Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-6-332/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-20
Bylos Nr.: 1A-6-332/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50856-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis: A. B.
Kaltinamasis: I. B.
Advokatai: Modestas Švažas, Naina Lanzbergienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-332/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50856-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.22.1.1; 1.2.22.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Zigmo Kavaliausko ir Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,išteisintajam I. B., ko gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 255 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1 500 eurų) dydžio bauda.

I. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. medžioklinis karabinas „Tikka M695 30-06 Spring“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, optiniu taikikliu KAPS Nr. (duomenys neskelbtini) juodoje plastikinėje dėžėje ir medžioklinis lygiavamzdis šautuvas IŽ 26 Nr. (duomenys neskelbtini) su žaliu dėklu, grąžinti A. B., o šovininė (diržą be šovinių) bei tuščios kartono dėžutės ir plastikiniai šovinių laikikliai palikti savininko A. B. neribotai nuosavybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymo sąlygas ir dėl to sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai jais pasinaudoti, o būtent: turėdamas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, neužtikrindamas ginklų ir šaudmenų laikymo saugumo, pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 32 straipsnio 3 dalies nuostatą, nurodančią, jog ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti jų saugojimą, tai yra:

1.1. 2018 m. sausio 22 d. automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „M.“, daiktadėžėje paliko teisėtai įgytus penkis .30 kalibro šovinius, juos 2018 m. vasario 5 d. apie 16.30 val. automobilyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini), pastato, atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, taip sudarė sąlygas savo broliui I. B. neteisėtai pasinaudoti šaudmenimis,

1.2. 2018 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini), name, striukės kišenėje paliko teisėtai įgytus du .30 kalibro šovinius, kuprinėje paliko septynis .30 kalibro šovinius, juos 2018 m. vasario 6 d. apie 14.30 val. atliktos kratos name metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, taip sudarė sąlygas savo mamai R. B., savo žmonai ir dviem savo vaikams bei šio namo svečiams neteisėtai pasinaudoti šaudmenimis,

1.3. 2018 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini), namo garaže, paliko teisėtai įgytus užtaisytą medžioklinį karabiną „Tikka M695“ Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem .30 kalibro šoviniais, namo sandėliuke paliko 12 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-26 Nr. (duomenys neskelbtini), su šalia jo esančiais trimis 12 kalibro šoviniais, drabužinėje ant kabyklos paliko šovininę su joje esančiais trylika 12 kalibro šovinių, garaže ant grindų kuprinėje paliko septynis .30 kalibro šovinius, namo sandėliuke virš praviro seifo esančioje lentynoje paliko tris 12 kalibro ir vieną .30 kalibro medžioklinius šovinius, juos 2018 m. vasario 6 d. apie 16 val. atliktos kratos name metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, taip sudarė sąlygas savo broliui I. B., jo žmonai L. B. ir trims jų vaikams bei šio namo svečiams neteisėtai pasinaudoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.

2. I. B. išteisintas dėl to, kad jis neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, o būtent: 2018 m. sausio 22 d. iš savo brolio A. B. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo 2 šaunamuosius ginklus ir 34 šaudmenis, juos laikė iki 2018 m. vasario 5 d. 16.30 val., kol policijos pareigūnai, atlikę kratą automobilyje „Mitsubishi Pajero“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), esančiame prie (duomenys neskelbtini), pastato, automobilio daiktadėžėje rado ir paėmė penkis .30 kalibro medžioklinių šovinius, o 2018 m. vasario 6 d. 16 val. policijos pareigūnai, atlikę kratą (duomenys neskelbtini), name, rado ir paėmė C ginklų kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą – .30 kalibro medžioklinį karabiną TIKKA M695 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti .30 kalibro (.30-06) šoviniais, C ginklų kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą – 12 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą IŽ-26 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais, bei devyniolika 12 kalibro medžioklinių šovinių ir dešimt .30 kalibro medžioklinių šovinių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Gedvydas Vaivada prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio dalį, kuria I. B. išteisintas, ir priimti naują sprendimą – pripažinti I. B. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 75 parų arešto bausmę, taip pat prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį ir A. B. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: (1) vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti medžioklinį karabiną „Tikka M695 30-06 Spring“ Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, optiniu taikikliu KAPS Nr. (duomenys neskelbtini) juodoje plastikinėje dėžėje ir medžioklinį lygiavamzdį šautuvą IŽ 26 Nr. (duomenys neskelbtini) su žaliu dėklu; (2), vadovaujantis BK 68 straipsniu uždrausti trejus metus naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešioti ginklus.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, selektyviai pirmenybę suteikė kaltinamojo gynybinei pozicijai, todėl padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai išteisino I. B.. Kratų metu I. B. gyvenamajame name bei automobilyje rasti du šaunamieji ginklai, kurie priskiriami C kategorijai, bei šoviniai. Po 2018 m. sausio 22 d. vykusios medžioklės A. B. ginklus ir šaudmenis paliko I. B. namuose, automobilyje. I. B. žinojo apie pas jį namuose laikomus ginklus ir jais naudojosi medžiodamas, nes iš medžioklės lapų matyti, kad po 2018 m. sausio 22 d. medžioklės I. B. dar du kartus medžiojo, t. y. 2018 m. sausio 23 d., 2018 m. vasario 2 d., kad 2018 m. vasario 2 d. sumedžiojo šerną, nors tuo metu jis neturėjo leidimo laikyti ginklų. I. B. suprato ir žinojo, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo laiko ginklus ir šovinius, padėtus įvairiose jo gyvenamosios namo vietose bei automobilyje, ir norėjo taip veikti, todėl jo kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai individualizavo nuteistajam A. B. bausmę, nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonių , nors jis šiurkščiai pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymo sąlygas, numatytas Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 30 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir taip sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai jais pasinaudoti. A. B. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Palikdamas ginklus ir šaudmenis brolio namuose ir automobilyje, A. B. ne tik sudarė sąlygas broliui I. B. jais pasinaudoti, bet iš medžioklės lapų matyti, kad I. B. jais faktiškai ir pasinaudojo. A. B. priklausantys šaunamieji ginklai ir jų šaudmenys yra BK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. B. nusikalstamumui, vadovaujantis BK 72 straipsniu jie turėjo būti konfiskuoti. Prokuroro nuomone, nekonfiskavus nusikaltimo padarymo priemonės (A. B. priklausančių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų) bei nepanaikinus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. laikyti (nešiotis) ginklus, tai sudarys sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, neužtikrins bendrosios prevencijos, formuos asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu nuteistasis A. B. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai išteisino brolį I. B., nes ginklai ir šaudmenys jo namuose buvo palikti be jo žinios. Nieko blogo negalvodamas paliko ginklus ir šaudmenis brolio namuose tik dėl to, kad išgėręs alkoholio (nors nesijautė apgirtęs) nenorėjo jų vežti su taksi automobiliu. Tik po keleto dienų pranešė broliui, kad pas jį paliko ginklus ir šaudmenis, pažadėjo atvykti pasiimti, bet dėl užimtumo darbe ir kitų šeimos buities klausimų nespėjo to padaryti, vėliau išvyko į poilsinę kelionę su šeima. Nepaisydamas šių jo paaiškinimų, prokuroras teigia, kad jam ginklus palikus pas brolį namuose brolis automatiškai šiuos ginklus ir šaudmenis įgijo ir laikė. Prokuroras neatkreipė dėmesio į tai, kad kratos metu visi ginklai ir šaudmenys buvo rasti tose pačiose vietose ir padėtyse, kuriose jis juos paliko. Tai rodo, kad brolis net nepalietė ginklų. Tai reiškia, kad brolis neturėjo jokio ketinimo įgyti, laikyti ar naudoti jam, t. y. A. B., priklausančių ginklų. Apie automobilyje paliktus šaudmenis brolis nieko nežinojo, nes automobiliu naudojasi tiek jis, tiek ir jo brolis, o šaudmenys buvo giliai daiktadežėje. Jei brolis būtų medžiojęs su jo ginklais, nuteistasis apie tai būtų žinojęs, nes apie tai būtų pasakęs pats brolis, kiti būrelio medžiotojai. Nors 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. vasario 2 d. brolis I. B. dalyvavo medžioklėje, teiginiai, kad brolis medžiojo su jo ginklais ir nušovė šerną, yra tik prokuroro prielaidos, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Sakydamas, kad įrašas medžioklės lapuose daromas prie to asmens, kas sumedžioja žvėrį, jis papasakojo, kokia tvarka turi būti pildomi minėti dokumentai, tačiau prokuroras neturėjo pagrindo šių jo parodymų interpretuoti sau naudinga linkme ir vertinti, kad jie neginčijamai patvirtina, jog I. B. sumedžiojo šerną. Teismas negali asmens pripažinti kaltu remdamasis prielaidomis, spėlionėmis ar numanomomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, išteisindamas I. B., padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, ir priėmė šią nepagrįstą nuosprendžio dalį.

4.2. Nuteistojo manymu, teismas tinkamai individualizavo jam paskirtą bausmę, nes įvertino aplinkybes, kurioms esant buvo padaryta nusikalstama veika, bei jo asmenybę: praeityje neteistas, ilgametis medžiotojų būrelio narys, šio būrelio vadovybė jį charakterizuoja teigiamai, niekada anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su medžioklės reikalavimais ar ginklų ir šaudmenų laikymo reikalavimais. Bausmės tikslai gali būti pasiekti be baudžiamojo poveikio priemonių, todėl jų taikymas būtų perteklinis. Jis pirmą kartą pažeidė ginklų ir šaudmenų laikymo taisykles. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo išaiškinimai šiuo atveju būtų reikšmingi, jei teismas būtų pažeidęs bausmės individualizavimo principą, tačiau teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertino teismų praktiką, aiškinant ir taikant BK 72 straipsnio nuostatas. Ginklai nebuvo tyčinės nusikalstamos veikos priemone ar įrankiu. Teismo procesas ir paskirta piniginė bauda jam sukėlė dvasinius išgyvenimus ir emocinę įtampą, visa tai dabar skatina jį būti atidžiam, atsargiam ir rūpestingam tiek darbiniuose, tiek buitiniuose, tiek laisvalaikio reikaluose.

5. Atsiliepimu išteisintasis I. B. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime pažymima, kad kaltinime prokuroras nurodė žinomai neteisingą aplinkybę, kad 2018 m. sausio 22 d. jis neturėjo teisės turėti ir nešioti ginklą. Šios teisės galiojimas buvo sustabdytas tik 2018 m. sausio 25 d., kai buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00093-17, todėl 2018 m. sausio 22 d. nebuvo jokių kliūčių jam įgyti ir savo žinioje turėti šaunamąjį ginklą. Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu 2018 m. sausio 22 d. medžioklės metu A. B. galėjo jam perduoti vieną iš savo ginklų ir jis galėjo juo naudotis, t. y. su juo medžioti. Be to, ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00093-17, dėl kurio jam buvo laikinai atimta teisė turėti ir nešiotis ginklą, buvo nutrauktas nenustačius, kad jis padarė jam inkriminuotą veiką.

5.2. Atsipiepime nurodoma, kad teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl pagrįstai jį išteisino nepadarius inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Išteisintasis atkreipia dėmesį, kad jis buvo kaltinimas neteisėtai įgijęs ir neteisėtai laikęs A. B. ginklus ir šaudmenis, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis įgijo, laikė ir naudojosi A. B. ginklais, tuo laikotarpiu, kai jam laikinai buvo atimtas leidimas turėti ir nešiotis ginklą ar šaudmenis (t. y. nuo 2018 m. sausio 25 d.).

5.2.1. A. B. veiksmų rezultatas – ginklo ir šaudmenų palikimas kito asmens buvimo vietoje – savaime nereiškia, kad jis įgijo ar laikė ginklus ir šaudmenis. Įgijimas yra atliekamas aktyviais tyčiniais veiksmais, tačiau jis tokių veiksmų neatliko. Tiek jis, tiek A. B. nurodė, kad 2018 m. sausio 22 d. ginklus ir šaudmenis pas jį namuose ir kitose vietose paliko pats A. B.. Jis neprašė, nereikalavo, kad brolis paliktų jam ginklus ir šaudmenis. Prokuroras, neįsigilinęs į jo ir A. B. parodymų visumą, o tik vertindamas atskirus parodymų teiginius, apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad išteisintasis teigia nieko nežinojęs apie brolio paliktus ginklus ir šaudmenis iki kratų atlikimo. Įvertinus jo bei brolio A. B. parodymų visumą yra akivaizdu, kad jis iškart net nežinojo apie brolio paliktus ginklus ir šaudmenis. Apie tai jis sužinojo po keleto dienų, kai brolis jam paskambino ir apie tai papasakojo. Sužinojęs apie paliktus ginklus ir šaudmenis ragino brolį pasiimti savo daiktus, tačiau A. B. to nespėjo padaryti dėl gyvenimiškų aplinkybių – užimtumo darbe ir kelionės į užsienį. Laikymas taip pat yra tyčinė veika, tačiau iš bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad jis nenorėjo, kad ginklai ir šaudmenys būtų palikti jo buvimo vietose, nenorėjo jų laikyti pas save, todėl ragino brolį pasiimti ginklus ir šaudmenis, jo veiksmuose nėra subjektyvaus būtinojo neteisėto ginklų ir šaudmenų laikymo požymio – tyčios.

5.2.2. Prokuroras neįvertino, kad automobiliu naudojosi tiek jis, tiek brolis A. B., kad jis apie automobilyje paliktus šaudmenis nieko nežinojo, nes brolis jo neinformavo ir jie kratos metu buvo rasti giliai užkritę daiktadėžėje.

5.2.3. Nei nuteistasis A. B., nei liudytojas A. T. nepatvirtino matę, kaip jis medžiojo su A. B. ginklais tuomet, kai jis negalėjo to daryti. Liudytojas A. T. apskritai netvirtino, kad I. B. būtų medžiojęs su kokiais nors ginklais, o tiesiog nurodė, kad nepamena atvejo, kai medžioklėje kas nors dalyvavo be ginklo. Prokuroras pateikia tik savitą šio liudytojo parodymų interpretaciją. Aplinkybė, kad jis medžiojo su A. B. ginklais tuomet, kai jis negalėjo to daryti, nėra patvirtinta jokiomis vaizdo ar garso fiksavimo priemonėmis, be to, ant A. B. ginklų nėra nustatyti jo pirštų antspaudai ar DNR pėdsakai, tuo laiku, kai jis negalėjo jų nešioti ar laikyti. Prokuroro minimuose medžioklės lapuose taip pat nėra užfiksuota, kad jis būtų medžiojęs su A. B. ginklais ar šaudmenimis ar apskritai su kokiais nors šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis. Jis neigia naudojęsis brolio ginklais tuo metu, kai jis to negalėjo daryti. Pats ginklų ir šaudmenų savininkas A. B. teigė, kad jis būtų žinojęs, jei jis būtų paėmęs jo ginklus į medžioklę, net jei pats medžioklėje nedalyvavo. Šių parodymų prokuroras kažkodėl nevertino.

5.2.4. Byloje esantys medžioklės lapai neginčijamai patvirtina tik jo dalyvavimo medžioklėse, kurios vyko 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. sausio 23 d., 2018 m. vasario 2 d. Medžioklės lapas nepatvirtina nei fakto, kad jis medžiojo su ginklais, nei fakto, kad medžiojo būtent su A. B. ginklais. Medžioklės lape esantis įrašas, kad 2018 m. vasario 2 d. jis sumedžiojo šerną, neginčijamai nepatvirtina, kad jis minėtą šerną sumedžiojo naudodamas būtent brolio ginklais ir šaudmenimis, nes tokia aplinkybė nėra niekur fiksuojama. Kaip teisingai konstatavo teismas, įrašas, kad I. B. 2018 m. vasario 2 d. sumedžiojo šerną, taip pat negali būti laikoma neginčijamai nustatyta aplinkybe, nes I. B. neigė, kad 2018 m. vasario 2 d. medžioklėje dalyvavęs su brolio ginklais ir šaudmenimis, neigė sumedžiojęs šerną, o liudytojas A. T. pats nematė, ar tikrai I. B. pats sumedžiojo šerną. Be to, liudytojas neatmetė galimybės, kad jam pildant medžioklės lapus ne visi medžiotojai jam nurodo teisingą informaciją apie sumedžiotus žvėris. Teismas remdamasis minėtų įrodymų visuma (t. y. A. T. ir jo parodymais, medžioklės lapų neinformatyvumu) pagrįstai konstatavo, kad šie įrodymai negali neginčijimai patvirtinti, kad jis įgijo, laikė, nešiojo ir naudojo A. B. ginklus tuomet, kai jis neturėjo tokios teisės. Prokuroro nurodyti įrodymai ir aplinkybės leidžia daryti tik prielaidas, kad jis nuo 2018 m. sausio 25 d. neteisėtai įgijo ir laikė A. B. ginklus ir šaudmenis, nes tie ginklai ir šaudmenys rasti pas jį namuose, nes medžioklės lape yra įrašas, kad I. B. 2018 m. vasario 2 d. sumedžiojo šerną.

5.3. Išteisintasis nesutikdamas su apeliacinio skundo reikalavimu paskirti nuteistajam A. B. baudžiamojo poveikio priemones nurodė tuos pačius argumentus kaip nuteistasis A. B. savo atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ? skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliami įrodymų vertinimo bei baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimai.

Dėl įrodymų vertinimo ir I. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

8. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai išteisino I. B. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalį.

9. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir visi nusikaltimo sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tik tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-895/2017, 29 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju I. B. buvo kaltinamas, kad jis 2018 m. sausio 22 d. neteisėtai iš savo brolio A. B. įgijo 2 šaunamuosius ginklus ir 34 šaudmenis, juos laikė savo gyvenamajame name bei automobilyje tol, kol kratų metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Teisėjų kolegija, susipažinus su apeliacinio skundo argumentais bei baudžiamosios bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenustatyta I. B. tiesioginė tyčia neteisėtai įgyti ir laikyti A. B. priklausančius šaunamuosius ginklus ir jų šaudmenis.

11. Neteisėtas įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, nors neturi leidimo jų laikyti (nešioti). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nagrinėjamu atveju I. B. neatliko jokių veiksmų, kuriais jis būtų įgijęs A. B. priklausančius šaunamuosius ginklus ir jų šaudmenis. Priešingai, ginklai ir šaudmenys I. B. namuose buvo palikti be jo žinios, nes A. B. nieko nesakęs broliui nusprendė ginklus bei šaudmenis palikti pas brolį garaže. Nei I. B., nei A. B. negalėjo paaiškinti, kaip ir kada I. B. naudojamo automobilio daiktadėžėje atsirado 5 šaudmenys, nes šiuo automobiliu naudojasi abu broliai važiuodami į medžioklę. Be to, 2018 m. sausio 22 d. I. B. turėjo išduotą leidimą laikyti (nešioti) ginklus, ši teisė buvo laikinai sustabdyta tik po trijų dienų, t. y. 2018 m. sausio 25 d. (1 t., b. l. 103). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamojoje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, kad 2018 m. sausio 22 d. I. B. neteisėtai įgijo kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis.

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neteisėtas šaunamųjų ginklų, jų šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Pažymėtina, kad šaunamųjų ginklų, šaudmenų suradimo faktas pas asmenį neturintį leidimo laikyti tokius šaudmenis dar savaime nereiškia, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtas šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymas negali būti preziumuojamas vien jų suradimo faktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2017, 8 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esačių įrodymų visuma nesudaro pagrindo vertinti, kad I. B. veikdamas tiesiogine tyčia neteisėtai laikė kaltiniame nurodytus šaunamuosius ginklus ir jų šaudmenis nuo 2018 m. sausio 22 d. iki tol, kol kratų metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Įvertinus A. B. bei I. B. parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu (1 t., b. l. 126–127, 129, 152–153, 157; 2 t., b. l. 45–49), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltininko tiesioginės tyčios. Kaip minėta 9 punkte, tiesioginė tyčia pasireiškia kaltininko supratimu, kad jis teisėtai (neturėdamas reikiamo leidimo) laiko šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis (intelektualinis tiesioginės tyčios momentas), ir jo noru taip veikti (valinis tiesioginės tyčios momentas). A. B. bei I. B. pripažįsta, kad po 2018 m. sausio 22 d. vykusios medžioklės jie sugrįžo pas I. B. į namus, ten vartojo alkoholinius gėrimus. A. B. nieko nesakęs broliui nusprendė ginklus bei šaudmenis palikti pas brolį garaže, nes būdamas neblaivus nenorėjo jų vežtis kartu su savimi. Apie tai, kad brolis pas jį paliko ginklus ir šaudmenis, I. B. sužinojo tik po dviejų ar trijų dienų, kai jam apie tai pasakė A. B.. Sužinojęs apie jo namuose paliktus ginklus, šaudmenis I. B. ragino brolį kuo greičiau juos pasiimti, tačiau A. B. dėl tam tikrų asmeninių priežasčių jų nepasiėmė (už tai, kad A. B. šaunamuosius ginklus ir jų šaudmenis laikė pažeisdamas Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį). Netrukus po to I. B. namuose bei automobilyje buvo atliktos kratos, kurių metu surasti ir paimti šaunamieji ginklai ir jų šaudmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. B. veiksmuose nėra valinio tyčios momento – norėjimo neteisėtai laikyti šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis. Nesant vieno iš subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios – pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13. Įrašai medžioklės lape apie tai, kad 2018 m. sausio 22 d., 2018 m. sausio 23 d., 2018 m. vasario 2 d. I. B. dalyvavo medžioklėje (2 t., b. l. 71–72), savaime nepatvirtina neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimo bei laikymo fakto, nes, kaip minėta anksčiau, teisės laikyti (nešioti) ginklus I. B. neteko tik 2018 m. sausio 25 d. (1 t., b. l. 103), o turėdamas leidimą laikyti (nešioti) tos kategorijos ginklą kitas asmuo galėjo laikinai – medžioklės metu – perduoti I. B. šaunamąjį ginklą (Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors medžioklės lape nurodoma, kad 2018 m. vasario 2 d. I. B. sumedžiojo šerną, išnaudojus visas protingas baudžiamojo proceso priemones (apklausus šios medžioklės vadovą A. T.) nebuvo paneigta atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad ne jis nušovė šerną. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (iš lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kuris įpareigoja objektyviai nepašalinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo I. B. išteisintas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl apeliacinis skundas dėl reikalavimo pripažinti I. B. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo nuteistajam A. B.

15. Nagrinėjamu atveju A. B. nuteistas pagal BK 255 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuteistajam A. B. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones.

16. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, skiriant baudžiamojo poveikio priemones asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą, ar skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-648/2019, 20 punktas). Už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-458/2019, 25 punktas).

17. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise laikyti ir nešioti ginklus, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus. Vien aplinkybė, kad nusikalstama veika yra susijusi su specialiąja teise, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis šia teise. Paprastai ji skiriama, nustačius, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė sistemingai ar šiurkščiai pažeisdamas šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles. Įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas, nesukėlęs neigiamų padarinių), tyčios kryptingumą (padaryta neatsargi nusikalstama veika), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę: A. B. pirmąkart traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 167), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimais (1 t., b. l. 168–174), yra ilgametis medžiotojų klubo „R.“ narys, teigiamai charakterizuojamas medžiotojų būrelio pirmininko (2 t., b. l. 37), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo nuteistajam uždrausti naudotis specialiąja teise laikyti ir nešioti ginklus, nes tai būtų neproporcinga padarytam pažeidimui.

18. BK 72 straipsnyje įtvirtinta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1–2 dalys). Byloje nustatyta, kad A. B. padarė BK 255 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri, vadovaujantis BK 255 straipsnio 2 dalimi, padaroma dėl neatsargumo, t. y. kaltininko veiksmuose nesant tyčios pažeisti šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykle ir taip sudaryti sąlygas kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti ginklu. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal teismų praktiką nekonfiskuotinas turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.1 punktas), todėl pagrįstai pirmosios instancijos nekonfiskavo neatsargios nusikalstamos veikos padarymo priemonių. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo reikalavimas konfiskuoti šaunamuosius ginklus, jų šaudmenis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Raimundas Jurgaitis Zigmas Kavaliauskas Nijolė Matuzevičienė