Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Darius Kantaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-813/2016

Teisėja Sigita Meškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33046-2015-7

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, nuteistojo M. P. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo;

pagal 178 straipsnio 2 dalį 2 metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir skirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (9 mėnesiais 9 dienomis laisvės atėmimo) ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš M. P. valstybei konfiskuotas turtas – 30 Eur.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. P. civiliniam ieškovui UAB „Eidina“ priteista 24,75 Eur nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 12 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė ant tvenkinio kranto buvusią T. G. priklausančią kuprinę „Adidas“, 20 eurų vertės, su joje buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia Lumia 920“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 150 eurų vertės, akiniais, 100 eurų vertės, raktais, 7 eurų vertės, ir viešojo transporto nuolatiniu bilietu, 7 eurų vertės, tuo nukentėjusiajai T. G. padarė 284 eurų turtinę žalą,

Taip pat M. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 19 d., 18.10 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” maisto prekių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), matant pardavėjai N. K., atvirai pagrobė 12,50 eurų vertės 0,7 l talpos butelį brendžio „Tores“, 2 pakelius 6,20 eurų bendros vertės cigarečių „Marlboro gold“, 2,90 eurų vertės 1 pakelį cigarečių „Winston blue”, 1,17 eurų vertės butelį alaus „Kalnapilis bravoro“, du butelius 1,98 eurų bendros vertės alaus „Tauras tradicinis“, iš viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 24,75 eurus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundžiamą nuosprendį pakeisti, nuteistajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatas ir skirti subendrintą 2 metų 6 mėnesių bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti vienu trečdaliu, po to šią sumažintą bausmę pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalį subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirti M. P. galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas M. P. už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei šių straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikaltimai baigti), kaltininko asmenybę – baustas administracine tvarka, nedirba, nėra sukūręs šeimos, turi gyvenamąją vietą, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be nurodytų aplinkybių teismas taip pat įvertino, kad M. P. naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas ne kartą teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, dėl ko jį laikė recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme ir sprendė, kad jam turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas visiškai nepagrįstai tokią išvadą padarė, vadovaudamasis BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios buvo pakeistos 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) ir nuosprendžio priėmimo metu jos reglamentavo bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui. Tai, kad M. P. nusikalto ir buvo nuteistas neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, tai yra kad jis yra recidyvistas, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas turėjo pripažinti M. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti M. P. padėties ir šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia nepripažįsta.

Nors BK 56 straipsnio reglamentavime nebeliko nuostatos, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju įvertinant ankstesnį nusikalstamą M. P. elgesį (6 kartus teistas, daugiausia už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka), taip pat kitas jau aptartas jo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, spręstina, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti M. P., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už ATPK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkį nusikaltimą – 2 metų laisvės atėmimo bausmė, tikrai nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos bausmės, priešingai, yra proporcingos nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir jo pavojingumui. Už šiuos nusikaltimus paskirta ir subendrinta bausmė taip pat visiškai pagrįstai BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu. Tačiau pastebėtina, kad apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, jog šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu bendrina BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu, nors turėjo nurodyti, jog bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas. Apygardos teismas laiko, kad šiuo atveju buvo suklysta nurodant Baudžiamojo kodekso straipsnį ir jo dalis, tačiau šis rašymo apsirikimas neturi įtakos nei pasirinktam bendrinimui bausmes iš dalies sudedant, nei šiuo būdu subendrintos bausmės dydžiui.

Nežiūrint to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu M. P. paskirtas bausmes, nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kadangi šiame straipsnyje reglamentuojamos bausmės skyrimo taisyklės, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. P. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2015-06-12 ir 2015-07-19, tai yra jau po Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau neatlikęs pastaruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl jam skiriant subendrintą bausmę, turi būti vadovaujamasi BK 64 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju BK 64 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės ta faktinė aplinkybė, jog M. P. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu 2016-02-28 jau buvo 2016-01-06 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Kauno APT Kauno probacijos skyriuje, atlikęs Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, tai yra suėjus lygtinio paleidimo, taikyto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-04-21 nutartimi, terminui (t. 2, b. l. 159-168).

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti teismo sprendimu lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, teismo sprendimu nuteistasis paleidžiamas iš pataisos įstaigos į laisvę. Kartu tam, kad būtų pasiekta visiška resocializacija, teismas, nutartimi patvirtindamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, nustato nuteistajam šios komisijos siūlomas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas ir laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu asmeniui nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų tinkamą vykdymą prižiūri probacijos tarnybos (BVK 159 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas). Tačiau minėtų priemonių taikymas nėra bausmės tąsa. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra.

