- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- e2-2577-1104/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00154-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- G. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ patikslintą ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateiktu teismui patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 790,66 Eur skolos už negrąžintą paskolą ir paskolos mokestį, 71,16 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. sausio 15 d. G. K. ir pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs UAB „MCB Finance“) elektroniniu būdu sudarė ir pasirašė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 1 800 Lt (521,32 Eur) paskolą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ją paskolos įmokų mokėjimo grafike nustatytomis sąlygomis, kartu mokant 930 Lt (269,35 Eur) paskolos mokestį. Tačiau atsakovas pradelsė suteiktos paskolos grąžinimo dalimis terminus ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 790,66 Eur paskolos bei jos mokesčio. Atsakovas įsipareigojo grąžinti jam suteiktą paskolą ir sumokėti paskolos mokestį mokėjimo plane numatytais terminais (Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p., 4.4 p.). Atsakovui pažeidus šią pareigą, liko skolingas 790,66 Eur paskolos bei jos mokesčio.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2012 m. kovo 12 d. pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau - Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ (toliau – ieškovas) (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai.
4. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai
5. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Dėl ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovui
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas G. K. 2009 m. sausio 15 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 1 800 Lt (521,32 Eur) paskolą. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo sumokėti 930 Lt (269,35 Eur) paskolos mokestį, metinė kredito grąžinimo norma – 160,50 proc., paskola grąžinama šešiomis įmokomis po 455 Lt (131,78 Eur) (2009 m. vasario 21 d., 2009 m. kovo 23 d., 2009 m. balandžio 22 d., 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 21 d., 2009 m. liepos 21 d.). Atsakovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė ir pagal 2009 m. sausio 15 d. paskolos sutartį liko skolingas 790,66 Eur skolos už negrąžintą kreditą ir paskolos mokestį. Reikalavimai į atsakovą, kylantys iš Sutarties pagal 2012 m. kovo 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį buvo perleisti iš pradinės kreditorės Lindorff Oy, o 2017 m. spalio 1 d. ieškovė perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdymą per Lindorff Oy filialą.
7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštu, pranešimą siunčiant paprastu laišku. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovas taip pat buvo informuotas pareiškus ieškinį teisme ir išsiuntus jam procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Sutarties, atsakovui.
Dėl skolos priteisimo
8. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas G. K. 2009 m. sausio 15 d. sudarė ir pasirašė paskolos sutartį Nr. 139821, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui paskolą, o atsakovas įsipareigojo grąžintą jam suteiktą paskolą remiantis Sutartyje nustatyta tvarka bei laikytis kitų Sutarties sąlygų.
9. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku sąskaitų pagal sudarytą Sutartį neapmokėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 790,66 Eur skolą pagrįstas ir yra tenkintinas.
Dėl delspinigių priteisimo
10. Ieškovė prašo priteisti 71,16 Eur delspinigius. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Sutarties 5.1 punktu atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 71,16 Eur delspinigius už 180 dienų taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (861,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
13. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 19 Eur žyminį mokestį.
14. Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 790,66 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų 66 centus) negrąžintos paskolos ir paskolos mokesčio, 71,16 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 16 centų) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (861,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19 Eur (devyniolika eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.