Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-4352-402/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-09-29
Bylos Nr.: eI2-4352-402/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01889-2024-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI2-4352-402/2025Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01889-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai R. J., atsakovo atstovui S. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Osvalda“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK), priteisti 1979,45 Eur turtinės žalos.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-10-03 UAB ,,Automagija” ir Šiaulių AVPK sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. 40-IL-5870 (toliau – ir Sutartis). Paslaugos teikėjas UAB „Automagija“ Sutarties 3.1 punktu įsipareigojo paslaugos gavėjo, t. y. Šiaulių AVPK, operatyvaus valdymo (budėtojų) padalinio pareigūnui iškvietus telefonu, ne vėliau kaip per 60 min. atvykti į nurodytą vietą nuvežti paslaugos gavėjo darbuotojų nurodytą transporto priemonę. Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, jog paslaugos teikėjas turi teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą (visus veiksmus, reikalingus šioms paslaugoms tinkamai atlikti) iš transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų paslaugos teikėjas patyrė išlaidas, reikalauti už nuvežimą, pervežimą – 280 Lt ir 58,80 Lt pridėtinės vertės mokestį, už saugojimą – 16,53 Lt ir 3,47 Lt pridėtinės vertės mokestį už parą. Sutarties 4, 4.5, 4.5.1 Sutarties šalys susitarė, jog paslaugos teikėjas turi teisę sutarties vykdymui pasitelkti subtiekėjus, t. y. UAB „Osvalda“. 2017-07-30 UAB „Automagija“, kaip numatyta Sutartyje, gavo iš atsakovės operatyvaus padalinio pareigūno skambutį dėl transporto priemonės , Renault Megane Scenic, v/n (duomenys neskelbtini) nuvežimo. 2017-07-30 vyriausiasis patrulis surašė priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą taip kaip tai yra numatyta Sutarties 10.2 punkte. Remiantis šia Sutarties nuostata atsakovas yra atsakingas už transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto surašymą. UAB „Automagija“, gavusi iš atsakovo nurodymus, išvežti automobilį į saugomą, mokamą aikštelę, tą ir padarė. Automobilis saugojamoje automobilio aikštelėje buvo saugomas laikotarpiu nuo 2017-07-30 iki 2020-08-03. Automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidos sudarė 6 472,91 Eur. 2019-01-14 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Automagija” perleido UAB „Osvalda“ reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2019-01-01 sutarčių su Šiaulių AVPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises. 2021-03-16 pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo už automobilio saugojimą ir nuvežimą iš automobilio, Renault Megane Scenic, v/n (duomenys neskelbtini) savininko D. D.. 2021-08-24 Šiaulių apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo tik iš dalies tenkino pareiškėjos ieškinį (dalyje dėl pirkimo-pardavimo sutarties ginčijimo). Šiame sprendime buvo konstatuota, jog ,,policijos pareigūnai turėjo teisę ją priverstinai nuvežti į kitą policijos įstaigos saugomą vietą arba kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms neatlygintinai stovėti‘‘. Šiaulių apylinkės teismo byloje pareiškėja patyrė 975,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur žyminis mokestis + 840 Eur išlaidos už advokato paslaugas – 14,65 Eur (priteista iš automobilio savininko). Iš pareiškėjos automobilio savininkui buvo priteista 576,47 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmojoje teismo instancijoje. 