L. Š. kliniškai nustatyta kaklinio VII stuburo slankstelio skersinės ataugos ir lanko kairėje lūžimas. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku žalojančiu paviršium ir tuo pačiu pernelyg lenkiant stuburą kaklinėje srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu, krentant nuo motorolerio ir atsitrenkiant į kelio dangos ar grunto paviršių, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaklinio VII stuburo slankstelio skersinės ataugos ir lanko kairėje lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 20-22).

Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2016 m. gegužės 11 d. 8.50 val. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris susižalojo eismo įvykio metu ( b. l. 1,2).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Šiuos jo parodymus patvirtina nukentėjusiojo L. Š., liudytojo A. V. parodymai, specialisto išvada, kuria konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas L. Š., tarnybinis pranešimas apie įvykusį eismo įvykį. Visi šie įrodymai kartu su kaltinamojo parodymais patvirtina, kad jis, būdamas neatsargus, vairavo transporto priemonę, kurią vairuoti jam teisė nesuteikta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus - nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko posūkyje nesuvaldė mopedo, įvyko eismo įvykis, kurio metu mopedo keleiviui L. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kaklinio VII stuburo slankstelio skersinės ataugos ir lanko kairėje lūžimo, todėl jo veika kvalifikuotina kaip kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

A. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

A. K. teistas, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtos bausmės pagal 2005 m. kovo 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį (b. l. 83), būdamas lygtinai paleistas nuo terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kai elgesys buvo koreguojamas įpareigojimais, baustas administracine tvarka (b. l. 70,71), todėl spręstina, kad paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė jo elgesiui įtakos nepadarė, todėl sankcijoje numatyta švelniausiai bausmė – bauda negali būti paskirta, nes nebus pasiekti bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nustatant bausmės rūšį ir trukmę atsižvelgtina į tai, kad nukentėjęs atleidžia kaltinamajam, jis su juo atkūrė socialinę taiką, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, jis padarė neatsargų nusikaltimą, visai kitokio pobūdžio nei tas, už kurį atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padarytą nusikalstamą veiką, savanoriškai atlygino civilinį ieškinį dėl L. Š. gydymo išlaidų, susirado darbą, kas leidžia spręsti, kad jis supranta savo elgesio ydingumą, turi siekį jį pakeisti, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir visa tai leidžia pripažinti, kad mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė, bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Paskirtoji bausmė kaltinamajam subendrintina su 2005 m. kovo 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme BK 64 straipsnio 1, 3 dalies pagrindu iš dalies sudedant, nes A. K. nusikaltimą padarė 2016 m. gegužės 10 d. būdamas neatlikęs bausmės pagal 2005 m. kovo 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį. A. K. taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, nes baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Prokurorė nurodo, kad A. K. 2016 m. liepos 29 d. baigė atlikti bausmę pagal 2005 m. kovo 10 d. nuosprendį ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. išbrauktas iš probacijos tarnybos registro, tačiau toks teisės normų aiškinimas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti teismo sprendimu lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, teismo sprendimu nuteistasis paleidžiamas iš pataisos įstaigos į laisvę. Kartu tam, kad būtų pasiekta visiška resocializacija, teismas, nutartimi patvirtindamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, nustato nuteistajam šios komisijos siūlomas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas ir laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu asmeniui nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų tinkamą vykdymą prižiūri probacijos tarnybos (BVK 159 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas). Tačiau minėtų priemonių taikymas nėra bausmės tąsa. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra. Nuteistasis, kuris probacijos, t. y. neatliktos laisvės atėmimo bausmės, laikotarpiu įvykdė jam paskirtas auklėjamojo, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadarė Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui, laikomas atlikusiu bausmę. Taigi, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo privalo laikytis teismo nutartimi, kuria taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių, vykdyti nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 3 dalys) probacijos metu. BVK 157 straipsnyje numatytas sąlyginis atleidimas nuo bausmės gali baigtis nuteistojo gražinimu į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui, jei jis pažeidžia jam nustatytas sąlygas. Vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014). BK 64 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės ta faktinė aplinkybė, jos A. K. iki nuosprendžio priėmimo, 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro (b. l. 83) (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-308-813/2016).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis).

L. Š. gydymui išleista 262,59 Eur (b. l. 29,30), kurie pagrįsti gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 3,32), kuriuos ieškiniu Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltinamojo. 2016 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 377 L. K. šiuos pinigus įmokėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 118), taip patenkino pareikštą civilinį ieškinį, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamajam kardomoji priemonė, - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.

Remiantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta terminuoto laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant, prie neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir nustatyti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuonis) mėnesius 15 (penkiolika) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 262,59 Eur civilinio ieškinio L. Š. gydymo išlaidoms apmokėti nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.