- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- II-14-725/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01027-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK
- Kategorijos
- 7.8Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – pareiškėjui K. V., jo atstovui advokato padėjėjui T. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – pareiškėjo K. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. V. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 27 d. apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), atsinešęs kopėčias, naudodamas lipduką, paėmęs žemių trynė kameros stikliuko ekraną, taip pažeidžiant stikliuką ir jį sugadinant ir padarant 144,63 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais K. V. sugadino svetimą turtą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje.
2021 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas K. V. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
2021 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas K. V. patikslintas skundas, su skundo argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. V. savo skunde nurodo, jog Nutarime padarytos išvados, jog jis paėmęs žemių trynė kameros stikliuko ekraną, yra nepagrįstos. Iš vaizdo įrašo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. jis ant kameros užklijuoja abipusę lipnią juostelę. Tuo metu vaizdas matomas lyg per rūką. 2020 m. rugpjūčio 27 d. kameros vaizdas vis dar matomas kaip per rūką, vadinasi abipusė juostelė vis dar užklijuota. 2020 m. rugpjūčio 27 d. ant lipnios juostelės uždeda dulkių, o ne žemių, kaip teigiama nutarime. Iš to darytina išvada, jog jis stikliuko su žemėmis netrynė, kadangi dulkės buvo paskleistos ant abipusės lipnios juostelės, ją nuklijavus vaizdas būtų buvęs toks, koks prieš tai. Todėl pareiškėjas mano, jog nustatyta aplinkybė, kad jis trynė stikliuką, yra nepagrįsta. Nutarime nustatyta aplinkybė, jog jis pažeidė stikliuką neatitinka tikrovės. 2020 m. lapkričio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad „vaizdo stebėjimo kameroje yra du apvalios formos objektyvai, ant kurių matosi lipni masė. Daugiau sugadinimo požymių nepastebėta“.
Pareiškėjas nurodo, jog lipni juostelė buvo klijuota tikslu apsaugoti vaizdo stebėjimo kameros stikliuką ir apsaugoti savo teisę į atvaizdą bei privatų gyvenimą, o ne jį sugadinti. Pareigūnai apžiūros protokolu nustatė, kad sugadinimo požymių nenustatyta. Be to, pareigūnai nesurinko pakankamai įrodymų byloje, nes vaizdo stebėjimo kamerų yra ne viena, o net kelios. Jeigu byloje būtų kitos stebėjimo kameros įrašas, galbūt iš jos matytųsi, jog kamerą sugadina ne jis, o pats R. M.. Tačiau šių aplinkybių pareigūnai nesiaiškino ir netyrė. Taip pat nėra aišku, ar apžiūros protokolui buvo pateikta būtent ta kamera, kuri įrengta (duomenys neskelbtini), nes R. M. turi ne vieną objektą su ne viena kamera, kurią galėjo pateikti apžiūrai. Nenustatyta, kad pateikta apžiūrai vaizdo kamera buvo būtent ta, ant kurios buvo užklijuota dvipusė lipni juosta. R. M. nepateikė patvirtinančių duomenų apie tai, jog kamera priklauso būtent jam. Taip pat nepateikti vaizdo stebėjimo kameros duomenys, kurių pagalba būtų galima nustatyti, kuri vaizdo kamera įvykio metu filmavo. Pareigūnai nesilaikė pareigos, nurodytos ANK, rinkti įrodymus bei visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus žodžiu.
