Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L. 2024 m. gruodžio 27 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje ir balkone, konflikto metu, tyčia, suėmusi už rankų mamai A. Z., pargriovė ją ant lovos, abiem rankomis sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, spyrė į pilvo sritį, tempė už plaukų, tuo padarydama nukentėjusiajai A. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaklo dešinėje, nosies nugarėlėje, nugaros dešinėje, poodine kraujosruva kairėje plaštakoje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. L. kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad ji 2024 m. gruodžio 27 d. grįžo iš draugės, buvo išgėrusi ir prasidėjo žodinis konfliktas. Mama jai trenkė su masažine lazda, pradėjo vadinti negražiais žodžiais, liepė eiti iš namų, todėl jos pradėjo stumdytis. Viskas vyko apie 22 val., (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos (J. L.) tėvai ir kur ji taip pat tuo metu gyveno. Konfliktas prasidėjo jos (J. L.) kambaryje, o paskui perėjo į miegamąjį. Ji stūmė mamą ir trenkė į galvą. Pirmas smūgis buvo su dešinės kojos keliu į pilvą. Tada mama nukrito ant lovos, o ji (J. L.) abiem rankomis paėmė už plaukų ir pradėjo tąsyti. Paskui motiną su dešine ranka suėmė už sprando ir murgdė į lovą. Taip pat sudavė į galvą keturis kartus. Nukentėjusioji buvo išbėgusi į balkoną ir šaukė „padėkite“, bet ji motiną suėmė, kad nešauktų. Kur suėmė, neprisimena. Tą vakarą buvo išgėrusi du butelius vyno. Blaivi taip nebūtų pasielgusi. Anksčiau nebuvo, kad naudotų smurtą prieš mamą, alkoholis padarė blogą įtaką, todėl gydėsi Giedraičiuose. Taip pat lankosi pas psichiatrą, terapeutą, gydytojus. Su sūnumi yra labai artimas ryšys. Sūnus ją saugo, prižiūri, kiekvieną dieną skambina, taip pat atvažiuoja ir patikrina, pyksta ant jos dėl gėrimo ir skatina gydytis, veža pas gydytojus. Įvykio metu nebendravo su sūnumi ir jis nekėlė ragelio, nes ji užgėrė. Dabar sūnaus klauso, visur kartu eina ir bendrauja. Sutinka, kad dėl jos veiksmų motina patyrė žalos, tačiau su civilinio ieškinio dydžiu nesutinka, galėtų atlyginti kelis šimtus eurų, kadangi yra nedirbanti, bet jeigu kitaip neįmanoma, tuomet atlygins tiek, kiek priteis teismas. Šiuo metu gyvena iš invalidumo, gauna 344 eurų ir dar prisideda 40 eurų vienišo asmens pensija (2 t., b. l. 32–33).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. Z., apklausta dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, dėl šio įvykio turėjo daug pergyvenimų, morališkai labai pavargo, taip pat gydėsi ranką ir po šiai dienai ją skauda. Ranka buvo suspausta per sąnarį, buvo visa mėlyna, todėl buvo daromos procedūros. Rankos skausmas paūmėjo po šio įvykio, atsirado tirpimas. Anksčiau su ta ranka problemų nebuvo. Dabar pati mankština ir daro procedūras, kasdien vartoja vaistus nuo skausmo. Pas psichologus nesilankė. Nuskausminamuosius vaistus vartojo ir iki incidento, nes skaudėjo koją ir petį. Anksčiau vaistus gerdavo pagal poreikį, o dabar juos geria kiekvieną dieną. Geria po dvi tabletes, tačiau kuriam laikui užtenka dėžutės vaistų, nežino. Jai gaila dukros, sunku su darbu. Civiliniu ieškiniu prašomą priteisti sumą mažina ir prašo atlyginti 1 000 eurų neturtinę žalą (2 t., b. l. 34–35).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas G. L. palaikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo atsakomybėn, ir parodė, kad apie šį įvykį sužinojo iš tetos, nes gavo skambutį, kad iškvietė policiją ir tada numetė ragelį, o jis atvykęs į vietą suprato esamą situaciją. Kaip suprato, konfliktas įvyko dėl turto, nes mirus diedukui močiutė norėjo išmesti J. L. iš namų, o diedukas priimdavo atgal ją gyventi. Mama pasakojo, kad smurtavo, pastūmė, taip pat atsakė, nes A. pirma pradėjo, sudavė lazda ir gavosi susistumdymas. Policija taip pat sakė, kad buvo apsistumdymas, bet daugiau jam niekas informacijos nesuteikė. A. taip pat pasakė, kad susistumdė ir buvo parversta ant lovos. Savo mamos veiksmus jis vertina blogai. Mama po įvykio labai gailėjosi, pasikeitė jos elgesys, atsirado kitas požiūris į gyvenimą. Su mama bendrauja kiekvieną dieną, kas antrą dieną susitinka, visur ją nuveža, nuperka maisto, prižiūri. Mama jo klauso ir iki įvykio tarp jų buvo geri santykiai, problemų neturėjo. Mama eina pas psichologus, taip pat eis papildomus kursus, kartu spręs, kad daugiau tai nepasikartotų. Mama pripažino, kad turi problemą su alkoholiu, todėl prieš mėnesį gydėsi (duomenys neskelbtini) ir tai buvo jo įtaka bei jos pačios noras. Jis yra bedarbis ir norėtų laidavimo be užstato, bet esant reikalui galėtų jį sumokėti. Jis buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, dabar vaikšto į darbo pokalbius (2 t., b. l. 35–36).

