Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-417/2015

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-01778-2003-3

2015 m. kovo 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 150 straipsnio 1 dalį už seksualinį prievartavimą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 149 straipsnio 1 dalį už išžaginimą – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 bei paskirta galutinė bausmė 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2014-08-22 iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ir laikas, išbūtas Airijoje kalėjime pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį nuo 2013 08 19 iki 2014 08 21.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo ir išžagino žmogų, t. y. 2003-05-08, apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) namo antro įėjimo lifte tarp antro ir trečio aukštų, turėdamas tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti K. B. (šiuo metu K. K.), sudavė pastarajai kumščiu į viršutinę lūpą, padarydamas poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu ir kraujosruvą po viršutinės lūpos gleivine, t. y. lengvą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikimo, sužalojimą, šiuo metu atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasindamas vėl panaudoti fizinį smurtą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su K. B. (šiuo metu K. K.) prieš jos valią ir vieną kartą ją išžagino.

Prokurorė iš dalies sutiko su apeliantu dėl suėmimo laiko įskaitymo į paskirtą bausmę ir nurodė, kad į bausmės laiką turėjo būti įskaitytas laikas nuo 2009-04-22 iki Airijoje 2009-07-27 buvo priimtas nuosprendis, ir nuo 2013-08-19 iki 2014-08-21, todėl prašo nuosprendį pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis D. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje palaikė savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 308 straipsnio 1 dalį, nes paskelbęs nuosprendį žodžiu nepaaiškino jam nuosprendžio motyvų, paskirtų bausmių vykdymo ypatumų, taip pat pažeidė BPK 307 str. 1 d. 4 p., nes jo atliktą bausmę Airijos kalėjime nepripažino kaip auklėjimo priemonę ir to laiko neįskaitė į bausmės laiką, pažeidė BPK 305 str. 1 d. 4 p., nes nenurodė baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo pobūdžio priemonės skyrimo motyvų, be to, teismui buvo pagrindas taikyti BK 36 str. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, į tai, kad apeliantas apeliacinio skundo per įstatyme nustatytą apskundimo terminą nepapildė, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir patikrina bylą tik tiek, kiek apeliantas prašė apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, kvalifikuodamas nuteistojo veikas, teisingai pritaikė įstatymą, esminių BPK pažeidimų nepadarė, įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės suvaržytos nebuvo.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo paskirta bausme, motyvuodamas tuo, kad bausmė nepagrįstai griežta, teismas nepakankamai atsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Bausmės skyrimas yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, į padarytų nusikaltimų pavojingumą, jog nusikaltimais seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padaroma žala ne tik ad hoc atveju, tačiau fizinių veiksmų pobūdis sukelia ilgalaikes moralines pasekmes nukentėjusiojo orumui ir garbei, įvertino kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, taip pat taikė BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, jog teismas D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino nusikaltęs bei gailisi. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino kaltu, atsiprašė nukentėjusiosios, nuoširdžiai gailėjosi, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis pagrįstai teismo pripažintas lengvinančia aplinkybe. Taip pat teismas skirdamas nuteistajam bausmę įvertino, jog po nusikalstamų veikų padarymo apeliantas ėmėsi priemonių keisti savo gyvenimą, t. y. atlikdamas bausmę Airijoje už analogiško pobūdžio nusikaltimą lankė įkalinimo įstaigoje bažnyčią, užsiėmimus, išklausė kursus, kurie įkalinimo vietoje moko bendravimo, taip pat anglų kalbos kursus, elgesio valdymo kursus ir kitus apmokymus (t. 3, b. l. 57–72). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. S. turi 8 metų sūnų, bendrauja su sugyventine ir sūnumi, rūpinasi jais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje taip pat svarbios aplinkybės skiriant nuteistajam bausmę, jog nuteistasis iki nusikalstamų veikų – išžaginimo ir seksualinio prievartavimo Lietuvoje padarymo buvo teistas du kartus: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8–9), po 2003-08-08 nusikaltimų padarymo pasislėpė nuo policijos bei Airijoje padarė tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką – išžaginimą – kaip ir Lietuvoje, Airijos centrinio baudžiamojo teismo 2009-07-27 nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikaltimo – išžaginimo – padarymą užsienyje ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme. D. S. yra gana jauno amžiaus.