2021-11-15 Šiaulių apygardos teismas atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir D. D. naudai iš pareiškėjo priteisė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja savo atstovei už apeliacinio skundo rengimą sumokėjo 254,10 Eur bei 150 Eur žyminio mokesčio. Iš viso, nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl atsakovės pareigūnų kaltės patyrė 1979,45 Eur turtinės žalos (1379,45 Eur (pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje) + 600 Eur (automobilio savininko patirtos bylinėjimosi išlaidos). Jeigu UAB „Automogija“ nebūtų gavusi iškvietimo dėl automobilio išvežimo ir saugojimo, jeigu jai atsakovės darbuotojas nebūtų perdavęs 2017-07-30 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto, UAB „Automagija“ niekada nebūtų išvežusi automobilio ir jo saugojusi mokamoje stovėjimo aikštelėje. Pažymėtina, jog UAB „Automogija“ sutartimi buvo įsipareigojusi automobilius vežti tik į mokamas aikšteles. Savo ruožtu pareiškėja nebūtų kreipusis dėl skolos priteisimo iš automobilio savininko ir nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų bei neprivalėjusi atlyginti automobilio savininko bylinėjimosi išlaidų bylose. Pareiškėja, susidariusią situaciją, su atsakovu siekė spręsti geranoriškai, tačiau nesėkmingai. Iš pradžių, atsakovas pripažino, jog yra atsakingas už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi ir jog jas atlygins, tačiau vėliau nebesutiko su atlygintinos žalos dydžiu. Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7.3 punkte yra aiškiai nurodyta, jog automobilis yra vežamas į kitą vietą, kurioje leidžiama transporto priemonei stovėti neatlygintinai, o ne į ūkio subjekto, kuris turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Atsakovo operatyvaus valdymo (budėtojų) padalinio pareigūnas, kai automobilis nepažeidė KET taisyklių, nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, neturėjo teisinio pagrindo dėl automobilio nuvežimo kreiptis į UAB ,,Automagija“. UAB „Automagija“ vykdė tik atlygintinas transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas. UAB „Automagija“ ne tik gavo nepagrįstą iškvietimą dėl automobilio išvežimo, bet taip pat jai buvo pateiktas 2017-07-30 transporto priemonės nuvežimo aktas, kuriame nepagrįstai buvo nurodyta, jog transporto priemonė bus saugoma UAB ,,Automagija‘‘ aikštelėje, kuri yra mokama, dėl ko nepagrįstai transporto priemonės savininkui buvo priskaičiuotos išlaidos už automobilio nuvežimą, saugojimą. Tuo atveju, jeigu UAB ,,Automagija‘‘ nebūtų gavusi iškvietimo iš atsakovo darbuotojo, jeigu atsakovės darbuotojas nebūtų surašęs leidimo priverstinai nuvežti transporto priemonę, UAB „Automagija“ niekada nebūtų vykusi nuvežti automobilio ir jį saugojusi mokamoje aikštelėje. UAB „Automagija“ tik vykdė policijos pareigūnų nurodymus, kurie buvo nepagrįsti. Pareiškėja nebūtų pralaimėjusi bylos, kurioje pareiškėja, perėmusi UAB ,,Automagija‘‘ reikalavimą dėl skolos, prašė priteisti iš automobilio savininko nuvežimo ir saugojimo išlaidas bei nepatyrusi 1979,45 Eur žalos. Atsakovės pareigūnai netinkamai vykdė LR saugaus eismo keliais įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatas, Tvarkos aprašo 18 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, jog automobilis turi būti nuvežamas į policijos saugomą vietą arba į kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms neatlygintinai stovėti. Policijos pareigūnai, nepagrįstai nurodė automobilį nuvežti į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, dėl ko tiek UAB ,,Automagija“ (t. y. jai nebuvo apmokėta už automobilio nuvežimą ir saugojimą), tiek pareiškėja (t. y. sumokėjo advokatui už suteiktas paslaugas byloje, žyminį mokestį bei privalėjo atlyginti automobilio savininko patirtas bylinėjimosi išlaidas) patyrė turtinės žalos, kuri privalo būti atlyginta.