Kadangi kaltinamoji kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, po kaltinamosios apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajai, jos gynėjai ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintos A. Z. apklausos, užfiksuotos pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nustatyta, jog A. Z. parodė, kad 2024 m. gruodžio 27 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš darbo grįžo namo dukra J. L.. Ji (A. Z.) nuėjo pas dukrą į kambarį ir pamatė, kaip ši vartoja alkoholinius gėrimus, todėl nusprendė paskambinti dukros sūnui G. L. tam, kad šis pamatytų savo mamą J. L. vartojančią alkoholį ir esančią neblaivią. Ji (A. Z.) išgirdo, kaip dukrai suskambo telefonas ir jai pašnekėjus su savo sūnumi, po pokalbio telefonu ši pradėjo ją (A. Z.) plūsti žodžiais tokiais kaip „suka“, „intrigantė“. Jai būnant savo kambaryje, sėdint ant lovos, dukra J. L. pradėjo artintis prie jos ir pagriebusi už rankų pargriovė į lovą, taip pat tyčia iš abiejų rankos kumščių trenkė kelis smūgius į galvos sritį ir nemažiau du kartus spyrė iš kojos į pilvo sritį. Pargriovusi ją į lovą, dukra pradėjo tampyti suėmusi už rankų, taip sukeldama fizinį skausmą. Ji (A. Z.) pradėjo gintis nuo dukros ir išsilaisvinusi bandė dar kartą paskambinti G. L., tačiau tam neatsiliepus, ji paskambino savo kitai dukrai, kuri išgirdo, kaip ji (A. Z.) rėkė pagalbos. Padėjusi telefoną bėgo į balkoną, kuriame dukra J. L. tyčia sugriebė jai už plaukų, tai pat tyčia iš nenustatytos rankos kumščio, nemažiau 2 kartus trenkė į galvos sritį. Tempdama ją už plaukų, ši ją bandė parsivesti atgal į butą ir jėga bandė pargriauti ant žemės. Ji bandė gintis ir sakė jai, kad ši „eitu nuo manęs“, tačiau šiai nenusiraminus, ji (A. Z.) pradėjo šauktis pagalbos, pagalvojusi, kad kaimynai išgirs ir iškvies pagalbą. Kaimynė I. A. iš viršutinio buto išgirdusi, kad kviečiasi pagalbos atėjo ir atskyrė dukrą nuo jos. Dukra J. L. yra gulėjusi psichiatrijos ligoninėje, taip pat nuo ilgo gėrimo jai pasireiškia psichozės priepuoliai. Dėl šio įvykio yra itin pasipiktinusi, kadangi tokio elgesio pateisinti negali, vieną kartą dukrai atleido, bet šiuo atveju to daryti nebenori ir prašo policijos dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, dukrai J. L. taikyti poveikio priemones ir įpareigoti atlyginti padarytą fizinę žalą (1 t., b. l. 6–15).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos R. V. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. parodė, jog A. Z. yra jos mama. J. L. yra jos sesuo. Jos abi gyvena kartu nuo 2024 m. pavasario. Jos gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 27 d. vakare, apie 22 val. jai paskambino mama ir pasakė, kad pas ją kas nors atvažiuotų, nes G. neatsiliepia. G. yra J. sūnus. Ji tada paskambino G., jis pasakė, kad kalbėjo su mama (tiksliai pasakyti negali) ir pasakė, kad jis važiuoja. Tada ji (R. V.) vėl perskambino mamai, tada mama jai (R. V.) pasakė, kad ji greičiau atvažiuotų, nes mamą užmuš J. Tada ji (R. V.) važiavo pas mamą. Besirengdama paskambino policijai, pranešti apie įvykį. Po to skambino mamai, kad ji bėgtų iš namų, bet mama jai neatsakinėjo, girdėjo, kad jos namuose triukšmas, kad mama bėgioja. Tada skambino J., kuri jai pasakė, kad viskas gerai, jos klausė kodėl ji muša mamą, bet J. numetė ragelį. Po to, kelis kartus skambino mamai, kuri atsiliepus prislopintu balsu sakė: „gelbėkit, padėkit“. Kai nuvyko pas mamą, jau pas mamą namuose buvo policija, dar buvo kaimynai (pora iš viršutinio buto), dar lauke stovėjo kitas kaimynas, kuris jai pasakė, kad neskubėtų, nes jau atvažiavo policija. Kai nuėjo pas mamą į butą, rado ten policijos pareigūnus. Mama buvo šoke, ji pasakojo pareigūnams apie įvykį. Mama po to šiek tiek nusiramino, parašė pareiškimą. Girdėjo, kaip mama sakė pareigūnams, kad J. jai tampė už plaukų, lenkė žemyn, tampė už rankos, spyrė. Kai ji (R. V.) atvyko pas mamą, po kiek laiko atvažiavo J. sūnus G. L.. G. paskui, kai jau leido pareigūnai, išsivežė mamą pas save į namus. Ji liko su mama. Sesei J. išvažiuojant, paprašė J., kad ji atiduotų mamos buto raktus, bet J. jų neatidavė. J. sūnus taip pat nieko nedarė, kad J. paliktų raktus. Tokį jo požiūrį suprato, kad ji (R. V.) ir mama kaltos, dėl visos situacijos, mama kalta, kad parašė pareiškimą. J. išvažiuojant mama sakė, kad J. atleidžia. Mamai pasakė, kad jeigu vėl taip bus, ji gali ir nespėti atvažiuoti pas ją (J. Z.) kitą kartą. Vėliau kalbėjo su mama. Iš mamos sužinojo, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai J. ją mušė. Mama minėjo, kad kažkada anksčiau, bet negali pasakyti kada, J. namuose girta, mamai spyrė į pilvą. Ji sakė, kad tai matė socialinė darbuotoja, kuri prižiūrėjo jos tėtį. Tėtis mirė (duomenys neskelbtini). J. anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo 2024 m. Velykų ji buvo pas jų tėvus, J. ir tada atvažiavo pas juos ir nuo to laiko liko pas juos gyventi. Dėl alkoholio vartojimo J. ne kartą gydėsi narkologiniam, (duomenys neskelbtini) ligoninėje. J. kaip ir būtų reikalinga ilgalaikė psichiatrų pagalba, bet ji vis nutraukia gydymą. Iki šio įvykio 2024 m. gruodžio 27 d. mama slėpė nuo jos (R. V.), kad J. smurtauja pas ją. Ir tik po šio įvykio pasisakė, kad tai ne pirmas kartas, kai mama nukenčia nuo J. (1 t., b. l. 83–86).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos I. A. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. A. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte. Antrame aukšte, tiesiai po jos butu, bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena Z. A.. Anksčiau ten gyveno ir jos vyras, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Nuo 2024 m. vidurio, gal pavasario, tame bute pradėjo gyventi ir A. Z. dukra, kurios vardo nežino. A. Z. turi dar vieną dukra, kuri dažnai lanko mamą. Iki 2024 m. gruodžio 27 d. nėra girdėjusi kokio nors triukšmo iš (duomenys neskelbtini) buto, nėra girdėjusi jokių konfliktų tame bute iki to laiko. Yra tik girdėjusi, kad dukra, kuri gyveno pas A. Z. gerdavo alkoholį. 2024 m. gruodžio 27 d. apie 22 val. išgirdo triukšmą name, tada išėjo į laiptinę. Išėjusi į laiptinę išgirdo lyg ir raudojimą sklindantį iš apačios. Paskui nuėjo į savo buto balkoną ir išgirdo, kad apačioje, kitame balkone A. Z. rėkia: „nemušk manęs, nemušk“, taip pat ji labai raudojo, verkė, jautėsi, kad ji labai bijo. Tada apsirengė ir greitai bėgo pas ją į butą. Prie durų girdėjo triukšmą, verkimą. Pradėjo skambinti intensyviai į duris, belsti į duris. Tuo metu į laiptinę išėjo ir kiti kaimynai. Jai pavyko prisibelsti pas kaimynę, pati Z. jai atrakino duris. Kai įėjo į butą pamatė, kad dukra stovi šalia Z. Tuo metu ji mamai nieko nedarė. Kadangi J. buvo arti Z., ji (I. A.) dukrą patraukė toliau. Tada dukra nuėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos ir vis sakė, kad ji nemušė. Jos akys buvo baltos, jautėsi nuo jos alkoholio kvapas, buvo matyti, kad ji girta. Z. verkė ir sakė, kad ją dukra mušė. Matėsi, kad ji labai susijaudinusi, jai drebėjo rankos. Ji (I. A.) rėkė ant dukros, kaip ji taip gali elgtis su mama, kad tėvas ką tik mirė, o ji taip elgiasi. Jai (I. A.) labai buvo gaila Z., nes ji yra gera moteris ir turi taip kentėti nuo savo dukros. Jai (I. A.) būnant tame bute atvyko policija. Po to, atvažiavo kita Z. dukra, o jai išeinant iš jų buto matė, kad atvažiavo ir tos dukros, kuri mušė mamą, sūnus. Kol ji (I. A.) buvo bute, dukra Z. jau nieko nedarė, ji sėdėjo kambaryje ant lovos. Z. buvo šoke, ji tik kartojo, kad ją mušė, mušė, kad jai labai baisu. Konkrečiai, kur ir kaip ją mušė, A. Z. jai nesakė. Iš triukšmo girdėto dar būnant savo bute suprato, kad Z. šaukėsi pagalbos tiek būdama bute, tiek kambaryje, kuriame yra balkonas (1 t., b. l. 89–92).

Iš 2024 m. gruodžio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja A. Z., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. gruodžio 27 d. apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose kilo žodinis konfliktas tarp jos ir jos dukros J. L., dėl to, kad J. L. grįžo namo išgėrusi. Konflikto metu dukra J. L. tyčia abiem rankomis trenkė jai nemažiau septynis smūgius į veido sritį, taip pat nemažiau du kartus kojomis spyrė į dešinįjį šoną ir, griebusi jai už plaukų, nustūmė į lovą taip sukeldama jai fizinį skausmą ir sužalojimus. Prašo policijos dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti nukentėjusia, dukrai J. L. taikyti poveikio priemones ir įpareigoti atlyginti jai padarytą fizinę žalą (1 t., b. l. 6–15).

Iš 2024 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), 4 aukštų mūrinis daugiabutis. Į jį patenkama per rudos spalvos, koduotas šarvo duris. Atidarius duris patenkama į daugiabučio namo laiptinę. Užlipus į antrąjį daugiabučio aukštą, po dešine puse yra medinės durys, pažymėtos numeriu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius duris patenkama į buto koridorių. Po kaire puse, ant grindų stovi medinis suoliukas, ant kurio padėtas rankinukas ir šuns pavadėlis. Po dešine puse yra šviesios spalvos spinta. Einant tiesiai, po kaire puse yra koridorius į kiti buto kambariai. Tiesiai yra kitas miegamasis kambarys. Po dešine puse yra miegamasis kambarys. Po kaire puse, prie sienos stovi spinta. Tiesiai yra langas, kuris veda į buto balkoną. Balkone, po kaire puse yra prikrauta daug įvairių daiktų. Po dešine puse stovi neįgaliojo kėdė. Miegamajame kambaryje, dešiniau lango stovi neįgaliojo vežimėlis, ant kurio sukrauti įvairūs rūbai. Šalia neįgaliojo vežimėlio stovi dvi baltos kėdės. Toliau, dešiniau stovi lova ant kurios sudėti įvairūs daiktai, patalynė. Virš lovos kabo paveikslas. Šalia lovos stovi rudos spalvos maža spintelė, ant kurios sudėti įvairūs daiktai. Dešiniau, prie sienos stovi spinta. Šalia spintos stovi kėdė, ant kurios sukrauti įvairūs rūbai. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų nepaimta, nepastebėta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos standarto lagaminėlis nenaudotas (1 t., b. l. 43–51)

Iš 2024 m. gruodžio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto aplinkoje atvejo nustatyta, kad užfiksuoti smurtą patyrusio asmens – A. Z., požymiai: įdrėskimas, kraujosruva (mėlynė). Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurto įtariamo asmens būklė – akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs 2,01. Gauti paaiškinimai: A. Z. paaiškino, kad ši gulėjo lovoje, savo kambaryje, kai 2024 m. gruodžio 27 d., apie 22 val. iš darbo grįžo dukra J. L., kuri iškart nuėjo į savo kambarį. Vėliau ši nuėjusi pasižiūrėti, ką dukra veikia kambaryje, pamatė, kad moteris geria alkoholinius gėrimus. A. Z. iškart paskambino dukros sūnui G. L., kad praneštų, jog jo mama vėl geria. J. L. išgirdusi, kad ši skambina jos sūnui labai supyko, atėjo į jos kambarį pradėjo iš abiejų rankų tyčia trankyti ją, tada moteris bandydama pabėgti nubėgo į balkoną, kuriame dukra tyčia paėmusi už plaukų tempė lauk iš balkono atgal į miegamąjį kambarį taip sukeldama moteriai fizinį skausmą. Tada moteris pradėjo rėkti ir prašyti pagalbos ir neužilgo atbėgo kaimynė I. A. ir jas atskyrė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Moteris taip pat nurodė, kad jos dukra J. L. turi problemų su alkoholio vartojimu, moteriai dažnai nuo alkoholio vartojimo prasideda psichozės priepuoliai. Pabendravus su J. L., ši minėjo, kad nieko nedarė, tačiau moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, sunkiai kalbėjo ir jokios papildomos informacijos nesuteikė. Moteriai alkotesteriu nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. Moteris nesulaikyta, atskirta adresu (duomenys neskelbtini), jai įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą (1 t., b. l. 52–55).

Iš 2024 m. gruodžio 28 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus A. Z. sužalojimus, ant jos kaklo dešinės pusės matosi įdrėskimo žymės. Ant kairės pusės rankos riešo matosi kraujosrūva (mėlynė). Daugiau žymių sužalojimų ant asmens nepastebėta (1 t., b. l. 56–64).

