Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. L. ieškinio dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. pagrindu, pareikšto G. L., priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2016 m. kovo 31 d. gautas J. L. ieškinys, kuriuo ji prašo santuoką tarp jos ir atsakovo, įregistruotą 2011 m. lapkričio 19 d. Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo kaltės; nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti; palikti ieškovei iki santuokos sudarymo turėtą „Dvarionaitės“ pavardę; nedalinti turto, nes santuokos metu jo neįgyta; nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; išreikalauti duomenis iš valstybės registrų apie šalių turtinę padėtį bei gaunamas pajamas; įpareigoti atsakovą į bylą pateikti santuokos liudijimo originalą; priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo adresas: „Pravieniškės 2, 1 sektorius, 64 brigada, Pravieniškių PN-AK, Kaišiadorių r.“.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti, kadangi jis neteismingas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam yra teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 str. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 d. detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Pataisos įstaiga nėra asmens gyvenamoji vieta, taigi turėtų būti atsižvelgiama į civilinio proceso kodekse įtvirtintą sąvoką „paskutinė žinoma gyvenamoji vieta“ (CPK 30 str. 1 d.) ir ieškinys pateikiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra ši paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, G. L. atžvilgiu buvo priimti nuosprendžiai, kurių paskutiniame (Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-898-898/2014) atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas: „Miško g. 6, Noreikių k., Šiaulių r.“.

Ši paskutinė žinoma atsakovo faktinė gyvenamoji vieta šiuo atveju ir apsprendžia šios bylos teismingumo klausimą.

Kadangi G. L., kuris ieškinyje nurodytas atsakovu, paskutinė gyvenamoji vieta yra Miško g. 6, Noreikių k., Šiaulių r., ieškinys teismingas Šiaulių apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį kaip neteismingą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui atsisakytina priimti (CPK 137 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29, 290-292 str. teismas

nutaria:

atsisakyti priimti J. L. ieškinį atsakovui G. L. dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. pagrindu.

Išaiškinti ieškovei, kad su prašymu dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. pagrindu ji turi kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą pagal teismingumą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.