K. V. toliau savo skunde nurodo, jog jo veiksmuose nebuvo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios. Pareiškėjas vaizdo stebėjimo kameros stikliuką užklijavo abipuse lipnia juostele, o sekančią dieną ant lipnios juostelės užlipino dulkių, kurias atsinešė iš savo garažo. Plėvelę užklijavo ne tam, kad pažeistų vaizdo stebėjimo kameros stikliuką, o siekiu apginti savo teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą. Neturėdamas tikslo gadinti vaizdo stebėjimo kameros, pasirinko būdą, kuris niekaip negalėjo subraižyti vaizdo stebėjimo kameros apsauginio stikliuko, o tuo labiau sugadinti pačios vaizdo stebėjimo kameros. Be to, lipnios masės pėdsakai ant stikliuko negali būti laikoma kameros sugadinimu, nes vaizdo stebėjimo kamera veikė, o ant stikliuko esanti lipni masė tikėtina atsirado ne nuo jo užklijuotos plėvelės arba galėjo būti lengvai nuvalyta. Kadangi jo veiksmuose nėra tyčios bei jis vaizdo stebėjimo kameros nesugadino, todėl nėra ir administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Be to, pareiškėjas nurodo, jog R. M. neturi nei jo, nei bendrijos, nei garažų savininkų sutikimo įrengti kameras, kurios filmuoja bendrą teritoriją. Vaizdo stebėjimo kameros įrengtos neteisėtai, dėl ko šiuo atveju buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą ir teisė į atvaizdą, todėl vaizdo įrašas turi būti vertinamas kritiškai bei negali būti laikomas įrodymu šioje byloje. Pareiškėjas K. V. taip pat nurodo, jog pareigūnai turėjo išsiaiškinti, ar tikrai nėra galimybės vaizdo stebėjimo kameros sutvarkyti, tačiau jie tokios aplinkybės netyrė. R. M. nurodytos aplinkybės, jog tokia kamera nėra tvarkoma, turėtų būti vertinama kritiškai. Pažymėtina, kad R. M. turi ne vieną kamerą, ne viename objekte, todėl galimai tyrimui galėjo pateikti ir kitą savo turimą kamerą. R. M. tokiais savo veiksmais bando pasipelnyti ir įsigyti naują papildomą kamerą prašydamas iš pareiškėjo priteisti žalą kaip už naują kamerą. Pareiškėjas nurodo, jog R. M. paaiškintos aplinkybės yra melagingos ir neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Nors R. M. apklausoje nurodė, jog tai yra ne pirmas kartas, kai neva pareiškėjas niokoja jo turtą, tačiau tokie jo parodymai nėra pagrįsti ir yra melagingi. Nesutarimai su R. M. yra atsiradę dėl to, kad pareiškėjas nesutinka parduoti savo turimo garažo bei pasirašyti sutikimo dėl savavališkos statybos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. V. prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo K. V. skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą ir K. V. skundo netenkinti. Institucija mano, jog 2021 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo L. Č. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus surinktus įrodymus bei visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjus visų bylos aplinkybių visetą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. V. skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad pačios kameros lęšio neįmanoma sugadinti, kadangi jis ant išorinio kameros stikliuko užklijavo plėvelę, nuo kurios likusi lipni masė nusivalo. Be to, byloje nėra duomenų, kas nuėmė kamerą, gal asmuo nuimdamas kamerą ją sugadino. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo pateikta kamera neatitinka kameros, ant kurios pareiškėjas užklijavo lipnią juostą, kadangi ant tos, kurios klijavo, ji buvo balta, graži kosmetine išvaizda, kaip nauja, nors forma ir ta pati, tačiau R. M. turi ne vieną tokią kamerą.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad K. V. yra (duomenys neskelbtini) garažo savininkas, o nukentėjusiajam priklauso (duomenys neskelbtini) garažas. Įvykis prasidėjo 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kamera turi įrašantį įrenginį, kuris fiksuoja visą veiksmą, vykstantį teritorijoje, kadangi teritorijos dalis – 4, 6a priklauso jam, su K. V. pastoviai vyksta nesusipratimai, tenka kviesti policiją, dėl ko buvo priverstas pasistatyti stebėjimo kameras, kadangi toje teritorijoje jis turi 7 garažus. Sugadinta kamera buvo pakabinta virš garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartų, matosi (duomenys neskelbtini) garažų prieiga. Ši kamera filmuoja aikštelę. Minėtą įvykio dieną K. V. atsinešė kopėčias, užlipo, užklijavo, nusileido nuo kopėčių į apačią, pasiėmė žvyro, užlipo vėl ir patrynė kameros objektyvą. Sekančią dieną vėl užlipo su kopėčiomis prie kameros ir dar kartą atliko minėtą veiksmą. Ant kameros esantis didesnis apskritimas – tai yra kameros objektyvo išorinis stiklas, kuris yra organinis, su tam tikru išlinkimu priklausomai nuo kameros stebėjimo kampo. Apačioje esantis mažesnis apskritimas – tai yra infroraudonųjų spindulių apšvietimas, kuris nakties metu apšviečia teritoriją, šis stiklas taip pat yra su tam tikru išgaubimu. K. V. užklijuota dvipusė lipni juosta turi savybę tirpdyti plastiką, dėl ko neina jos nugramdyti, be to, ant lipnios juostos užtrintas žvyras. Valant lipnios juostos lipnią masę, pasižeidžia organinė medžiaga. Nukentėjusysis paaiškino, kad sugadintą kamerą nunešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie nurodė, jog kamera yra nepataisoma. K. V. sutikimo filmuoti jo garažą neturi, nebuvo pakabinęs ženklo, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Policija buvo atvažiavusi, nuotraukas padarė, užfiksavo apgadintą kamerą. Ši kamera turi kevalą, į kurį ji statosi, kevalas yra pritvirtintas ir paliktas, o išimta tik kamera, todėl jos pačios pareiškėjas nematė, dėl to jam gali susidaryti vaizdas, kad tai kita kamera. Naują kamerą R. M. pirko po įvykio praėjus kažkuriam laikui, kiek mokėjo už naują kamerą, negali pasakyti. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius, iš jos ir pirko kameras. Pareigūnams pateikė kameros įsigijimo dokumentus, tuo pačiu pateikė ir kamerą.
Liudytojas P. Š., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad atliko vaizdo stebėjimo kameros kaip daikto apžiūrą. 2020 m. lapkričio 23 d. nuvykus į įvykio vietą, kamerą pateikė R. M., kurią jis pats ir atnešė. Kai buvo gautas pranešimas, iš karto į įvykio vietą nevyko. Atlikęs kameros apžiūrą, ją grąžino R. M..
Liudytojas L. Č., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad nuvyko į įvykio vietą surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Pačios kameros neapžiūrinėjo. Padarytos žalos sumą nustatė iš internetinių šaltinių. Jei kamera neatlieka savo funkcijos, tada ji yra sugadinta. Nors Institucija netyrė to fakto, tačiau pareiškėjas patikino, kad tokia kamera netvarkoma. Tyrimo metu kameros sugadinimo faktą nustatė iš apžiūros protokolo, kad lipni masė pažeidė stikliuką. Priimdamas Nutarimą, vizualiai kameros neapžiūrinėjo.
