Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalį;

I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymo sąlygas ir dėl to sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai jais pasinaudoti, o būtent: turėdamas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, neužtikrindamas ginklų ir šaudmenų laikymo saugumo, pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatą, nurodančią, jog ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą, tai yra:

2018-01-22 automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje paliko teisėtai įgytus penkis .30 kalibro šovinius, kuriuos 2018-02-05 apie 16.30 val. automobilyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini), pastato, atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu sudarė sąlygas savo broliui I. B. neteisėtai pasinaudoti šaudmenimis,

2018-01-22 (duomenys neskelbtini), name, striukės kišenėje paliko teisėtai įgytus du .30 kalibro šovinius, kuprinėje paliko septynis .30 kalibro šovinius, kuriuos 2018-02-06 apie 14.30 val. atliktos kratos name metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu sudarė sąlygas savo mamai R. B., savo žmonai ir dviem savo vaikams bei šio namo svečiams neteisėtai pasinaudoti šaudmenimis,

2018-01-22 (duomenys neskelbtini), namo garaže, paliko teisėtai įgytus užtaisytą medžioklinį karabiną TIKKA M695 Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem .30 kalibro šoviniais, namo sandėliuke paliko 12 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-26 Nr. (duomenys neskelbtini), su šalia jo esančiais trimis 12 kalibro šoviniais, drabužinėje ant kabyklos paliko šovininę su joje esančiais trylika 12 kalibro šovinių, garaže ant grindų kuprinėje paliko septynis .30 kalibro šovinius, namo sandėliuke virš praviro seifo esančioje lentynoje paliko tris 12 kalibro ir vieną .30 kalibro medžioklinius šovinius, kuriuos 2018-02-06 apie 16 val. atliktos kratos name metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu sudarė sąlygas savo broliui I. B., jo žmonai L. B. ir trims jų vaikams bei šio namo svečiams neteisėtai pasinaudoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.

I. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, o būtent:

2018-01-22 iš savo brolio A. B. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo 2 šaunamuosius ginklus ir 34 šaudmenis, kuriuos laikė iki 2018-02-05 16.30 val., kol policijos pareigūnai, atlikę kratą automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esančiame prie (duomenys neskelbtini), pastato, automobilio daiktadėžėje rado ir paėmė penkis .30 kalibro medžioklinių šovinius, o 2018-02-06 16 val. policijos pareigūnai, atlikę kratą (duomenys neskelbtini), name, rado ir paėmė C ginklų kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą - .30 kalibro medžioklinį karabiną TIKKA M695 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .30 kalibro (.30-06) šoviniais, C ginklų kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą - 12 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-26 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais bei devyniolika 12 kalibro medžioklinių šovinių ir dešimt .30 kalibro medžioklinių šovinių.

Specialisto išvadoje Nr. 11-325(18) užfiksuota, kad tirti pateiktas vienas šautuvas yra fabrikinės gamybos .30 kalibro medžioklinis karabinas TIKKA M695 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti .30 kalibro (.30-06) šoviniais. Pateiktas medžioklinis karabinas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie C kategorijos ginklų. Pateiktas medžioklinis karabinas yra tinkamas šaudyti. Tirti pateiktas kitas šautuvas yra fabrikinės gamybos 12 kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas Iž-26 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais. Pateiktas medžioklinis šautuvas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie C kategorijos ginklų. Pateiktas medžioklinis šautuvas yra tinkamas šaudyti. Tarp tirti pateiktų šovinių dvidešimt keturi šoviniai yra fabrikinės gamybos .30 kalibro (50-06) medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš .30 kalibro graižtvinių medžioklinių šautuvų ir karabinų. Šie šoviniai skirti šaudyti ir iš pateikto medžioklinio karabino TIKKA M695 Nr. (duomenys neskelbtini). Šie šoviniai yra šaudmenys. Tarp tirti pateiktų šovinių devyniolika šovinių yra fabrikinės gamybos 12 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti šaudyti iš 12 kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų. Šie šoviniai skirti šaudyti ir iš pateikto medžioklinio šautuvo Iž-26 Nr. (duomenys neskelbtini). Šie šoviniai yra šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti (1 t., b. l. 90-96).

