Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. I., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), einantis uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-10-09 D. I., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba 2018-08-03 raštu Nr. 25/12-1-19-12592 pateikė atlikto patikrinimo medžiagą, pagal kurią nustatyta, kad D. I., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad visas bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas ir apskaitytas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės direktorius D. I. veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), automobilių plovykloje plovėjų pareigose dirbusiems N. T., gim. (duomenys neskelbtini), už 2018 m. kovo-gegužės mėn., per 2018 m. balandžio-birželio mėn., grynais pinigais išmokėjo 272,72 Eur neapskaitytą darbo užmokesčio sumą, o I. S., gim. (duomenys neskelbtini), už 2018 m. balandžio-gegužės mėn., per 2018 m. gegužės-birželio mėn., grynais pinigais išmokėjo 184,09 Eur neapskaitytą darbo užmokesčio sumą. Nustatyta, kad bendrovės direktorius D. I. per 2018 m. balandžio-birželio mėn., minėtiems darbuotojams iš viso išmokėjo grynaisiais pinigais 456,81 Eur neapskaitytą darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu bendrovės direktorius D. I. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. I. į teismo posėdį atvyko, nepripažino padaręs administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad N. T. ir I. S. dirbo plovykloje, jiems buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, apie 365 Eur. Todėl galimai darbuotojai ant jo pyko. Be to, jam žinoma, kad minėti darbuotojai patys paaiškinimų VMI pareigūnams nerašė, paaiškinimus surašė pareigūnai, o jie tik paaiškinimus pasirašė. Teigia, kad minėtiems darbuotojams joks neapskaitytas darbo užmokestis mokamas nebuvo. Darbo užmokestis buvo mokamas į banko sąskaitas arba grynaisiais pinigais. N. T. plovykloje nebedirba. N. T. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kartais neatvykdavo į darbą, I. S. taip pat iš darbo išėjo savo noru, tačiau prieš Naujuosius metus grįžo. Darbuotojams priedai „vokeliuose“ mokami nebuvo. Prašo administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

Liudytojas I. S. parodė, kad įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) plovykloje nuo 2017 m. iki 2018 m. rugsėjo mėn. automobilių plovėju. Jam buvo mokamas minimalus 380 Eur darbo užmokestis kiekvieno mėnesio 15 dieną. Darbo sutartį pasirašė su įmonės direktoriumi D. I.. Darbo užmokestis jam buvo mokamas grynaisiais pinigais. 2018-07-11 į plovyklą atvyko VMI pareigūnai, atliko patikrinimą. Nepamena, ką nurodė paaiškinime VMI pareigūnui. Teigia, kad neapskaityto darbo užmokesčio negaudavo. Paaiškinimą rašė ne jis, o pareigūnė. Pareigūnė uždavinėjo jam klausimus, o jis atsakinėjo, pareigūnė tuo metu rašė. Pats buvo streso būsenos. Byloje esančiame paaiškinime (b.l. 34) yra jo parašas. Pasirašydamas paaiškinimą jo neskaitė.

Liudytojas N. T. parodė, kad nuo 2018 m. kovo mėn. pusę metų dirbo UAB (duomenys neskelbtini) plovykloje. Jam buvo mokamas apie 400 Eur darbo užmokestis. Dirbo 8 val. per dieną, penkias dienas per savaitę. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais, gaudamas pinigus pasirašydavo. Darbo užmokestis buvo mokamas du kartus į mėnesį – iki kiekvieno mėnesio 15 d. buvo mokamas atlyginimas, o kiekvieno mėnesio 28 d. buvo mokamas avansas. Pinigus mokėjo D. I.. Neapskaityto užmokesčio negaudavo, jokie priedai jam mokami nebuvo. Gaudavo tokį darbo užmokestį, koks buvo numatytas jo darbo sutartyje. 2018-07-11 jis dirbo plovykloje, tuo metu automobilių plovykloje nebuvo. Patikrinimo metu su juo dirbo I. S.. Į plovyklą atvykę pareigūnai juos apklausė. Jis, liudytojas, papasakojo, koks jam mokamas darbo užmokestis, sakė, kad gauna darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, jokių priedų negauna. Jis, liudytojas, tuo metu buvo pasimetęs, pareigūnai labai skubėjo. Paaiškinimo tekstą surašė pareigūnė, o jis, N. T., tik pasirašė. Paaiškinimo neskaitė. Teigia, kad byloje esančiame paaiškinime (b. l. 32) nurodyti neteisingi duomenys. Jis buvo pasimetęs. Patikrinimo metu plovykloje buvo L. K..