Liudytoja G. Š., apklausta teismo posėdžio metu, paaiškino, kad atlikinėjo įvykio vietos apžiūrą, apžiūrėjo kameras, kamera nebuvo paimta, nes neturėjo galimybės jos nukabinti, nebuvo užlipusi apžiūrėti kameros, nufotografavo su pritraukimo funkcija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu K. V. atstovas advokato padėjėjas T. M. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir paaiškino, kad Nutarime nurodyta, jog K. V. užklijavo lipduką, trynė žvyru kamerą, taip pažeidė stikliuką. Bylos eigoje apklausus pareigūną L. Č., paaiškėjo, kad jis sugadinimą vertinimo kaip lipnios masės užklijavimą. Atliktas byloje eksperimentas – kameros nuvalymas parodė, jog lipni masė nusivalė, todėl, kadangi nėra sugadinimo, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Likęs mažytis taškelis tikėtina, kad atsirado dar iki užklijuojant lipduką. Įvykis įvyko 2020 m. rugpjūčio 27 d., o kamera į teismą pateikta po patikslinto skundo, daugiau nei po metų, kamera buvo pas nukentėjusįjį, todėl su kamera jis galėjo padaryti bet ką. Be to, K. V. veiksmuose nebuvo tyčios – jis neturėjo jokio tikslo sugadinti vaizdo stebėjimo kameros. Lipni masė galėjo būti nuvalyta, eksperimento metu tai buvo ir atlikta. Kadangi yra garažų bendrija, turėjo būti sutikimas stebėti vaizdo kameromis, tačiau to nėra padaryta. Filmavimas pažeidė K. V. teisę į privatų gyvenimą, todėl vaizdo įrašas šioje byloje neturėtų būti laikomas įrodymu. L. Č. priėmė Nutarimą neturėdamas reikiamos medžiagos – K. V. apklausos protokolo, nematydamas kameros nuotraukų. Apklausus L. Č. teismo posėdžio metu, susidarė įspūdis, kad jis galėjo būti pažįstamas su R. M., todėl galėjo būti šališkas šioje byloje. Atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, iš ko buvo nustatyta kameros vertė, be to, kamera nebuvo patikrinta, ar ji yra veikianti. Nors R. M. teigia, jog neturi sąskaitos dėl naujos kameros pirkimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ją pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra pats nukentėjusysis, todėl turėjo visas galimybes pateikti naujos kameros įsigijimo dokumentus. Kadangi eksperimento metu nuo kameros pavyko nuvalyti lipnią masę, nėra sugadinimo, todėl nėra sudėties, dėl ko administracinė teisena K. V. atžvilgiu turi būti nutraukta.
Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
K. V. Institucijos Nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, ir nubaustas 50 eurų bauda bei įpareigotas atlyginti padarytą 145 eurų turtinę žalą dėl to, kad jis 2020 m. rugpjūčio 27 d. apie 14.55 val. (duomenys neskelbtini), atsinešęs kopėčias, naudodamas lipduką, paėmęs žemių trynė kameros stikliuko ekraną, taip pažeidžiant stikliuką ir jį sugadinant ir padarant 144,63 eurų turtinę žalą.
ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Pareiškėjas K. V. neneigia skundžiamame Nutarime nurodytų aplinkybių, jog jis atsinešęs kopėčias, adresu (duomenys neskelbtini), užklijavo ant kameros stikliuko ekrano lipduką, po ko paėmęs dulkių patrynė užklijuotą lipduką, tačiau nesutinka, jog tokiais savo veiksmais sugadino minėtą kamerą ir taip padarė R. M. 144,63 eurų turtinę žalą. Be to, įvykio eiga yra užfiksuota vaizdo stebėjimo kameros įrašu, kuriame užfiksuota, jog 2020 m. rugpjūčio 26 d. 13.55 val. prie filmuojamos kameros K. V. atsineša kopėčias, kurių pagalba užlipa prie filmuojančios kameros ir ant jos užklijuoją lipduką. Vaizdas tampa neryškus. 2020 m. rugpjūčio 27 d. 14.45 val. K. V. prieina prie tos pačios kameros, po kurio laiko atsineša kopėčias, kurių pagalba užlipa prie filmuojančios kameros, nulipa į apačią ir po 25 sekundžių grįžtą, kopėčiomis užlipa prie minėtos kameros ir ją kažkuo patrina, po ko vaizdas tampa nebeįžiūrimas (pilkas).
Taigi, byloje nekilo ginčo, jog K. V. ant kameros stikliuko užklijavo lipnią juostą, kurią nuklijavus liko lipni masė, tačiau byloje kilo ginčas, ar tokie K. V. veiksmai vertintini kaip svetimo turto sugadinimas.