Atsiliepimas

Atsakovės, Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-10-03 Šiaulių AVPK su UAB „Automagija“ sudarė Sutartį „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo“. Sutarties 1-2 punktuose nurodyti du sutarties objektai - transporto priemonių priverstinis nuvežimas, pervežimas, perkėlimas ir priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimas, o Sutarties 4 punkte numatyti skirtingi paslaugos įkainiai – vienas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą, pervežimą, perkėlimą, o kitas už jos saugojimą, kas pagrįstai leidžia teigti jog paslaugos tiekėjas galėjo būti kviečiamas atlikti tik priverstinio nuvežimo paslaugą, automobilį nuvežant į paslaugos gavėjo nurodytą vietą, atlyginant išlaidas tik už konkrečią suteiktą paslaugą, t. y. tik už nuvežimą arba už nuvežimą ir saugojimą. Sutartyje, kuri sudaryta įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo (toliau – SEKĮ) 33 straipsnio nuostatas, nenumatyta prievolė transporto priemonę priverstinai nuvežti, pervežti, perkelti tik į mokamą paslaugos teikėjo aikštelę. Esant tokiai prievolei nebūtų įmanomas priverstinis nuvežimas kai policijos įstaiga priimtų sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę taip kaip numatyta SEKĮ 33 straipsnio 2 dalyje, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į kitą vietą iš vietų, kuriose leidžiama transporto priemonėms stovėti. 2017-07-30 Šiaulių AVPK policijos pareigūnas, remdamasis Sutarties 10.2 punktu, surašė priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą ir priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), po to kai keletą dienų policijos įstaigoje iš atskirų asmenų buvo gaunami pranešimai apie nuo kelio nuvažiavusį paliktą automobilį, kuris ten stovi keletą dienų, kurio savininkas ar valdytojas nežinomas, nors automobilio buvimas tokioje vietoje ir padėtyje eismui netrukdo, kurią perdavė išvežti UAB „Automagija“ į jos mokamą saugojimo aikštelę. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2021-08-24 sprendime civilinėje byloje e2-3676-287/2021 ir Šiaulių apygardos teismas 2021-11-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-715-368/2021, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad automobilio valdytojas nebuvo rastas, 2017-07-30 policijos pareigūnai turėjo teisę jį priverstinai nuvežti, tačiau nuvežti ne į mokamą aikštelę, o į kitą policijos įstaigos saugomą vietą arba kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms neatlygintinai stovėti. Atsakovas pažymėjo, kad automobilis buvo paliktas stovėti ant kelio pylimo šlaito, o ne vietoje kur automobilis įprastai statomas kelyje, gatvėse, aikštelėse ar kitose vietose kur nedraudžiama stovėti, kuriose stovėjimo tvarką reglamentuoja Kelių eismo taisyklės, o eismo saugumo automobilių keliais teisiniai pagrindai reglamentuoti SEKĮ. Įvertinus visas faktines aplinkybes, laikytina, kad policijos pareigūnas priėmė teisingą sprendimą priverstinai nuvežti automobilį. Atsakovas niekada nepripažino, jog yra atsakingas už patirtas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi. Sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę priimtas vadovaujantis Tvarkos aprašo 7.3 ir 9 punktais, nes automobilio savininko nebuvo automobilio stovėjimo vietoje, kad žinomas jo savininkas D. D. teigė jog jo nėra Lietuvoje, kad šį automobilį pardavė, o kam nenurodė. Transporto priemonės priverstinis nuvežimas atliktas kreipiantis į UAB „Automagija“, su kuria Šiaulių AVPK buvo sudaręs transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų Sutartį, ją nuvežant į UAB „Automagija“ mokamą automobilių saugojimo aikštelę. Sutarties 4.4 punkte Šalys susitarė, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, Paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti iš Paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti, paslaugos teikėjas tokia teise per numatytą terminą nepasinaudojo, automobilį saugojo iki 2020-08-03, į transporto priemonės savininką dėl jos atsiėmimo kreipėsi tik 2020-07-23, o į teismą, dėl nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo iš automobilio savininko, tik 2021-03-16. Šios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad UAB „Osvalda“ tiek laiko nesiėmusi aktyvių veiksmų parodė savo kaip paslaugos teikėjo nerūpestingumą siekiant sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą. Sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3676-287/2021 konstatuota, jog policijos pareigūnai turėjo teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, tačiau ją turėjo nuvežti ne į mokamą aikštelę, o į kitą policijos įstaigos saugomą vietą arba kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms neatlygintinai stovėti, t. y. nebuvo konstatuotas pareigūnų neteisėtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Atsakovas niekaip neįtakojo pareiškėjos sprendimo skųsti Šiaulių apylinkės teismo 2021-08-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3676-287/2021, dėl ko pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos tik padidėjo, kurias dabar prašoma atlyginti. Pareiškėja neįrodė visų sąlygų atsakomybei kilti, todėl skundas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja kreipėsi skundu į teismą prašydama priteisti turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Šiaulių AVPK pareigūnų veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo paprastai nustatinėtinos keturios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kaip minėta, CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-09 nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų civilinės bylos Nr. e2-3676-287/2021, taip pat Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-715-368/2021 duomenų nustatyta, kad UAB „Automagija“ ir Šiaulių AVPK 2014-10-03 sudarė dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. 40-IL-5870 sutartį. UAB „Automagija“ ir pareiškėja UAB „Osvalda“ 2019-01-14 sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį. 2014-10-03 sutarties Nr. 40-IL-5870 4.1. punkte nurodyta, kad už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą(visus veiksmus, reikalingus šioms paslaugoms tinkamai atlikti) iš transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų Paslaugos teikėjas patyrė išlaidas, reikalauti atlyginti tik šias išlaidas: - už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 280 Lt ir 58,80 Lt pridėtinės vertės mokestį (sutarties 4.1.1. punktas). Už saugojimą – 16,53 Lt ir 3,47 Lt vertės mokestį už vieną parą (sutarties 4.1.2. punktas). Jei transporto priemone saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, reikalauti iš paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnį būtinybę ją saugoti (sutarties 4.4. punktas).