Liudytojas A. T. parodė, kad dirba FNTT prie VRM Klaipėdos apygardos valdyboje. 2018-07-11 su kolegomis M. K. ir V. P. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, tai yra automobilių plovykloje, adresu (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą. Plovykloje tuo metu buvo trys darbuotojai, tai yra direktorius pavaduotojas ir du automobilių plovėjai. Automobilių plovėjai N. T. ir I. S. parašė paaiškinimus. Paaiškinimus iš minėtų plovyklos darbuotojų ėmė V. P.. Jis, liudytojas, daugiau bendravo su L. K.. Patikrinimą tęsė ir baigė V. P., nes jis, liudytojas, buvo nedarbingas. Jis, A. T., su N. T. ir I. S. asmeniškai nebendravo.

Liudytoja V. P., FNTT prie VRM Klaipėdos apygardos valdybos vyresnioji tyrėja, parodė, kad 2018-07-11 su kolegomis M. K. ir A. T. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, automobilių plovykloje, adresu (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad su kasos aparatu dirbęs L. K. ne visas iš klientų gautas pajamas apskaitė kasos aparatu, rastas pinigų perteklius, paimti dirbančių darbuotojų paaiškinimai dėl galimai jiems mokamo neapskaityto darbo užmokesčio. Paaiškino, kad ši bendrovė priskiriama prie „rizikingų“ mokesčių mokėtojų, nes joje mokamas darbo užmokestis neatitinka mokamo tos šakos užmokesčio vidurkio. Patikrinimo metu darbuotojai N. T. ir I. S. pateikė raštiškus paaiškinimus. Paaiškinimus jie teikė atskirai, paaiškinimus paėmė ji, liudytoja. Jie nurodė, kad gauna oficialų darbo užmokestį ir priedus – apie 100-150 Eur kas mėnesį. Jie negalėjo patvirtinti, kad priedai nėra įtraukti į buhalterinę apskaitą. Patikrinimo metu buvo paprašyta bendrovės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus ir juose priedai prie valandinio minimalaus darbo užmokesčių nurodyti nebuvo. Įvertinus visas faktines aplinkybes, pirminius darbuotojų paaiškinimus, medžiaga buvo perduota VMI. Dėl rastų neapskaitytų pajamų L. K. ji, liudytoja, surašė administracinio nusižengimo protokolą. N. T. ir I. S., imant paaiškinimus, buvo skirtingose patalpose, ji, V. P., uždavė jiems klausimus, o jie į juos atsakinėjo. Uždavė jiems standartinius klausimus, tai yra kas ir kur išmokėjo darbo užmokestį, ar pasirašė dokumentuose. Darbuotojams atsakius į šiuos klausimus, buvo surašyti paaiškinimai. Darbuotojai nurodė, kad jiems mokami priedai „vokeliuose“. Rašant paaiškinimus, N. T. ir I. S. sėdėjo šalia, mato ką ji rašo, paaiškinimus pasirašė. Ji pati paaiškinimų garsiai neskaitė. M. K. ir A. T. paėmė iš L. K. paaiškinimą, apžiūrėjo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.