Teisėjų kolegijos nuomone, D. S. parinkdamas ir skirdamas bausmę, teismas visapusiškai įvertino nuteistojo asmenybės pokyčius, atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikaltimų, gailisi dėl jų padarymo bei į kitas bylos aplinkybes, todėl nuteistajam nustatytas bausmės dydis yra pakankamai efektyvus norint sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas paskyrė ne per dideles laisvės atėmimo bausmes ir ne per griežtą galutinę subendrintą bausmę, todėl keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo. Teismo paskirtos bausmės dydis yra žymiai mažesnis nei straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis, jis nėra aiškiai per griežtas ir negali būti laikomas prieštaraujančiu teisingumo principui, tai suteiktų pagrindą ją švelninti.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam į bausmės atlikimo laiką neįskaitytas faktinio jo suėmimo laikas, kurio metu jis buvo laikomas Airijos kalėjime nuo 2009-04-22 iki 2014-08-21. Prokurorė iš dalies sutinka su apeliantu ir nurodo, kad į bausmės laiką turėjo būti įskaitytas tik laikas nuo 2009-04-22 iki Airijos centrinio baudžiamojo teismo 2009-07-27 nuosprendžio priėmimo, ir nuo 2013-08-19 iki 2014-08-21.

BK 66 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į bausmę. Ši nuostata turi būti taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo laikomas suimtas užsienio valstybėje. Pagal 2002 m. birželio 3 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) 24 straipsnio 1 dalį vykdančioji teisminė institucija, nusprendusi vykdyti Europos arešto orderį, gali atidėti prašomo perduoti asmens perdavimą, kad jis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn vykdančiojoje valstybėje narėje.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2005-10-06 nutarimu D. S. pripažintas įtariamuoju dėl seksualinio prievartavimo ir išžaginimo pagal BK 150 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. (t. 2, b. l. 30). D. S. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, 2005-10-06 nutarimu buvo paskelbta įtariamojo D. S. paieška (t. 2, b. l. 31), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-10-07 nutartimi apeliantui D. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 35). LR generalinė prokuratūra 2015-11-16 išdavė Europos arešto orderį prašydama Airijos suimti ir perduoti D. S., kad būtų galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir D. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, padarytą Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. 2, b. l. 41–45). Iš LR generalinės prokuratūros 2009-07-28 rašto nustatyta, kad 2009-07-28 buvo gautas Airijos Teisingumo, lygybės ir teisės reformų Savitarpio pagalbos ir ekstradicijų skyriaus raštas, jog 2009-07-28 Airijos centrinis baudžiamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį D. S., pripažindamas jį padarius išžaginimą, ir paskyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant sprendimo dėl D. S. perdavimo Lietuvai pagal 2005-11-16 LR generalinės prokuratūros jam išduotą Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-1778/-03 vykdymą, iki kol jis atliks jam paskirtą bausmę Airijoje (t. 2, b. l. 28). Iš Teisingumo, lygybės ir teisės reformos departamento 2009-07-27 rašto matyti, kad Europos arešto orderio vykdymas atidedamas, iki D. S. atliks bausmę (t. 2, b. l. 79–80).

LR generalinės prokuratūros 2014-09-16 raštas patvirtina, kad 2014-08-21 iš Airijos pagal LR generalinės prokuratūros 2005-11-16 išduotą Europos arešto orderį buvo perimtas Lietuvos Respublikos pilietis D. S. (t. 2, b. l. 153). D. S. 2014-08-22 buvo pargabentas į Klaipėdą ir 01.40 val. sulaikytas bei laikomas suimtas (t. 2, b. l. 171, t 3, b. l. 6–7, 181).