Iš 2024 m. gruodžio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Z. konstatuota odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, nosies nugarėlėje, nugaros dešinėje, poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryta kieto buko daikto poveikyje. Aukščiau konstatuoti odos nubrozdinimai padaryti atsikišusiu bukabriauniu daiktu, galimai nagais apdraskant. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. gruodžio 27 d. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 71–72).

Iš 2024 m. gruodžio 27 d. alkotesterio duomenų nustatyta, kad J. L. 2024 m. gruodžio 27 d. 23.30 val. nustatytas 2,01 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 73, 74).

Iš 2025 m. sausio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų 2024 m. gruodžio 27 d. kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20241227-225709UTC“ matoma, kaip pareigūnas įeina į kambarį, kuriame ant lovos sėdi moteris Nr. 1 (šviesių, vidutinio ilgio plaukų, apsirengusi šviesios spalvos viršutinį rūbą ir šviesiai mėlynos spalvos kelnes). Pareigūnas jos klausia kodėl motina verkia, kad ji prisigėrusi, į ką moteris atsako „ne“. Pareigūnas paprašo ją pažiūrėti, pats eina į kitą kambarį, kur ant lovos sėdi moteris Nr. 2 (vyresnio amžiaus nei pirmoji, tamsių trumpų plaukų, apsirengusi mėlynu rūbu). Girdisi moters verksmas. Pareigūnas prašo nusiraminti. Pareigūnas moters Nr. 2 klausia ar ji jautė fizinį skausmą, moteris atsako, kad jai tempė plaukus, visaip spardė. Girdėti dar vienas moteriškas balsas sakantis „tėvas pašarvotas, prieš motiną ranką keli, parašykit pareiškimą ant tos valkatos“. Pareigūnas prašo nusiraminti. Pareigūnas klausia ar nereikia medikų, sako, kad juos iškvies, moteris Nr. 2 sako, kad nekviestų, kad tuoj atvažiuos kita dukra. Moteris Nr. 2 sako, kad bėgo nuo jos, kad rėkė, kad jai buvo paimta už veido, tampyti plaukai, spirta iš kojos, kiek iš viso buvo suduota smūgių atsakyti negali. Į pareigūno klausimą „nemažiau 2 smūgius?“, atsako „daugiau“. Moteris verkia, rauda, sako, kad buvo balkone, prašė pagalbos. Pareigūnas sveikinasi, pasirodo moteris Nr. 3 (šviesių plaukų, apsivilkusi juodą paltą). Moteris Nr. 2 pasakoja, kad parėjo iš darbo ir ji nuėjo į jos kambarį, pamatė, kad ji geria iš buteliuko, pareigūnas pasitikslina ar buteliuką alkoholio, moteris patvirtina, moteris toliau pasakoja, kad pradėjo ją pulti, kad ji paskambino sūnui, kad negali jai žodžio pasakyt, kad bėgo nuo jos, o ji ją vijosi, kad bėgo į balkoną, rėkė, šaukė, kaimynė išgirdo. Moteris Nr. 2 verkia, pareigūnas ją ramina, sako, kad dabar jau pagalba atvyko. Moteris Nr. 2 sako „koks stresas, pagalvokit, vyras pašarvotas, ryt einam į šarvonę, vyrą laidojam“. Pareigūnas pareiškia užuojautą dėl vyro, prašo nusiraminti, pasakyti kaip viskas buvo. Moteris Nr. 2 sako, kad ją visaip trankė, už plaukų rovė, ir su kojom, ji bėgo nuo jos į balkoną, atėjusi į balkoną vėl ją pradėjo tampyti. Moteris patikslina, kad parėjusi į namus iš darbo, dukra jai buvo įtartina, pajuto nuo kvapą, ir kad nuėjusi į kambarį gėrė. Tada moteris Nr. 2 sako, kad paskambino dukros sūnui G. pasakyti, kad ji geria, o jis perskambino dukrai. Dukra suprato, kad ji jam skambino ir už tai ją puolė daužyti. Dukra ją pirmiausia puolė kambaryje ant lovos su kumščiais, su kojom, už žandų. Moteris sako, kad ji rėkė koridoriuje, laukė atvažiuojančio anūko, paskui rėkė balkone, kaimynė išgirdo. Pareigūnui pasisukus, matomas koridoriuje stovintis vyras Nr. 1, kurio pareigūnas paklausia ar jis K., vyras patikslina, kad jis G. Pareigūnai pasikalba tarpusavyje, kad reikia priimti pareiškimą, kad greitoji jau iškviesta. Po to pareigūnas, kurio kūno kamera fiksuojamas vaizdas, nueina į kitą kambarį, kur ant lovos sėdi moteris Nr. 1 ir pas ją klausia, kodėl ši smurtavo prieš mamą, prieš ją kelia ranka, kodėl ji girta, o motina blaiva, į ką ji atsako, kad nesmurtavo, kad rankos nekėlė. Pareigūnui einant iš kambario, matoma, kad prie moters Nr. 2 yra moteris ir du vyrai. Vyras Nr. 1 G., klausia pareigūno ar gali ten nueiti, pareigūnas jam leidžia. Po to pareigūnas pasako, kad atvyko medikai, eina į laiptinę, lauke pasitinka medikus, juos įleidžia į laiptinė, pats eina lauke per aikštelę. Vaizdo įraše „PSS-20241227-231233UTC“ matoma, kaip pareigūnas, kurio kūno kamera fiksuoja vaizdą, įeina į laiptinę, į butą. Moteris Nr. 1 buto koridoriuje aunasi batus, rengiasi striukę, prie jos stovi vyras Nr. 1. Girdisi moters Nr. 2 ir medikų pokalbis. Pareigūnai kalba