- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-946-823/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00370-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „ARN goup“
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- AB bankas Snoras
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „ARN goup“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ARN goup“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo AB bankas Snoras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 480 Lt negrąžinto kredito ir palūkanų, 288 Lt delspinigių, 50 Lt netesybų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009 m. birželio 25 d. su atsakovu internetu buvo sudaryta Kredito sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.192 straipsniu ir Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsniu, ir atsakovui suteiktas 400 Lt dydžio kreditas iki 2009 m. liepos 21 d. Atsakovas laiku negrąžino paimto kredito sumos, nesumokėjo palūkanų, nepaisant daugkartinių raginimų sumokėti skolą, siųstų elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, nes jis niekada nebuvo sudaręs su atsakovu kredito sutarties ir negyvena ieškovo nurodytu adresu (apie civilinę bylą jam pranešta darbovietės adresu). Ieškovo pateiktuose dokumentuose kaip asmuo paėmęs kreditą ir atsidaręs atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią buvo pervesti pinigai, minimas A. B. 2008 m. lapkričio 15 d. dingo atsakovo asmeniniai daiktai – piniginė, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, bankų mokėjimo kortelės ir kita. Dėl šio įvykio buvo kreiptasi į Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Šnipiškių policijos nuovadą. Be to, 2009 m. birželio 26 d. mobiliuoju telefonu skambinusi vienos iš greituosius kreditus teikiančių įmonių darbuotojų (ne ieškovo darbuotoja), tikrindama asmens tapatybę, teiravosi, ar jis yra A. B., dirbantis UAB „Heliopolis“, ir ketina pasiimti paskolą. Jis paneigė, tačiau taip sužinojo, jog kažkas, pasinaudodamas jo asmens duomenimis, bando pasiimti paskolą ir pervesti į AB banko Snoras sąskaitą. Kreipusis į AB banką Snoras, jam buvo pranešta, jog A. B. vardu 2009 m. birželio 26 d. AB banke Snoras atidaryta atsiskaitomoji sąskaita, išduota mokėjimo kortelė, į sąskaitą pervestos kelios paskolos. Nesutampa banko dokumentuose minimo asmens ir atsakovo gyvenamoji vieta, vardas, vairuotojo pažymėjimo numeris, išdavimo data, vieta, parašas. 2009 m. birželio 26 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-2148-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius.
Trečiasis asmuo AB bankas Snoras prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas A. B. neturi ir niekada neturėjo sąskaitų AB banke Snoras, todėl ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui. Sąskaita banke buvo atidaryta A. B. vardu panaudojant galimai suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Į minėtą 2009 m. birželio 24 d. atidarytą sąskaitą ieškovas 2009 m. birželio 26 d. pervedė 400 Lt. Tą pačią dieną iš sąskaitos buvo paimti grynieji pinigai – 2260 Lt. Nėra įrodymų, kad kreditą gavo būtent atsakovas, o ne nenustatytas kitas asmuo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakomybė pagal kreditavimo sutartį galima tik esant prievolės pažeidimui, t.y. kreditavimo sutarties įsipareigojimų nevykdymui nustatytu laiku, pagrįstoms netesyboms (CK 6.63, 6.73, 6.246-6.249, 6.881 straipsniai, 6.874 straipsnio 2 dalis), priežastiniam ryšiui bei kredito gavėjo kaltei. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad interneto svetainėje www.paskoliukas.lt 2009 m. birželio 26 d. ieškovo ir A. B. vardu buvo sudaryta Kredito sutartis. 2009 m. birželio 26 d. AB bankas Snoras vidaus pervedimu į A. B. vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 400 Lt. Ši sąskaita A. B. vardu atidaryta 2009 m. birželio 24 d., pateikus 2005 m. spalio 15 d. vairuotojo pažymėjimą Nr. 50237786, nurodant, jog deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pagal A. B. pareiškimą 2009 m. birželio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, kurio metu nustatyta, jog, pasinaudojant padirbtu A. B. dokumentu – vairuotojo pažymėjimu Nr. 50237786, išduotu 2005 m. spalio 15 d. Vilniaus policijos komisariate, sudaryta banko sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidaryta atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nuo 2009 m. birželio 24 d. iki 2009 m. birželio 26 d. pervesti pinigai, taip pat ir ieškovo 400 Lt, kurie pasisavinti nenustatytų asmenų. Suteikiant kreditą ir atidarant sąskaitą banke, atsakovo vairuotojo pažymėjimas jau buvo paskelbtas negaliojančiu, pateikto vairuotojo pažymėjimo duomenys nesutampa su atsakovo turimo vairuotojo pažymėjimo duomenimis: nurodytas ne tas vardas, ne ta pažymėjimo išdavimo vieta, data. Duomenų, kad atsakovas gyventų (duomenys neskelbtini), nėra. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo suteiktu kreditu atsakovas nepasinaudojo, kredito neėmė, banke sąskaitos neatidarė, t. y. kad kreditas buvo išduotas netikro, negaliojančio dokumento pagrindu kitiems nenustatytiems asmenims. Ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kad būtent atsakovas pažeidė kreditavimo sutarties sąlygas, ir dėl jo veiksmų ar neveikimo ieškovas patyrė turtinius nuostolius.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „ARN goup“ prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai tenkinti, priteisiant ieškovo naudai 400 Lt kredito, 80 Lt palūkanų, 288 Lt delspinigių ir 50 Lt netesybų bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino tik aplinkybes, kurias nurodė atsakovas, o ieškovo pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovo paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų visumos, o tik abstrakčiai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad Kredito sutartis sudaryta su atsakovu.Registracijos anketoje, kuri buvo pildoma ieškovo tinklalapyje, atsakovas pateikė galiojančio ir neprarasto savo paso duomenis, o ne vairuotojo pažymėjimo duomenis ir Kredito sutartis buvo sudaryta remiantis paso, o ne neva suklastoto vairuotojo pažymėjimo duomenimis. Didžioji dalis sudarant Kredito sutartį atsakovo pateiktų duomenų buvo teisingi ir žinomi tik atsakovui, pvz. jo paso numeris. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į neva neteisingai nurodytus Kredito sutartį sudariusio asmens nurodytus duomenis komunikacijai – gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Pagal šiuos duomenis asmuo nėra identifikuojamas.Klaida nurodant atsakovo vardą ((duomenys neskelbtini)), yra rašymo apsirikimas, kuris nėra esminė aplinkybė, sprendžiant dėl to, kas sudarė Kredito sutartį, juo labiau, kad asmens kodas nurodytas teisingas.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kas atidarė sąskaitą banke, ir kad neegzistuoja neva suklastoto vairuotojo pažymėjimo kopijos, galinčios patvirtinti, kad pažymėjimas tikrai suklastotas. Nustatyta tik tai, kad sutartyje su banku nurodytas neteisingas vardas, pažymėjimo išdavimo data ir vieta. Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno išvada, kad vairuotojo pažymėjimas buvo suklastotas, yra subjektyvi. Tikėtina, kad klaidingus asmens duomenis banko darbuotojas nurodė dėl aplaidumo, juolab kad banko sąskaitos sutartyje klientas pasirašė kaip A. B. Teismas nepagrindė savo sprendimo priteisti 2300 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nemotyvavo ir nenurodė, už kokią advokato pagalbą šios išlaidos patirtos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, kaip reikalauja įstatymas, pagrindė savo sprendimą aplinkybėmis ir įrodymais, ištirtais teismo posėdyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsniu. Ieškovo pateikti įrodymai neįrodo, kad kredito sumą gavo būtent atsakovas, kuris niekad neturėjo AB banke Snoras sąskaitos, kuri galėjo būti sudaryta panaudojus suklastotą vairuotojo pažymėjimą.Ieškovas elgėsi neatsakingai ir neapdairiai, nesilaikė taisyklių, kurių privalo laikytis greituosius kreditus išduodančios įmonės. Ieškovas suteikė kreditą A. B. vardu nesilaikydamas Kredito sutarties 6.2 punkto, t. y. nenustatęs asmens tapatybės ir nepatikrinęs asmens duomenų teisingumo.2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu prie portalo Elektroniniai valdžios vartai vartotojas su asmens kodu (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs dukart, abu kartus 2009 m. birželio 24 d., pasinaudojant AB banko Snoras elektroninės bankininkystės sistema. Tą dieną portale atlikta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamų duomenų peržiūra, kurios metu buvo galimybė susipažinti su šiais asmens duomenimis: vardas, pavardė, asmens kodas, socialinio draudimo pažymėjimo numeris, buvusi ir aktuali darbovietė, įdarbinimo data ir kt. Per portalą pasiekiama ir Gyventojų registro tarnybos elektroninė paslauga „Gyventojų informavimas apie jų Lietuvos Respublikos gyventojų registre saugomus duomenis“. Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pranešė, kad 2009 m. birželio 24 d. buvo atlikta duomenų peržiūra, kurios metu buvo galima susipažinti su asmens duomenimis, įskaitant deklaruotą gyvenamąją vietą, galiojančius asmens dokumentus ir kt. Pasinaudojant elektroninės bankininkystės sistema buvo gauta visa informacija apie atsakovą. Priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalį ir 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas neprivalo sprendime detalizuoti, kiek yra priteisiama už procesinių dokumentų parengimą, kiek už atstovavimą ir t. t.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Šalių ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs iš paskolos teisinių santykių. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus <...>, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų <...> perdavimo momento (CK6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Kredito sutarties, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimus, 3.2.5 punktas taip pat nustato, kad kreditoriaus paslauga laikoma suteikta, kai kreditas pervedamas į kliento banko sąskaitą (b.l. 6).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010). Taigi esminė aplinkybė nagrinėjamoje byloje, kurią privalėjo įrodyti ieškovas, yra atitinkamos kredito sumos faktinis perdavimas atsakovui, t.y. kredito sumos pervedimas į atsakovui priklausančią banko sąskaitą. Neįrodžius šios aplinkybės, ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi šiuo atveju laikytina, kad paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, ir atsakovas negali būti pripažintas atsakingu už tokios sutarties pažeidimą.
Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Įrodymų vertinimo procese kilę neaiškumai, jei jie negali būti pašalinti, vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.
Įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir vadovaudamasi paminėtu tikimybių pusiausvyros principu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia teigti, kad ieškovas realiai pervedė atitinkamo dydžio kreditą į atsakovui priklausančią banko sąskaitą. Vadovaujantis AB bankas „Snoras“ į bylą pateiktais dokumentais, banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią ieškovas pervedė neva atsakovui suteiktą kredito sumą, buvo atidaryta pateikus vairuotojo pažymėjimą Nr. 50237786, išduotą Vilniaus VPK (b.l. 113). Remiantis į bylą pateikta VĮ „Regitra“ pažyma, atsakovui išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 50237786 paskelbtas negaliojančiu 2009 m. sausio 21 d., gavus atsakovo pranešimą apie vairuotojo pažymėjimo praradimą, be to, tokio numerio vairuotojo pažymėjimas išduotas ne Vilniaus VPK, kaip nurodyta banko sąskaitos sutartyje, bet Alytaus PK (b.l. 136). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad banko sąskaitos sutartyje esantis kliento parašas akivaizdžiai vizualiai skiriasi nuo atsakovo parašo kituose į bylą pateiktuose dokumentuose. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo PK Šnipiškių policijos nuovados 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo matyti, kad atsakovas buvo kreipęsis dėl piniginės, kurioje be kita ko buvo ir vairuotojo pažymėjimas, praradimo (b.l. 78). Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kreditas galėjo būti išduotas nenustatytiems asmenims, atsidariusiems banko sąskaitą atsakovo vardu panaudojant galimai suklastotą dokumentą. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens AB bankas Snoras atsiliepime išdėstyti paaiškinimai (b.l. 123-124). Kokie konkrečiai asmenys (išskyrus atsakovą) atidarė nurodytą sąskaitą nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšminga, todėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo asmens duomenų panaudojimo priimant ginčijamą sprendimą nebuvo baigtas. Nagrinėjant civilinę bylą būtina nustatyti, kad atitinkamą sąskaitą atidarė ir ieškovo pervestą kredito sumą gavo būtent atsakovas. Esant abejonių šiuo klausimu, jos vertintinos pinigų perdavimo faktą pagal įstatymą privalančio įrodyti ieškovo nenaudai.