Medžiotojo biliete Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2004-09-07 I. B. išduotas medžiotojo bilietas, medžiotojo stažas nuo 2000 m. (2 t., b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Visgi, kaltinamasis A. B. nurodo, kad jo padaryti ginklų ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimai nesudarė realių sąlygų kitiems asmenims neteisėtai jo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis pasinaudoti. Nurodė, kad šautuvai buvo dėtuvėje, kuri užsirakina su skląsčiais, kurios vaikas neatsirakintų, o suaugęs gal ir atsirakintų; ginklai buvo palikti name, kuriame yra signalizacija. tame name gyvena I. B. su šeima, kurio vaikai, žmona žino, kad prie ginklų lįsti negalima; vaikai yra instruktuoti ir prie ginklų nelenda; automobiliu, kuriame buvo šoviniai, naudojasi kartu su broliu, su juo važiuoja į medžioklę; (duomenys neskelbtini) gyvena su mama R. B. ir žmona A. B.; jo name yra įrengta signalizacija, tvora, didelis vilkinis šuo; brolio name taip pat įrengta signalizacija, tvora; brolio žmona neturi leidimo laikyti ginklo; jo mama gali patekti pas brolį į namus, kai įleidžia; brolis turi galimybę pasikviesti į namus svečių; pašaliniai vaikai turbūt negali ateiti į brolio namus, vaikų draugai visi žinomi. Ginklas nebuvo užtaisytas, tik dėtuvė buvo padėta. Ginklas buvo saugiai padėtas, nes reikia eiti pro garažą į sandėliuką. Kaltinamasis I. B. parodė, kad su juo gyvena L. B. ir 3 vaikai, kuriems yra 5, 6 ir 13 metų; gyvena šiek tiek už miesto, todėl pašalinių vaikų pas juos nebūna; automobilis ,,Mitsubishi Pajero“ skirtas tik medžioklei, daugiau niekur jis nenaudojamas; brolio ginklus pastebėjo garaže po lentynomis; tos vietos paskirtis nėra gyvenamoji, ten yra garažas, katilinė. Negyvenamosios patalpos sujungtos į bendrą signalizacijos sistemą. Jo name yra signalizacija, vartai, kameros, automobilis ,,Mitsubishi Pajero“ laikomas (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) kieme. Automobilis laikomas kieme būna užrakintas. Pas jį į namus be leidimo niekas negali patekti, su jo leidimu į namus gali patekti giminės, artimieji, draugai. Bendrą patalpą, kurioje buvo ginklai, galima užrakinti. Neatsimena, ar ta patalpa buvo užrakinta. Liudytojas S. P. nurodė, kad kratos metu garažas iš lauko buvo užrakintas, į jį pateko per namo vidų. Kiek pamena, jo nereikėjo rakinti įeinant pro namo vidų.