Nuteistasis, kuris probacijos, t. y. neatliktos laisvės atėmimo bausmės, laikotarpiu įvykdė jam paskirtas auklėjamojo, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadarė Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui, laikomas atlikusiu bausmę. Taigi, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo privalo laikytis teismo nutartimi, kuria taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių, vykdyti nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 3 dalys) probacijos metu. BVK 157 straipsnyje numatytas sąlyginis atleidimas nuo bausmės gali baigtis nuteistojo gražinimu į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui, jei jis pažeidžia jam nustatytas sąlygas.

Vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (kasacinė nutartis Nr. 2K-199/2014).

M. P. Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios dydis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas buvo sumažintas vienu trečdalius iki 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi, likus neatliktai 9 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmei, M. P. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Neatliktos bausmės terminui jam nustatyti tokie įpareigojimai: pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis tęsti darbą arba mokslus per 15 darbo dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; lygtinio paleidimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Naujas nusikalstamas veikas, dėl kurios M. P. buvo nuteistas Kauno apylinkės tesimo 2016 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, M. P. padarė 2015 m. birželio 12 d. ir 2015 m. liepos 19 d., t. y. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, nepasibaigus teismo nustatytam terminui. Taigi, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu jis padarė naujas nusikalstamas veikas. Pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatas jis nėra laikomas visiškai atlikusiu bausmę pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir jo neatliktos bausmės dalis – 9 mėnesių 9 dienų, pagrįstai bylą nagrinėjusio apylinkės teismo buvo subendrinama su naujai už nusikalstamų veikų padarymą paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas nėra tolygus laisvės atėmimo bausmės pakeitimui kita bausme, kai numatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai nuteistajam likusios atlikti bausmės laikotarpiui. Lygtinis paleidimas – tai sąlyginis atleidimas nuo bausmės, o ne vienos paskirtos bausmės pakeitimas kita. Bausmių rūšys išvardytos BK 42 straipsnyje. Lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistajam lygtinio paleidimo laikotarpiu paskiriama ne kuri kita BK 42 straipsnyje numatyta bausmė, o baudžiamojo poveikio priemonės ar BK 75 straipsnio 2, 3 dalyse numatyti tam tikri įpareigojimai, kurie nelaikomi bausme. Taigi, jei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu asmuo padaro naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteisiamas teismo nuosprendžiu, tai teismas, paskyręs bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką, ją pagal BK 64 straipsnio 1 dalį privalo bendrinti su neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, dėl kurios asmuo buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. BK 64 straipsnis numato, kad, bendrindamas bausmes, teismas gali prie naujai paskirtos bausmės visiškai ar iš dalies pridėti neatliktą bausmės dalį arba prie neatliktos bausmės dalies pridėti nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę. Terminas nuo paleidimo iš pataisos namų iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi.

Iš aptartų argumentų akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje M. P. bausmės turėjo būti bendrinamos iš nuosprendžių sutapties pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Tačiau apylinkės teismas neteisingai pasirinko bausmių bendrinimo pagrindą iš nusikalstamų veikų sutapties pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir be teisinio pagrindo į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė M. P. pagal 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį jau atliktą bausmės dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnį nėra numatyta galimybė įskaityti bausmę, jau atliktą pagal ankstesnį nuosprendį. Tokia galimybė yra tik BK 63 straipsnio 9 dalyje, kuri šioje byloje, minėta, pritaikyta nepagrįstai. Nežiūrint to, apeliacinės instancijos teismui draudžiama paboginti nuteistojo teisinę padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundo (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Dėl šios procesinės priežasties aukštesnysis teismas negali panaikinti pirmosios instancijos teismo neteisingo sprendimo dėl 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atliktos bausmės dalies įskaitymo į galutinę subendrintą bausmę, nes priešingu atveju nuteistojo M. P. teisinė padėtis ženkliai pasunkėtų, susidarytų teisinė situacija, kuomet skundą dėl bausmės švelninimo padavęs nuteistasis atsidurtų blogesnėje padėtyje, negu jis skundo iš viso nebūtų padavęs. Taigi, palikimas galioti šios apylinkės teismo nuosprendžio dalies dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės įskaitymo reiškia, kad nuteistasis apskritai gali išvengti realios bausmės atlikimo, nes skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė negu atlikta 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau konkretaus atliktos bausmės ar jos dalies įskaitymo laikotarpio į galutinę subendrintą bausmę apeliacinės instancijos teismas nenurodo, tai palikdamas padaryti bausmių vykdymo procese nuosprendį priėmusiam teismui.

Dėl išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo pagrindo už naujų nusikalstamų veikų padarymą bei bausmių bendrinimo pagrindo su ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi naikinama ir dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Nuteistojo M. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis M. P., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant; vadovaujantis 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. P. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendžio dalį dėl BK 64¹ straipsnio taikymo ir 2 metų bei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės sumažinimo vienu trečdaliu iki 1 metų ir 8 mėnesių palikti nepakeistą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. P. prie paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 2 (dvejiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.