Apelianto teiginiai, kad ta aplinkybė, jog atsakovo vairuotojo pažymėjimas buvo pamestas ar suklastotas, nėra reikšminga sprendžiant dėl Kredito sutarties sudarymo, kadangi pildant paraišką ieškovo internetiniame tinklalapyje vairuotojo pažymėjimo duomenys nebuvo naudojami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pripažįstama nepagrįsta, kadangi, kaip jau minėta, paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, t.y., šiuo atveju, nuo atitinkamos sumos pervedimo į atsakovo sąskaitą. Nenustačius, kad sąskaita, į kurią pervestas kreditas, priklausė atsakovui, nėra pagrindo konstatuoti tarp ieškovo ir atsakovo atsiradus paskolos teisinius santykius, iš kurių kildinamas ieškovo reikalavimas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad banko sąskaita į kurią pervestas kreditas atidaryta pasinaudojant būtent vairuotojo pažymėjimu (b.l. 112-113, 123-124)
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad klaida nurodant atsakovo vardą banko sąskaitos sutartyje ar Kredito sutartyje savaime nebūtų pakankamu pagrindu spręsti, kad atitinkamos sutartys sudarytos ne su atsakovu, kitiems asmenį identifikuojantiems duomenims esant teisingiems, tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokią abejonę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Atsakovo asmens kodas, kaip pagrindinis asmenį identifikuojantis elementas, galėjo tapti žinomas tretiesiems asmenims atsakovui praradus vairuotojo pažymėjimą, kuriame tokia informacija nurodoma. Atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai (kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima ir tiria, nes jie atsirado jau po ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo – CPK 314 straipsnis) patvirtina, kad pasinaudojant AB bankas Snoras elektroninės bankininkystės sistema 2009 m. birželio 24 d., t.y. dieną prieš užpildant paraišką ieškovo internetiniame tinklalapyje ir tą pačią dieną, kai sudaryta banko sąskaitos sutartis AB bankas Snoras, buvo peržiūrėti atsakovo asmens duomenys, saugomi Gyventojų registro tarnybos prie VRM, įskaitant ir galiojančių asmens dokumentų numerius (b.l. 189). Pastebėtina ir tai, kad, nors apeliantas pagrįstai teigia, kad tokie duomenys kaip elektroninio pašto adresas ar telefono numeris nėra duomenys, pagal kuriuos yra identifikuojamas asmuo, iš Kredito sutarties 3.1.1.3 – 3.1.1.5 punktus, būtent šie duomenys ieškovo naudojami registracijos proceso metu, identifikuojant klientą (b.l. 6, 53). Ta aplinkybė, kad telefono numeris, nurodytas sudarant kredito sutartį, įgytas išankstinio apmokėjimo būdu, kai abonento tapatybė nėra nustatinėjama, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymą nagrinėjamoje byloje vertintina ieškovo nenaudai, kadangi nesudaro galimybės pašalinti abejonių dėl ieškovo kliento tapatybės.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės nuostatų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir, atsižvelgdamas į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo atsakovui pagrįstumo ir todėl jo ieškinys negali būti tenkinamas.
Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo naudai priteistų advokato pagalbos išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad įstatymas nereikalauja bylą nagrinėjančio teismo sprendime detalizuoti, už kokius konkrečiai procesinius veiksmus priteisiamos advokato pagalbos išlaidos. CPK 98 straipsnio redakcija, galiojusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo metu, imperatyviai nereikalavo ir to, kad šalies prašymas dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo būtų pagrįstas konkrečiais paskaičiavimais. Vadovaujantis tuo metu galiojusio CPK 98 straipsnio 2 dalimi, advokato pagalbos išlaidos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turėjo būti priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Nors šios pareigos tinkamam vykdymui teismas galėjo pareikalauti iš atsakovo ir jo atstovės pateikti advokato pagalbos išlaidų detalizaciją, tai nereiškia, kad dėl tokio dokumento nebuvimo byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo yra neteisėta. Apeliantas neteigia, kad pirmosios instancijos teismo priteista advokato pagalbos išlaidų suma viršija leistinus maksimalius dydžius. Įvertinus atsakovo atstovės byloje atliktus procesinius veiksmus (pateiktas atsiliepimas į ieškinį, įvyko trys teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovė), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių neviršija, taigi naikinti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo (CPK 328 straipsnis).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiama 11 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (b.l. 196). Duomenų apie atsakovo turėtas advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme teismui nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „ARN goup“ 11 Lt (vienuolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.