tarpusavyje, kad moterį Nr. 1 pasiims sūnus. Moteris Nr. 3 sako, kad mama rašytų pareiškimą, kad jeigu nerašys, tai jie pas ją nevažinės. Pareigūnai paprašo medikų apžiūrėti ir moterį Nr. 1. Girdisi balsas sakantis, kad ji yra keturis kartus koduota, kad visus kartus kodą pati nulaužė. Girdėsi pokalbis, kurio metu moteris prašo, kad J. atiduotų šito buto raktus, kad pakeis spynas, kad jai čia padėjo, o jai per gerai čia buvo, kad ji geria. Pareigūnai kalba, kad moteriai Nr. 1 išduos šaukimą kitą dieną atvykti į RV, kad reikia ją vesti prie mašinos atpūsti. Sako, kad vienas iš pareigūnų liks bute apžiūrėti aplinką, močiutę. Pareigūnas paklausia vyro Nr. 1 duomenų, šis pasako, kad jis G. L., gyvena (duomenys neskelbtini), pareigūnas jam pasako, kad moteriai reikės atvykti į policiją kitą dieną, kad ji turi būti blaivi. Kitas pareigūnas atneša alkotesterį, tikrinamas moters Nr. 1 blaivumas, tai pavyksta padaryti iš trečio karto, pareigūnas pasako 201, suveda duomenis. Atidarius vaizdo įrašą „PSS-20241227-234658UTC“ matoma, kaip pareigūnas, kurio kūno kamera fiksuojamas vaizdas, eina prie šviesios spalvos automobilio, kuriame dešinės pusės priekinėje sėdynėje sėdi moteris Nr. 1, jis jai įteikia šaukimą, pasako, kad jai reikės atvykti rytoj į (duomenys neskelbtini), pasako, kad užrašė telefono numerį, kad pasiskambintų. Atidarius vaizdo įrašą „PSS-20241227-225644UTC“ matoma, kaip pareigūnas, kurio kūno kamera fiksuojamas vaizdas, eina prie daugiabučio namo, link laiptinės, prie kurios stovi du vyrai, kurie pareigūnams pasako laiptinės kodą. Pareigūnų paklausti kas ten vyksta, vyrai atsako, kad ten labai rėkavo, spiegia. Pareigūnai lipa laiptais, užeina į butą. Matoma moteris Nr. 4, kuri sako, kad ji kaimynė, o šita (rodo į moterį Nr. 1) alkoholikė muša motiną. Pareigūnas, kurio kūno kamera fiksuojamas vaizdas kalba su moterimi Nr. 2, kuri kambaryje sėdi ant lovos ir sako, kad dukra parėjo iš darbo išgėrusi, kad vyras pašarvotas. Moteris Nr. 4 sako, kad buvo triukšmas. Vėliau girdimas tas pats pokalbis kaip pirmojo pareigūno įraše. Po kiek laiko matoma, kaip į butą įeina moteris Nr. 3 ir vyras Nr. 2. Pareigūnas kalba su moterimi Nr. 4, klausia jos, ką ji matė, kai atėjo į butą, kur rado dukrą, ką ji darė. Ši atsako, kad buvo koridoriuje, kad neleido atrakinti durų. Moteris Nr. 3 sako, kad ji (moteris Nr. 2) alkoholikė, kad negėrė kiek laiko, kad tėvukas numirė ir užgėrė. Moteris Nr. 4 sako, kad triukšmas didelis buvo ir kiti kaimynai išėjo į laiptinę. Moteriai Nr. 3 pasakius, kad ji skambino policijai, bet nėra tikra ar iškvietė medikus, pareigūnas pasitikslina per raciją ar medikai iškviesti, gauna patvirtinimą, kad medikai važiuoja. Fone girdimas moterų pokalbis, kur yra pašarvotas tėvas. Pareigūnas klausia moters Nr. 4, kas ji tokia, ši atsako, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute, kad ji I. A.. Tuo metu matomas prie jos stovintis dar vienas vyras, moteris pasako, kad ji su vyru girdėjo. Moteris Nr. 4. I. A. sako, kad tokį triukšmą pirmą kartą girdi, kad taip pagalbą šauktų. Moteris Nr. 3 sako, anksčiau taip negėrė, kad mama visai negeria, kad mama jai paskambinusi sakė, kad sesuo girta, kad bijo su ja būti, kad kalbėdama girdėjo triukšmą, mama sakė, kad turi atvažiuoti sūnus. Pasigirsta skambutis, pareigūnas pas moterį Nr. 3 klausia ar ji jį pažįstą, ji atsako, kad čia G., sūnus. Vyras Nr. 2 užeina pradžioje į kambarį kuriame yra moteris Nr. 2, o po to į kambarį, kuriame yra moteris Nr. 1. Girdisi balsas, kuris sako, kad jai psichozė prasidėjo, kad jai tokia nustatyta, kad ji penkis metus gyveno (duomenys neskelbtini), kad čia reikalų su policija neturėjo. Moteris Nr. 1 prašo pareigūno uždaryti duris, pareigūnas uždaro. Pareigūnas kalba su moterimi Nr. 3, kuri aiškina, kad ji 10 metų negėrė, paskui jai buvo epilepsija, po to susilaužė stuburą. Į butą ateina medikai, vyksta pokalbis su medikais. Pareigūnai klausia medikų, kad jeigu dukrai psichozė ir ji girta ar jiems ją vežti, ar medikai ką nors darys. Vyksta pokalbis, kad reikėtų ją vežti į ligoninę, nes ji pati neišsiblaivys. Sūnus sutinka ją pasiimti, kad rašys pareiškimą, kad jeigu moteris pareiškimo nerašys, tai pas ją dukra nevažiuos. Medikė kalba su moterimi Nr. 1, klausia jos ar jai reikia kokios pagalbos, ar turi nusiskundimų, ji atsako, kad neturi. Pareigūnas kalba telefonu, tikslindamasis ar dukrą užpuolusią motiną reikia uždarinėti, nes ją išsiveža sūnus, taip pat tikslinasi ar būtinas pareiškimas, ar gali pradėti tarnybiniu, jeigu pareiškimo nebus. Po to pareigūnas su vyru Nr. 1 tikslinasi kokiu adresu ją išsiveš, šis atsako, kad (duomenys neskelbtini), kad jis G. Atidarius vaizdo įrašą „PSS-20241227-232645UTC“ matoma, kaip vyras Nr. 1 sako, kad jis G. L., savo gimimo datą. Pareigūnas jam paaiškina, kada moteriai atvykti į policiją, į ką jis atsako, kad antrą valandą laidotuvės. Moteris Nr. 3 sako, kad ji girta nesi į laidotuves, kyla ginčas tarp giminaičių. Pareigūnas jiems liepia nusiraminti. Tikrinamas moters Nr. 1 blaivumas. Girdisi medikų pokalbis, kad moteris buvo (duomenys neskelbtini) ligoninėje 22-ais, nepatikslintas alkoholio vartojimas. Pareigūno paklausta moteris Nr. 3 prisistato kaip R. V. (1 t., b. l. 76–80).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima mušimą ar kitokį smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios J. L. parodymais ir visišku jos prisipažinimu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintais nukentėjusiosios A. Z. parodymais, užfiksuotais pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, liudytojų R. V. ir I. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, asmens apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji J. L. 2024 m. gruodžio 27 d. atliko jai inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios A. Z. atžvilgiu. Kaltinamoji J. L. pripažino, kad konflikto metu stūmė mamą ir trenkė į galvą. Pirmas smūgis buvo su dešinės kojos keliu į pilvą. Tada mama nukrito ant lovos, o ji (J. L.) abiem rankomis paėmė mamai už plaukų ir pradėjo tąsyti. Paskui mamą su dešine ranka suėmė už sprando ir murgdė į lovą. Taip pat sudavė į galvą keturis kartus. Kai mama išbėgo į balkoną ir šaukė „padėkite“, ji mamą suėmė, kad nešauktų. Kur suėmė, neprisimena. buvo paėmusi už plaukų ir sudavusi smūgius į galvą. Kaltinamosios J. L. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius – nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, nurodė smurtavusi nukentėjusiosios – savo šeimos nario – motinos atžvilgiu, sutiko, jog savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, t. y. tarp kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamoji smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko veikdama tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – tyčia griebiant nukentėjusiajai už rankos ir ją pargriaunant ant lovos, spiriant nukentėjusiajai į pilvą bei rankomis suduodant smūgius į galvos sritį, tampant už plaukų. Kaltinamoji neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą ir pyktį. Kaltinamoji veikė neapibrėžta tyčia, todėl jos veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius – kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamosios J. L. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi J. L. 2024 m. gruodžio 27 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje ir balkone, konflikto metu, tyčia, suėmusi už rankų mamai A. Z., pargriovė ją ant lovos, abiem rankomis sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį, spyrė į pilvo sritį, tempė už plaukų, tuo padarydama nukentėjusiajai A. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaklo dešinėje, nosies nugarėlėje, nugaros dešinėje, poodine kraujosruva kairėje plaštakoje.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji J. L. pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti G. L. atsakomybėn (1 t., b. l. 193–195). Kaltinamoji J. L. neteista (1 t., b. l. 120–121), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 118–119), įrašyta gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose (1 t., b. l. 123–124, 127), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 133), padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamoji įsipareigojo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, anksčiau kaltinamoji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamoji ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinęs tiek kaltinamosios asmenybę, tiek ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į jos požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus, bei jos elgesį proceso metu, teismas vertina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu jau pats baudžiamasis procesas ir laidavimo instituto taikymas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajai bus pakankamai efektyvi ir veiksminga poveikio priemonė, kuri kaltinamąją paveiks taip, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų ir teigiama linkme koreguos jos elgesį.

G. L. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybėn pagal laidavimą (1 t., b. l. 182–183). G. L. neteistas (1 t., b. l. 184–185), administracine tvarka baustas, nuobaudas sumokėjęs, nusižengimai nėra šiurkštūs (1 t., b. l. 186–190), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja tvirtas ryšys, geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam, jie nuolat bendrauja. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad G. L. yra vertas teismo pasitikėjimo būti kaltinamosios laiduotoju, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, tarpusavio ryšį, jis gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, kad kaltinamoji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, įsipareigojo atlyginti teismo priteistą turtinę žalą, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į kaltinamosios ir laiduotojo asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamosios ir laiduotojo tarpusavio santykius ir laiduotojo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, į laiduotojo prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji J. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotina laiduotojo G. L. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė, be užstato, bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 ir 4 dalys).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo viešų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Įvertinus byloje esančius duomenis, tai, kad inkriminuojamos veikos padarymo metu BK 69 straipsnis numatė įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, o BK 72⁵ straipsnis negaliojo, siekiant koreguoti kaltinamosios elgesį teigiama linkme, taip pat įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Z. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti iš kaltinamosios J. L. (2 t., b. l. 4–7). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Z. patikslino civilinį ieškinį ir prašė civiliniame ieškinyje nurodytą 2 000 eurų sumą sumažinti iki 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Z. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl įvykio metu patirto sužalojimo patyrė fizinį skausmą, akivaizdžius ir teismo ekspertės konstatuotus sužalojimus. Po įvykio atsirado nerimas, nerimastingumas, pakito nuotaika, atsirado nemiga, dažnai pabunda naktimis, negali užmigti, iki šiol yra šokiruota, kad jos dukra galėjo prieš ją smurtauti. Ji buvo labai išsigandusi, galvojo, kad dukra gali padaryti bet ką, nes pastaroji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir neprognozuojama.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir patirto smurto, nukentėjusioji galėjo patirti išgąstį, nepatogumus, nerimą, nesaugumo jausmą, skausmą, taigi ji neabejotinai patyrė neturtinę žalą, vis tik byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamosios veiksmų tokia nukentėjusiosios būklė truko ilgai, pas medikus nukentėjusioji nesikreipė, psichologų pagalbos neprireikė, be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad nuskausminamuosius ir kitus vaistus ji vartojo ir iki šio įvykio, objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius teismui nepateikta.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 86,89 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299-648/2015, 2K-375-1073/2018, 2K-180-689/2018, 2K-129-495/2020, 2K-95-648/2021, 2K-29-648/2023). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, taip pat pažymėtina, jog dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios gaunamas pajamas bei galimybę priteistą žalą padengti. Kaltinamosios atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl negalios pensijos mokėjimo nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. (2 t., b. l. 25), šiuo metu kaltinamoji nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo, liekamųjų reiškinių nenustatyta. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas protingos kaltinamosios ir nukentėjusiosios skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai mažintinas iki 800 Eur. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Civiliniame ieškinyje prašoma nukentėjusiojo naudai priteisti procesines palūkanas, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Nukentėjusioji A. Z. pateikė prašymą iš kaltinamosios J. L. nukentėjusiosios A. Z. naudai priteisti 1 000 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 28–29).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Advokato padėjėjas Andrejus Zavtrakovas parengė civilinį ieškinį, atstovui teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiąją nagrinėjant bylą teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko du teisiamieji posėdžiai, kurie truko iš viso 2 val. 30 min. Kaltinamoji į vieną posėdį neatvyko, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kaltinamoji į kitą posėdį atvesdinta, visgi nukentėjusiosios atstovas dėl to patyrė papildomas išlaidas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamosios turtinę padėtį – nedirba, gauna negalios pensiją, teismas vertina, kad prašomos priteisti 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Z. naudai.

Kaltinamajai J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 108–111), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), supakuotos į voką, saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 75), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti ją 1 (vienerių) metų laikotarpiui G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. L., kad jeigu ji, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. L. ir laiduotojui G. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios J. L. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Z. naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Z. 1 000 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios J. L. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Z. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas (2 vnt.), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.