Kaltinamojo A. B. argumentai, kad kaltinime nurodytos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo vietos negali būti laikomos lengvai prieinamomis kitiems asmenims, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Tiek kaltinamasis A. B., tiek kaltinamasis I. B. gyvena su kitais šeimos nariais, iš kurių nei vienas neturi leidimų laikyti (nešiotis) ginklų, be to, I. B. namuose gyvena trys nepilnamečiai vaikai. Atsižvelgiant į šaunamųjų ginklų bei šaudmenų suradimo vietą, namo patalpų lokalizaciją, nekyla abejonių, kad juos lengvai galėjo rasti kiti asmenys, ypač vaikai. Automobiliu naudojasi abu kaltinamieji. Nors kaltinamieji nurodo, kad automobiliu naudojasi tik medžioklės metu ir automobilis laikomas tik prie kaltinamųjų gyvenamųjų vietų, visgi liudytojas S. P. nurodė, kad kratos metu automobilis stovėjo prie I. B. darbovietės, be to, automobilis registruotas įmonės vardu. Visos šios aplinkybės rodo, kad buvo sudaryta reali sąlyga kitiems asmenims pasinaudoti šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis. BK 255 straipsnyje numatyta nusikalstama veikos sudėtimi siekiama užtikrinant visuomenės saugumą, kad asmenys, teisėtai neturintys šaunamųjų ginklų, negalėtų pasinaudoti kitiems asmenims teisėtai išduotais šaunamaisiais ginklais, nes viena vertus nemokėdami elgtis su šaunamaisiais ginklais jie gali padaryti fizinės žalos sau ar kitiems asmenims, o kita vertus jie gali panaudoti teisėtai turimus šaunamuosius ginklus neteisėtiems tikslams, paprastai kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti. A. B. šaunamieji ginklai ir šaudmenys rasti įvairiose savo bei brolio gyvenamose vietose, taip pat automobilyje. Nurodyti objektai buvo be jokios priežiūros ir vietose, kuriose gali neribotai lankytis kiti žmonės. Nors ir patekimas į namus yra labiau ribojamas (dėl signalizacijos, šuns, riboto rato svečių), tačiau šios aplinkybės neeliminuoja galimybės pasinaudoti ginklais ir šaudmenimis prie jų laisvai galintysis prieiti bet kokie name esantys asmenys, neturintys leidimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abu kaltinamieji patvirtina, jog A. B., palikdamas šaunamuosius ginklus ir šaudmenis pas brolį namuose, apie tai jam nepranešė, tuo dar labiau padidindamas riziką, kad sąlygos kitiems asmenims pasinaudoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis buvo ne abstrakčios, o pagrįstos. Be to, tai patvirtina ir tolimesni paties A. B. veiksmai: nepaisant, kad jis pats minimą dieną vartojo alkoholį, tačiau prieš tai nepasirūpino tinkamu ginklų ir šaudmenų laikymu. To paties jis nepadarė ir kitą dieną. Kad pastarųjų saugojimu buvo visiškai nesirūpinama, patvirtina ir tai, kad iki A. B. kelionės į (duomenys neskelbtini) jis nepasirūpino šių ginklų tinkamu saugojimu, tačiau objektyviai turėjo visas galimybes – gyvena tame pačiame mieste, iki kelionės buvo daugiau nei 10 dienų.

Tokios nurodytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad nustatytas priežastinis ryšys tarp ginklų ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo bei kitų asmenų realios galimybės šiais objektais panaudojimo. Bylos aplinkybės taip pat patvirtina ir tai, jog kaltinamasis A. B. elgėsi neatsargia kaltės forma – nusikalstamai pasitikėdamas. Kaltinamasis A. B., žinodamas jog palikdamas ginklus ir jų šovinius įvairiose vietose savo bei brolio gyvenamojoje vietoje, prieinamose tiek tų namų savininkams, tiek ir jų svečiams, taip pat abiejų naudojamame automobilyje, pažeidžia teisėtai turimų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo taisykles, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, jog savo neveikimu (t. y. - nepasiimdamas savo ginklo ir šovinių) nesudarys sąlygų kitiems asmenims neteisėtai jais pasinaudoti. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad A. B. dėl kokių nors objektyvių priežasčių būtų negalėjęs šaunamuosius ginklus ir šaudmenis palikti saugioje vietoje ir būtų priverstas juos palikti be priežiūros. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad A. B. dėl fizinių trūkumų ar kitų asmeninių savybių būtų negalėjęs palikti nurodytų objektų saugioje kitiems asmenims neprieinamoje vietoje ir būtų priverstas juos palikti kratų metu rastose vietose. Tai, kad A. B. žinojo savo, kaip ginklų savininko pareigą saugiai laikyti šaunamuosius ginklus ir jų šaudmenis patvirtina tai, jog jis buvo išklausęs šaunamojo ginklo savigynai įsigijimo, laikymo nešiojimo ir naudojimo kursus bei išlaikęs egzaminą, be to, turi ilgametę medžiojimo patirtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginklų ir šaudmenų palikimo momentu (pas I. B.) abu kaltinamieji buvo išgėrę alkoholio, todėl pasirūpinti ginklų tinkamu saugojimu ir laikymu minėtuose namuose turėjo dar iki alkoholio vartojimo būtent ginklų savininkas. Perleisti bet kokios formos saugojimui ar laikymui galimai broliui I. B. buvo galima hipotetiškai, tačiau jokių įrodymų, kad A. B. tai būtų padaręs blaiviam I. B., tokių įrodymų byloje taip pat nėra. Be to, pas brolį, pasak kaltinamųjų, yra visos ginklų laikymo sąlygos, tačiau jis tuo nepasirūpino, atitinkamai nėra jokių įrodymų, kad šią pareigą jis būtų delegavęs savo broliui I. B.. Atitinkamai byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje, ir jo veika tinkamai kvalifikuota pagal šį straipsnį.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Minėti veikos požymiai (pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis I. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2018-01-22 neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo du šaunamuosius ginklus ir 34 šaudmenis iš brolio A. B. bei juos laikė iki 2018-02-05 ir 2018-02-06, kol juos rado policijos pareigūnai, tačiau jo kaltė nėra įrodyta. Byloje nėra ginčo, kad kaltinime nurodyti šaunamieji ginklai ir šaudmenys kratų metu buvo rasti I. B. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje, visgi I. B. inkriminuojamas neteisėtas įgijimo bei laikymo faktas laikytinas prielaida.

