Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, Rimai Sankauskaitei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui T. L., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. N., išnagrinėjusi I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N., būdamas UAB“(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neužtikrino, kad 2015-07-13, apie 14.00 val. įmonės veiklos vykdymo vietoje bare, adresu (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir apie jos darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, o K. D. (K. D.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti apie jo darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tuo I. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str., bei padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas T. L. prašė I. N. paskirti nuobaudą pagal ATPIK 41³ str. 1 d. už nelegaliai dirbusius asmenis. Paaiškino, kad patikrinimo metu 2015-07-13 buvo nustatyta, kad A. Š. ir K. D. tą dieną dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, pateiktoje darbo sutartyje, pasirašytoje tą dieną, nebuvo A. Š. parašo. Apie A. Š. ir K. D. priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta ne prieš dieną, o tą pačią dieną. Pranešime nurodyta, kad jų socialinio draudimo pradžia 2015-07-14.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. N. teismo posėdžio metu parodė, kad nesielgė piktybiškai. Darbo sutartys buvo paruoštos penktadienį, o pirmadienį pradėjo dirbti darbuotojai. Į pokalbį darbuotojai buvo atėję ketvirtadienį. Buvo tartasi dėl priėmimo į darbą liepos 13 d., darbo sutartyje yra padaryta klaida nurodant liepos 14 d.

Liudytoja A. Š. parodė, kad žinojo, jog į darbą turi ateiti kitą dieną, tačiau tą dieną turėjo stebėti aplinką kas kaip dirba. Parodė, kad grafiko jokio nebuvo, tą dieną atėjo, parašė prašymą, stebėjo padavėjų darbą ir po dienos pietų turėjo prasidėti jos mokymai. Tą dieną darbo pažymėjimo neturėjo, nebuvo apsirengusi pagal aprangos kodą.

Valstybinės darbo inspekcijos 2015-08-05 Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0959 - 0014 nurodyta, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį patikrinimą dėl galimai nelegalaus darbo naudojimo, įskaitant darbo bei poilsio laiko rėžimų pažeidimų kontrolės veiklos vykdymo vietoje, tai yra bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2015-07-13, apie 14.00 val. A. Š. dirbo barmenės – padavėjos pareigose nesudariusi rašytinės darbo sutarties su minėta įmone ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos darbo pradžią buvo pranešta ne prieš vieną darbo dieną, o tą pačią dieną (2015-07-13). K. D. dirbo barmeno – padavėjo pareigose, apie jo darbo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pranešus tą pačią dieną (2015-07-13) (b.l. 6-7).

2015-07-13 paaiškinime A. Š. paaiškino, kad 2015-07-13, apie 14.00 val., buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, adresu (duomenys neskelbtini), ir dirbo padavėjos darbą, tačiau nespėjo pasiimti darbo sutarties (b.l. 10).

2015-07-13 paaiškinime K. D. paaiškino, kad 2015-07-13 sudarė darbo sutartį dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, adresu (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną, apie 14.30 val. buvo minėtame bare ir dirbo barmenu (b.l. 15).

Remiantis VSDFV informacinės sistemos duomenimis, K. D. ir A. Š. darbo pradžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2015-07-14 (b.l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių 2015-07-13 darbo sutarčių Nr. 62 ir Nr. 60 matyti, kad A. Š. ir K. D. darbo pradžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta 2015-07-14 (b.l. 12-14, 16-18).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-2013). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-07-13 darbo sutarties Nr. 62, A. Š. nepasirašė, ir nors minėtą darbo sutartį pasirašė darbdavys, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo 17.1 punktas numato, kad draudėjas privalo pateikti nurodytos formos pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.9, 16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, nustatytos formos pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad I. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, nesudarė su A. Š. darbo sutarties bei prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui bei nepranešė prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie K. D. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui. Taip pat teismas konstatuoja, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir A. Š. ir K. D. susiklosčius darbo teisiniams santykiams, jie nebuvo įteisinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, vadinasi, pastarieji dirbo nelegaliai. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublik?s akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 d. nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Nagrinėjamu atveju I. N. buvo atsakingas už tinkamą jo vadovaujamos įmonės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog A. Š. būtų leista dirbti tik su ja sudarius rašytinę darbo sutartį, išdavus darbo pažymėjimą bei apie A. Š. ir K. D. įdarbinimus pranešus VSDFV. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad I. N. būtų įgaliojęs kitą asmenį jį pavaduoti ar dirbti direktoriaus pareigose. I. N. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, A. Š. ir K. D. paaiškinimai, Valstybinės darbo inspekcijos atstovo paaiškinimai, nelegalaus darbo tyrimo aktas bei kita bylos medžiaga. Tokia I. N. veika atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimo sudėtį, todėl jam skirtina ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

I. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą I. N. už šį pažeidimą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo 2 du asmenys, kad padarytu pažeidimu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto, į pažeidėjo asmenybę, kad jis šio pažeidimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus darbo srityje, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, I. N. paskyrus mažesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali, administracinę nuobaudą (ATPK 30¹ straipsnis).

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

I. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį už 2 asmenų nelegalų darbą skirti 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.1.-3504-158/2015 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.