Iš sistemos „Polis“ ataskaitų išrašo matyti, kad policijos pareigūnai nuvykę į (duomenys neskelbtini), prie Daugyvenės upelio, rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad minėta transporto priemonė Kelių eismo taisyklių nepažeidžia, eismui netrukdo, pavojaus niekam nekelia. Iš Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-07-13 rašto Nr. 40-S-8428-(1.19E) „Dėl informacijos pateikimo“, matyti, kad automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš savo stovėjimo vietos buvo patrauktas vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-19 įsakymu Nr. 5-V-200 „Dėl Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos“ patvirtintos tvarkos 7.3 ir 9 punktų pagrindu. Iš Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės V. N. tarnybinio pranešimo „Dėl gauto iškvietimo ROIK 0117000415037“ (nepridėti detalūs metaduomenys) matyti, kad kadangi dėl automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) policija vyko aiškintis mažiausiai 5 kartus, Šiaulių OVS budėtojo nurodymu buvo iškviesta techninė pagalba ir automobilis nutemptas į saugojimo aikštelę. D. D. priklausantis automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu 2017-07-30 buvo pervežtas į UAB „Automagija“ automobilių saugojimo aikštelę.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas (civilinė byla Nr. e2-3676-287/2021) 2021-08-24 sprendime konstatavo, <....> Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 „Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašą“ (suvestinė 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 19 d. redakcija) patvirtintos Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo 7.3 punktas numatė, kad policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę iš vietų, kur leidžiama transporto priemonėms stovėti, į kitą vietą: 7.3.1. jei transporto priemonė trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius; 7.3.2. jei transporto priemonė pastatyta toje vietoje, kuri turi būti atlaisvinta dėl rengiamo oficialaus vizito; 7.3.3. jei transporto priemonė trukdo valyti ir tvarkyti tą vietą.

Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta aukščiau, pareigūnai nuvykę į automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietą nurodė, kad automobilis Kelių eismo taisyklių nepažeidžia, eismui netrukdo, pavojaus niekam nekelia, tai yra, iš esmės konstatuota, kad automobilis stovi vietoje, kurioje jam stovėti nedraudžiama.

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės V. N. tarnybinio pranešimo „Dėl gauto iškvietimo ROIK 0117000415037“ (nepridėti detalūs metaduomenys) matyti, kad kadangi dėl automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) policija vyko aiškintis mažiausiai 5 kartus, Šiaulių OVS budėtojo nurodymu buvo iškviesta techninė pagalba ir automobilis nutemptas į saugojimo aikštelę.

Žemesnės instancijos teismas

Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad Tvarkos aprašo 7.1.1 ir 7.3 papunkčiuose nustatytais atvejais transporto priemonė nuvežama, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) atsisako patraukti į kitą vietą transporto priemonę arba kai transporto priemonės stovėjimo vietoje nėra savininko (valdytojo), o policijos pareigūnai kartu su policijos įstaigos, iš kurios prižiūrimos teritorijos bus priverstinai nuvežta transporto priemonė, įgaliotu pareigūnu panaudoja visas galimas priemones informuoti transporto priemonės savininką (valdytoją) dėl transporto priemonės patraukimo, tačiau jo neranda ar jis neturi galimybės per 30 minučių (kai transporto priemonė yra mieste) arba ne vėliau kaip per valandą (kai transporto priemonė yra rajone), <...>, taip pat Tvarkos aprašo 7.3 papunktyje nurodytais atvejais – per kitą pareigūno nustatytą laiką, atvykti į transporto priemonės stovėjimo vietą ir ją patraukti į kitą vietą. Tvarkos aprašo 7.3 papunktyje nustatytais atvejais priverstinai nuvežta transporto priemonė laikoma policijos įstaigos saugomoje vietoje arba kitoje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje ar vietoje, kurioje leidžiama transporto priemonėms neatlygintinai stovėti (Tvarkos aprašo 18 punktas).

Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje (nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. galiojusi redakcija) nurodyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į kitą vietą iš vietų, kuriose leidžiama transporto priemonėms stovėti, jei trukdo šias vietas valyti ir tvarkyti savivaldybės vykdomosios institucijos prašymu arba jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito. Šioje dalyje numatytais atvejais transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu.

Teismas konstatuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 30 d. buvo nuvežtas iš vietos, kurioje, jai nebuvo draudžiama stovėti, nebuvo nustatyta, kad transporto priemonė keltų grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdytų saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeistų Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos valdytojas nebuvo rastas, policijos pareigūnai turėjo teisę ją priverstinai nuvežti į kitą policijos įstaigos saugomą vietą arba kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms neatlygintinai stovėti.<...>

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: 1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; 2) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., LVAT 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2792-629/2019 ir kt.).

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 1 979,45 Eur turtinę žalą, kuri atsirado dėl to, kad automobilis buvo nuvežtas iš vietos, kurioje, jai nebuvo draudžiama stovėti, nebuvo nustatyta, kad transporto priemonė keltų grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdytų saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeistų Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus, policijos pareigūnai neteisėtai nurodė vežti automobilį į mokamą aikštelę, o dėl to pareiškėja vėliau pralaimėjo civilinę bylą prieš automobilio savininką.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Iš byloje esančių įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl Šiaulių AVPK veiksmų ir jų padarytas žalos mastas bei dydis yra aiškiai nustatomas.

Teismas pažymi, kad SEKĮ 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į kitą vietą iš vietų, kuriose leidžiama transporto priemonėms stovėti, jei trukdo šias vietas valyti ir tvarkyti savivaldybės vykdomosios institucijos prašymu arba jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito. Šioje dalyje numatytais atvejais transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu. Tvarkos aprašo 18 punktas numato, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti vežama į policijos saugomą aikštelę arba kitą vietą, kur leidžiama transporto priemonėms stovėti neatlygintinai. Taigi policijos pareigūno veiksmas nurodant automobilį vežti į mokamą aikštelę neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Kaip jau nustatyta, vėliau, reikalavimo teisės perleidimo pagrindu, pareiškėja įgijo teisę reikalauti atlyginimo už automobilio nuvežimą ir saugojimą. Tačiau civilinėje byloje Nr. e2-3676-287/2021 Šiaulių apylinkės teismas 2021-08-24 sprendimu konstatavo, kad transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už šias išlaidas, nes automobilis buvo nuvežtas į mokamą aikštelę pažeidžiant teisės aktus. Dėl šios priežasties pareiškėja, pagrįstai manydama, jog turi teisę į atlyginimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu prieš transporto priemonės savininką. Pralaimėjus bylą, pareiškėja patyrė 1 979,45 Eur turtinės žalos (sumokėtas žyminis mokestis, advokato išlaidos, taip pat automobilio savininkui atlygintos bylinėjimosi išlaidos).

Remiantis CK 6.271 straipsniu, valstybė yra atsakinga už jos institucijų neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju atsakovės Šiaulių AVPK pareigūnai priėmė neteisėtą sprendimą transporto priemonę vežti į mokamą aikštelę, nors įstatymai to nenumato.

Šis neteisėtas veiksmas buvo tiesioginė priežastis tolesnės pareiškėjos patirtos žalos, nes jai buvo pagrįstai sudaryta teisėta lūkesčio pagrindu kreiptis į teismą, tačiau bylinėjimosi išlaidos jai nebuvo kompensuotos. Policijos pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl valstybė atsako už jų veiksmais padarytą turtinę žalą.