Liudytojas M. K., FNTT prie VRM Klaipėdos apygardos valdybos vyresnysis tyrėjas, parodė, kad 2018-07-11 su kolegomis V. P. ir A. T. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vietoje, automobilių plovykloje, adresu (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą. Jis surašė dokumentų ir daiktų paėmimo aktą, su kolega A. T. apklausė L. K.. Įmonės kasoje buvo rasti neapskaityti pertekliniai pinigai. Tuo metu plovykloje buvo du darbuotojai, tačiau su jais, jis, liudytojas, nebendravo, su jais bendravo V. P.. Kolegos nurodė, kad darbuotojai prisipažino gaunantys neapskaitytą darbo užmokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

Kaip aiškiai matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. I. kaltės nepripažino, nurodė, kad plovyklos darbuotojams N. T. ir I. S. buvo mokamas tik jų darbo sutartyse numatytas darbo užmokestis, dažniausiais grynaisiais pinigais. Jam žinoma, kad minėti darbuotojai patys paaiškinimų VMI pareigūnams nerašė, paaiškinimus surašė pareigūnė, o darbuotojai tik paaiškinimus pasirašė. Galimai darbuotojai buvo pasimetę, išsigando, todėl pareigūnų spaudžiami nurodė neteisingus duomenis. Pažymėtina, kad byloje esančiuose paaiškinimuose (b.l. 32, 34), paimtuose iš plovyklos darbuotojų N. T. ir I. S., nurodyta, kad šiems darbuotojams yra mokamas oficialus darbo užmokestis, nurodytas su jais pasirašytose darbo sutartyse, bei priedai, nuo 100 Eur iki 150 Eur, už kuriuos jokiuose dokumentuose pasirašyti nereikia. Priedai už gerai atliktus darbus mokami kartu su darbo užmokesčiu. Apklausiami teisme liudytojai N. T. ir I. S. nurodė, kad byloje esančiuose paaiškinimuose nurodyti klaidingi duomenys, jiems buvo mokamas darbo sutartyse numatytas darbo užmokestis, kurį išmokant visada pasirašydavo įmonės dokumentuose. Patikrinimo metu pasimetė, išsigando, todėl galimai nesuprato pareigūnės užduodamų klausimų. Be to, VMI pareigūnė pati surašė paaiškinimų tekstą, o jie tik paaiškinimus pasirašė, net nesusipažinę su jų turiniu. Paaiškinimus surašiusi V. P., FNTT prie VRM Klaipėdos apygardos valdybos vyresnioji tyrėja, parodė, kad paaiškinimus surašė iš N. T. ir I. S. žodžių, uždavė standartinius klausimus, o jiems atsakant, rašė paaiškinimo tekstą. Tuo metu N. T. ir I. S. sėdėjo šalia, matė ką ji rašo, pati garsiai paaiškinimų teksto neskaitė. Patikrinimą atlikę pareigūnai A. T. ir M. K. nurodė su plovyklos darbuotojais N. T. ir I. S. nebendravę, iš jų paaiškinimus paėmė ir juos apklausinėjo kolegė V. P..

Kaip matyti, vieninteliai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantys įrodymai yra operatyvaus patikrinimo metu (b.l. 26-28) UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų N. T. ir I. S. duoti paaiškinimai ir rastas 33 Eur peteklius EKA kasoje. Jokių kitų aptariamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Patikrinimo aktą surašęs pareigūnas M. K. patvirtino, kad jį surašė tik remdamasis plovyklos darbuotojų paaiškinimais. Apklausiami teisme liudytojai N. T. ir I. S. kategoriškai neigė gavę neapskaitytą darbo užmokestį, tai yra darbo užmokestį „vokeliuose“, o jokių kitų D. I. inkriminuojamą nusižengimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių ar juodosios buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) byloje nėra. Liudytoja V. P. nurodė, kad iš bendrovės pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų nustatė, kad priedai prie darbo užmokesčio nebuvo mokami. Teismo nuomone, vien UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir minėtų plovyklos darbuotojų paaiškinimų neatitikimas, negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas, darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą, išmokėjimas, turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis Nr. ATP-290-166/2014). ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008). Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neapskaityto UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad protokolą surašiusi institucija nepateikė duomenų, kurie neginčijamai įrodytų D. I. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, darytina išvada, jog jo veiksmuose nėra ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 635 str. 1 d. 2 p).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

D. I. administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.