Kaltinamasis I. B. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad broliui A. B. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo pardavęs savo ginklus. 2018-01-22 jis turėjo leidimą laikyti ginklus, 2018-01-25 leidimas jam buvo sustabdytas ir per kratą pareigūnai jo namuose rado brolio ginklus. Ginklų jis neįsigijo ir jais nedisponavo. 2018-01-22 dalyvavo medžioklėje su ginklais, turėjo brolio ginklą. Kai grįžo pas jį namo, brolis pasidėjo ginklus, tačiau apie tai jis nežinojo. Tai, kad jie buvo palikti pas jį namuose, sužinojo tik po kelių dienų. Nurodė, kad brolis 2018-01-22 paskutinį kartą medžiojo, po to pats dar medžiojo be ginklų. Analizuojant I. B. parodymų visumą, vertinant jų patikimumą ir objektyvumą nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik išimtinai kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Nagrinėjamu atveju byloje svarbiausia parodymai yra asmenų, kuriuos sieja ne tik brolystės ryšys, bet ir nusikaltimo dalykas, kuris susijęs su abiejų kaltinamųjų užsiimama veikla.

Kaltinamasis A. B. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kad 2018-01-22 grįžo iš medžioklės pas brolį I. į namus, abu buvo pirtelėje, išgėrė alaus. Vakare važiuojant namo šautuvus paliko pas brolį sandėliuke, nes nenorėjo jų vežtis taksi. Apie tai, kad brolis neturi leidimo, sužinojo, kai buvo atlikta krata ir ginklai buvo paimti. Tuo metu jis buvo užsienyje. Paskutinį kartą medžiojo 2018-01-22, medžioklės metu abu šautuvus turėjo su savimi, jis šaudė su ,,Tikka“ , o brolis - su ,,Iž“. Tą dieną brolis medžiojo kartu, ginklą medžioklei buvo galima paskolinti, jei asmuo turi leidimą, o tada brolis turėjo leidimą. Po kokių 2-3 dienų paskambinęs pasakė broliui, kad paliko pas jį ginklus. Žadėjo atvažiuoti juos pasiimti, bet taip ir nenuvažiavo.