Atsakovės argumentai dėl pareiškėjos veiksmų (apeliacijos teikimo ir pan.) nepašalina valstybės atsakomybės, nes žala kilo ne dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo, o dėl valstybės institucijos neteisėto veiksmo, kuris buvo pagrindinė žalos atsiradimo priežastis.

Pareiškėja nurodė, kad patyrė 1 979,45 Eur turtinės žalos (1 379,45 Eur (pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje), 600 Eur (automobilio savininko patirtos bylinėjimosi išlaidos).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kaip žala suprantami tiesioginiai nuostoliai, t. y. turėtos, realiai patirtos išlaidos. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pareiškėjos patirta žala, susijusi su bylinėjimosi išlaidomis, kurios buvo patirtos dėl ieškinio pateikimo transporto priemonės savininkui, yra tiesiogiai susijusi su atsakovės Šiaulių AVPK pareigūnų neteisėtais veiksmais. Šie neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad 2017-07-30 priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo įgyvendintas pažeidžiant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 3 dalies bei Tvarkos aprašo 18 punkto nuostatas. Minėtu teisiniu reguliavimu imperatyviai nustatyta, kad transporto priemonė, kurios valdytojas ar savininkas nėra žinomas ar pasiekiamas, turi būti vežama į policijos saugomą teritoriją ar kitą vietą, kur leidžiama transporto priemonėms stovėti neatlygintinai, tačiau šiuo atveju ji buvo nuvežta į mokamą saugojimo aikštelę. Dėl šio neteisėto nurodymo pareiškėja, perėmusi reikalavimo teisę, kreipėsi į teismą dėl nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo, tačiau jos ieškinys buvo atmestas, o teismo procese susidarė bylinėjimosi išlaidos, kurios, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, laikytinos valstybei priskirtina turtine žala. Todėl laikytina, kad tarp Šiaulių AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto sprendimo transporto priemonę nuvežti į mokamą aikštelę ir pareiškėjos patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja patyrė iš viso 1 979,45 Eur turtinės žalos, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis civilinėje byloje, kuri kilo dėl neteisėto atsakovės pareigūnų veiksmo – sprendimo nuvežti transporto priemonę į mokamą aikštelę, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Konkrečiai: 975,35 Eur bylinėjimosi išlaidų buvo patirta pirmosios instancijos teisme, ką patvirtina: sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2020/1872 ir 2021-06-15 mokėjimo nurodymas Nr. 395; 150 Eur žyminis mokestis, 2021-03-13 mokėjimo nurodymas Nr. 277; sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2020/1798, 2021-03-13 mokėjimo nurodymas Nr. 276; sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2020/1857, 2021-06-03 mokėjimo nurodymas Nr. 385; sąskaita už teisinę pagalbą Nr. 2020/1897, 2021-08-02 mokėjimo nurodymas Nr. 425. 404,10 Eur išlaidų apeliacinėje instancijoje, ką patvirtina: 2021-11-14 mokėjimo nurodymas Nr. 733, PVM sąskaita-faktūra Nr. GR066; 2021-09-21 mokėjimo nurodymas Nr. 576. Be to, pareiškėja sumokėjo 600 Eur transporto priemonės savininkui D. D. kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal teismo sprendimą, ką patvirtina 2021-12-22 mokėjimo nurodymas Nr. 822. Visi šie duomenys laikytini patikimais įrodymais, pagrindžiančiais realiai patirtą turtinę žalą, kurią pareiškėja patyrė tik dėl neteisėto atsakovės pareigūnų sprendimo priverstinai nuvežti automobilį į mokamą saugojimo aikštelę, dėl ko buvo inicijuotas nepagrįstas teisminis procesas prieš automobilio savininką.

Tarp šios pareiškėjos patirtos turtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšis, taigi nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių AVPK.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja pateikė prašymą ir prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad patyrė 1873,08 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato pagalbos (skundo rengimas ir pateikimas teismui (1408,44 Eur), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimas (38,72 Eur), pasirengimas 2025-09-01 teismo posėdžiui ir atstovavimas 2025-09-01 teismo posėdyje (425,92 Eur)). Minėtas išlaidas patvirtina PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas Nr. 115, Nr. 074, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, mokėjimo nurodymai.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Remiantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, ši suma priteistina, prašymas dėl patirtų išlaidų yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 979,45 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 873,08 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė