Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų N. P. ir L. K. pareiškimus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (suinteresuotieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė Jūratė Mockuvienė),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-03 teismo nutartimi civilinė byla Nr. e2-3719-868/2016 sujungta su civiline byla Nr. 2-3275-872/2016, suteikiant bylai vieną numerį 2-3275-872/2016.

Teismo posėdyje pareiškėjas L. K. ir jo atstovas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiškai priėmė jam pagal testamentą priklausantį motinos palikimą – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog po motinos mirties, jos butas buvo išnuomotas nuomininkams. Teigė, jog buvo pasirašyta nuomos sutartis. Už buto nuomą iki 2015 m. rudens pareiškėjas ir jo sesuo N. P. gaudavo iš nuomininkų po 200 Lt. Nuomininkė pasikviesdavo jį ateiti pasiimti pinigų. Jo sesuo N. P. jau seniai gyvenanti Ispanijoje ir tuo butu nesinaudojanti. Už butą visą laiką buvo mokami mokesčiai, knygelę turėjo sesuo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo L. K. pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos N. P. pareiškimas atmestinas.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., kt.).

Pareiškėjų ir jų atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-10-24 mirė pareiškėjų motina O. K. (b.l. 6), po kurios mirties atsirado paveldėjimo pagal testamentą teisiniai santykiai. Palikėja O. K. testamentu, sudarytu ir patvirtintu 2004-10-19 Vilniaus m. 1-ajame notarų biure, visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko lygiomis dalimis sūnui L. K. ir dukrai N. P. (b.l. 39, 75). Pagal 2013-02-06 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą palikėjos dukra N. P. priėmė palikimą į ½ dalį motinos buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9, 14). Į kitą dalį buto, kuri testamentu paskirta L. K., paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol neišduotas (b.l. 39-40). Iš bylos medžiagos matyti, kad po O. K. mirties liko du testamentiniai įpėdiniai: mirusiosios vaikai – dukra N. P. ir sūnus L. K. (b.l. 10-13, 74 ). L. K. po motinos mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b.l. 39-40, 75). Pareiškėjas teigia, kad jis motinos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, t.y. buto naudojimas ir disponavimas pasireiškė buto nuomos sutarties sudarymu, nuomos mokesčio gavimu. Jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jokių įsiskolinimų už buto komunalinius mokesčius nėra (66-71), jis gyvenamąją vietą minėtame bute deklaravęs nuo 2004 metų (b.l. 73). Tuo pačiu neneigė, jog mokesčius už butą mokėjusi sesers dukra N. P.. Teigė žinojęs, jog motina buvo surašiusi testamentą ir manė, jog butas priklauso jam ir seseriai po ½.

Teismo posėdyje liudijusi N. P. (pareiškėjos N. P. dukra) patvirtino, jog iš karto po senelės mirties, jos butas buvo išnuomotas kaimynams, kurie mokėjo abiems pareiškėjams po lygiai (po 200 Lt) nuomos mokestį. Mokesčius už komunalines paslaugas mokėjusi ji, nes motina N. P. jau seniai gyvenanti Ispanijoje. Liudytoja E. L. (pareiškėjo L. K. draugė) patvirtino, jog iš karto po palikėjos mirties abu pareiškėjai sutarė butą išnuomoti. Teigė, jog buvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis. Be to, su nuomininku buvo sutarta, jog jis keturis mėnesius nemokės už nuomą, tačiau nupirks naujos buitinės technikos ir nuomininkams išsikrausčius technika liko bute.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ½ buto (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota pareiškėjos N. P. vardu (b.l. 14), įsiskolinimų už butui teikiamas paslaugas nėra (b.l. 66-71). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos atstovė neneigė pareiškėjo L. K. ir liudytojų nurodytos aplinkybės, jog iš karto po O. K. mirties bendru pareiškėjų sutarimu butas buvo išnuomotas ir abu gaudavo nuomos mokestį. Ši aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjas L. K. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią priimti palikimą, elgėsi su palikėjos turtu - buto dalimi kaip savo. Nors pareiškėja pateikė atsiskaitymų knygelės kopijas, įrašai kurioje patvirtina, jog mokesčiai už butą visą laiką buvo mokami, tačiau pareiškėjas L. K. ir neneigė aplinkybės, jog mokesčius visą laiką mokėjo jo sesuo arba jos dukra.

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, taip pat atsižvelgiant į palikėjos valią, išreikštą 2004-10-19 jos sudarytu testamentu, konstatuotina, kad pareiškėjas L. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti motinos O. K. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, elgėsi su palikėjos turtu - buto dalimi kaip savo, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas L. K. priėmė palikimą po motinos O. K. mirties, kadangi po 2012-10-24 dienos faktiškai pradėjo jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Patenkinus pareiškėjo L. K. pareiškimą, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos N. P. pareiškimą, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).

Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės įforminimui.

Pareiškėjos N. P. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.