Tai, jog kaltinamieji A. B. ir I. B. 2018-01-22 kartu medžiojo, patvirtina medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-18 medžioklės lapas Nr. 68 (2 t., b. l. 71-72). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo jam priklausantį C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis tos kategorijos ginklą medžioklės metu. Iš Šiaulių apskrities VPK sprendimų matyti, kad 2017-03-21 buvo laikinai paimtas I. B. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytis (nešiotis) ginklus, kuris 2017-09-27 grąžintas, tačiau 2018-01-25 vėl laikinai paimtas (1 t., b. l. 101, 102, 103). Šie duomenys patvirtina, kad 2018-01-22 vykusios medžioklės metu I. B. turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir galėjo teisėtai pasinaudoti A. B. priklausančių šaunamuoju ginklu, jo neįgydamas. Tai, jog I. B. po medžioklės įgytų A. B. priklausančius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, byloje nėra. Kaltinamasis I. B. nurodo, kad apie ginklų ir šaudmenų palikimą jo namuose nebuvo informuotas ir šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra. Kaltinamasis A. B. nurodė, kad apie paliktus ginklus brolį informavo po kelių dienų ir išvyko į kelionę. Lėktuvo bilietų kopijoje užfiksuota, kad kaltinamasis A. B. nuo 2018-02-04 išvyko į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 35). Liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kratos metu L. B. paklausė, kodėl jie taip neatsakingai laiko šaunamuosius ginklus ir pastaroji jam paaiškino, kad ginklai yra jos vyro I. B. ir tai yra jo atsakomybė (1 t., b. l. 20-21). Atkreiptinas dėmesys, kad I. B. ilgą laiką (nuo 2014-10-15) turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jo vardu buvo registruoti trys ginklai, leidimas buvo laikinai sustabdytas kelių mėnesių laikotarpiui, be to, medžioklės biliete nurodyta, kad I. B. medžioklės stažas nuo 2000 m., kaltinime nurodyti du ginklai buvo parduoti A. B. prieš mažiau nei metus, todėl žmona galėjo nežinoti, kad kratų metu rasti ginklai vyrui I. B. nebepriklauso. Be to, kaltinamieji nurodo, kad automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) medžioklių metu naudojasi abu, todėl nėra pagrindo manyti, kad automobilyje rastus šaudmenis įsigijo ir laikė būtent I. B.. Visos abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai.

Byloje esantys medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-06 ir 2018-01-18 medžioklės lapai Nr. 67 ir Nr. 68 patvirtina, jog A. B. paskutinį kartą medžiojo 2018-01-22, o I. B. – po to medžiojo dar du kartus: 2018-01-23, 2018-02-02, paskutinę dieną (2018-02-02) sumedžiojo šerną (2 t., b. l. 69-70, 71-72). Medžioklės lapuose nėra nurodyta, kokiais ginklais medžioklės metu I. B. naudojosi ir ar išvis jais naudojosi. Medžioklės lapuose nurodomas tik medžiotojo bilieto numeris. Iš bylos duomenų matyti, kad 2004-09-07 I. B. išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 38), kuris nebuvo sustabdytas. Nors medžioklės lapuose užfiksuota, kad I. B. 2018-02-02 sumedžiojo šerną, tačiau kad buvo medžiojama bent vienu iš pas I. B. rastų kratos metu ginklu, tokių įrodymų nėra. Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. T. parodė, kad medžioklės lapuose žymima medžioklės data, kas dalyvauja medžioklėje, patikrinami medžioklės bilietai ir užrašomi bilieto numeriai, pasirašo asmenys, kurie dalyvauja medžioklėje. Nepamena tokio atvejo, kad medžioklės lape būtų padaryta klaidų. Neprisimena tokio atvejo, kad medžioklėje medžiotojas dalyvautų be šautuvų, bet teoriškai galima, tokiu atveju asmuo gali būti vairuotoju. Medžioklės lapuose nerašoma, kuo asmuo buvo - medžiotoju ar vairuotoju. Nežino apie kitų medžiotojų ginklus ir nesikiša į tai, nėra jokios pareigos tai kontroliuoti. Jei prie asmens parašyta, kad sumedžiotas šernas, tai taip ir turėjo būti. Nurodė, kad šernų sumedžiojimas yra nelimituojamas. Visgi, nurodė, kad medžioklės lape įrašo tai, ką pasako kiti medžiotojai, medžioklės vadovą įmanoma apgauti, kadangi medžioklės metu medžiotojai išsiskirsto, būna ir 1-2 km atstumu vienas nuo kito, todėl vadovas gali nematyti, kas nušovė žvėrį. Tokie liudytojo parodymai nepatvirtina to, kad I. B. 2018-01-23 ir 2018-02-02 medžioklių metu naudojosi kokiais nors šaunamaisiais ginklais, tuo labiau A. B. priklausančiais ginklais ir šaudmenimis. Abejonių keliančios aplinkybės vertinamos kaltinamojo naudai.

Tiek kaltinamasis I. B., tiek jo brolis A. B. nurodo analogiškas įvykio aplinkybes, jog A. B. jam priklausančius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis paliko I. B. apie tai nežinant. Abu kaltinamieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė pakankamai išsamius ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti, šie parodymai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus. Bylos duomenys patvirtina, jog I. B. 2017-03-20 medžioklinį karabiną TIKKA M695 Nr. (duomenys neskelbtini) ir lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-26 Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. B.. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog I. B. 2018-01-22 būtų neteisėtai įgijęs kaltinime nurodytus ginklus.

Kad A. B. būtų perdavęs šiuo ginklus saugojimui I. B. arba pas I. B. ir pastarasis apie tai būtų žinojęs, tokių įrodymų taip pat nėra. Atitinkamai I. B. šių ginklų bei šaudmenų neįgijo. Kad tarp abiejų kaltinamųjų būtų susiformavęs minimų ginklų ir šaudmenų saugojimo (ar laikino laikymo) susitarimas, taip pat nėra jokių įrodymų. Todėl pareiga saugoti kaltinime nurodytų ginklų ir šaudmenų I. B. neatsirado. Kad A. B. neatsakingai elgėsi ir nerado laiko pasiimti savo ginklų ir šaudmenų iš I. B. namų, tėra jo padarytos veikos pasekmė. Atitinkamai už ginklų ir šaudmenų buvimo laikotarpį iki atliktos kratos jie rasti policijos pareigūnų, yra atsakingas A. B., kur tokią atsakomybę reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, į apklaustų kaltinamųjų, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančių įrodymų sąsajumą ir liečiamumą, tai pat atsižvelgiant į įrodymų visetą, darytina išvada, kad nenustatyti, jog I. B. neteisėtai įgijo ir laikė kaltinime nurodytus objektus. Taip pat kaltinamųjų parodymus įvertinus kartu su liudytojų parodymais, rašytine medžiaga, nenustatyta ir I. B. tiesioginė tyčia pagal BK 253 straipsnio 1 dalį įgyti ir laikyti A. B. priklausančius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis – kad jis suvokė, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo bei laikė kaltinime nurodytus objektus ir norėjo taip veikti.

Esant šioms aplinkybėms kaltinamasis I. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą dėl neatsargumo, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 167), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 168-174), dirbantis, medžiotojų klubo charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Sprendžiant, ar šiuo atveju yra teisinis pagrindas konfiskuoti A. B. priklausančius šaunamuosius ginklus ir jų šaudmenis, atsižvelgtina į teismų praktiką, taikant turto konfiskavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl turto konfiskavimo, yra pažymėjęs, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Apžvalgos dėl teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) 4.2 punktas, „Teismų praktika“, Nr. 32). Todėl darytina išvada, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas dėl neatsargumo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju konfiskuoti A. B. priklausančius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis nėra teisinio pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) medžioklinis karabinas Tikka M695 30-06 Spring Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, optiniu taikikliu KAPS Nr. 10610, juodoje plastikinėje dėžėje; medžioklinis lygiavamzdis šautuvas IŽ 26 Nr. (duomenys neskelbtini) su žaliu dėklu, saugomi Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugykloje (1 t., b. l. 97-99), grąžintini A. B..

2) šovininė (diržas be šovinių) bei tuščios kartono dėžutės ir plastikiniai šovinių laikikliai, perduoti saugoti A. B. (1 t., b. l. 100), paliktini savininko neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda.

I. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) medžioklinį karabiną Tikka M695 30-06 Spring Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, optiniu taikikliu KAPS Nr. 10610, juodoje plastikinėje dėžėje; medžioklinį lygiavamzdį šautuvą IŽ 26 Nr. (duomenys neskelbtini) su žaliu dėklu grąžinti A. B..

2) šovininę (diržą be šovinių) bei tuščias kartono dėžutes ir plastikinius šovinių laikiklius paliktini savininko A. B. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.