Interpolo Airijos nacionalinio biuro duomenimis, D. S. buvo laikomas suimtas nuo 2009-04-22 iki 2014-08-21 remiantis jo areštu, įvykdytu pagal Europos arešto orderį. Teisingumo, lygybės ir teisės reformos departamentas 2014-10-02 rašte nurodė, kad D. S. jau atliko iš viso 5 metų 3 mėnesių ir 30 dienų bausmės laiko Airijos kalėjime, t. y. nuo 2009-04-22 iki 2014-08-21, remiantis jo areštu, įvykdytu pagal Europos arešto orderį. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo laikotarpiu D. S. buvo suimtas ir atliko bausmę, susijusią su šeimos klausimais, nuo 2009-02-19 iki 2013-08-19 (t. 2, b. l. 158–161).

Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. S. kaip asmuo, perduotinas pagal LR generalinės prokuratūros 2005-11-16 išduotą Europos arešto orderį, buvo sulaikytas Airijoje nuo 2009-04-22, tačiau D. S. nebuvo išduotas Lietuvai ir jo perdavimas buvo atidėtas, kol jis atliks 2009-07-28 Airijos centrinio baudžiamojo teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę. D. S. laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2013-08-19 atliko Airijoje bausmę, susijusią su šeimos klausimais, pagal 2009-07-28 Airijos centrinio baudžiamojo teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog D. S. Airijoje buvo sulaikytas, siekiant perduoti Lietuvai, dar nereiškia, kad jam būtina į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą Airijos kalėjime, kai jis atliko bausmę ne už Lietuvoje padarytą nusikalstamą veiką, o už Airijoje padarytą nusikaltimą. Taigi D. S. nuo 2009-02-19 iki 2013-08-19 Airijos įkalinimo įstaigoje atliko bausmę, o ne buvo laikomas kaip asmuo, suimtas pagal Europos arešto orderį, todėl šis laikas pagrįstai teismo nebuvo įskaitytas į paskirtą bausmės laiką.

2013-08-19 D. S., atlikęs bausmę pagal Airijos centrinio baudžiamojo teismo 2009-07-27 nuosprendį ir laukdamas ekstradicijos į Lietuvą laikotarpiu nuo 2013-08-19 iki 2014-08-21 buvo laikomas suimtas pagal Europos arešto orderį.

Apibendrinant galima teigti, kad D. S. buvo laikomas suimtas pagal Europos arešto orderį nuo 2009-04-22 iki 2009-07-27 ir nuo 2013-08-19 iki 2014-08-21. Į Lietuvą D. S. buvo perduotas 2014-08-22. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į nuteistajam D. S. paskirtos bausmės laiką įskaitė laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2014-08-22 iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ir laiką, išbūtą Airijoje kalėjime pagal Lietuvos Respublikos išduotą Europos arešto orderį nuo 2013-08-19 iki 2014-08-21, nes tuo metu Airijoje jis jau buvo laikomas kaip asmuo, suimtas dėl ekstradicijos (BK 66 str. 1 d.).

Atsižvelgus į tai, kad D. S. ekstradicijos tikslu Airijoje buvo sulaikytas nuo 2009-04-22 iki 2009-07-27 ir nuo 2013-08-19 iki 2014-08-21, t. y. buvo suimtas ilgesnį laikotarpį, nei jam buvo įskaitytas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką, darytina išvada, kad likęs neįskaitytas ekstradicijos tikslu Airijoje sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2009-04-22 iki 2009-07-27, vadovaujantis BK 66 str., turi būti įskaitomas į D. S. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką. Esant tokiems bylos duomenims, nuosprendyje yra neteisingai išspręstas kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į paskirtą bausmę klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 66 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai į nuteistajam D. S. paskirtą bausmę neįskaitė suėmimo laiko nuo 2009-04-22 iki 2009-07-27, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p).

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, nuteistajam D. S. į paskirtą bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2009-04-22 iki 2009-07-27.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.