Teismas pažymi, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Tai yra būtinas pagrindas teisiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Turi būti nustatytas objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Tam, kad kiltų atsakomybė, turi būti nustatyti visi šie požymiai, jei bent vieno iš jų nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
Iš administracinio nusižengimo ROIK: (duomenys neskelbtini) bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas įvykis įvyko – 2020 m. rugpjūčio 26-27 d., tačiau tariamai sugadinta vaizdo kamera apžiūrėta tik 2020 m. lapkričio 23 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), R. M. pateikė baltos spalvos stebėjimo kamerą. Apžiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerą, nustatyta, kad kamera yra baltos spalvos su baltos spalvos laidu. Vaizdo stebėjimo kameroje yra du apvalios formos objektyvai, ant kurių matosi lipni masė (galimai klijų likučiai), daugiau sugadinimo požymių nepastebėta. Taigi, nustatyta, kad minėta vaizdo stebėjimo kamera buvo apžiūrėta tik praėjus beveik 3 mėnesiams po įvykio, todėl teismo vertinimu, K. V. motyvai, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, ar pateikta vaizdo stebėjimo kamera yra ta pati, ant kurios jis užklijavo lipnią juostelę, yra pagrįsti, kadangi gavus pranešimą apie įvykį, vaizdo stebėjimo kamera, kaip daiktinis įrodymas, nebuvo iš karto išimta, nėra identifikuotas vaizdo stebėjimo kameros numeris.
Be to, sutiktina su K. V. ir jo atstovo nurodytais motyvais, jog byloje nėra pakankamai surinkta duomenų apie kameros sugadinimo mąstą, ar ji iš tiesų yra neveikianti. 2021 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, jog susisiekus telefonu su R. M., jis nurodė, kad sugadintos kameros stikliuko nebandė tvarkyti ir netvarkys, kadangi tokie sugadinimai nėra tvarkomi. Be to, bylos medžiagoje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, jog atlikus stebėjimo kameros Dahua IPC-HDW4300C apžiūrą ir įvertinus jos būklę, konstatuota, kad pažeistas stebėjimo kameros lęšis ir stiklas, kurių suremontuoti nėra techninių galimybių. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo stebėjimo kameros lęšis yra už apsauginio stiklo, ant kurio K. V. ir užklijavo lipnią juostelę, todėl tokiais savo veiksmais, jis niekaip negalėjo pažeisti ir vaizdo stebėjimo kameros lęšio. Byloje nėra nustatyta, kaip iš tiesų buvo pažeistas vaizdo stebėjimo lęšis, ir nesiaiškinta, ar vaizdo stebėjimo kameros neįmanoma sutaisyti dėl to, jog yra sugadintas lęšis, ar dėl to, kad yra sugadintas vaizdo stebėjimo stikliukas. Nutarimą priėmęs pareigūnas sugadinimo faktą nustatė remdamasis R. M. paaiškinimu, jog kamera yra nepataisoma, tačiau vizualiai kamera nebuvo apžiūrėta, nepatikrinta, ar vaizdo stebėjimo kamera veikia. Skundžiamas Nutarimas priimtas remiantis vaizdo stebėjimo apžiūros protokolu, kuriame kitų sugadinimų, apart to, kad ant stikliuko yra lipni masė, nepastebėta. Taigi, Nutarimą priėmusi Institucija, vaizdo stebėjimo kameros sugadinimą konstatavo vadovaujantis tuo, kad ant kameros stikliuko yra lipni masė, kuri bylos teisminio nagrinėjimo metu, atlikto eksperimento atlikimo metu, nusivalė.
Teismų praktikoje pasisakyta, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju Nutarimą priėmusi Institucija netyrė visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visų bylos aplinkybių, t. y. laiku ir tinkamai iš įvykio vietos nepaėmė daiktinio įrodymo, netyrė, ar vaizdo stebėjimo kamera yra sugadinta, ar nepataisoma, ar ją nuvalius galima naudoti, tiriant administracinio nusižengimo bylą vadovautasi tik R. M. duotais paaiškinimais. Tiriant administracinio nusižengimo įvykį neapklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. V.. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, pagal ką buvo nustatytas padarytos turtinės žalos dydis.
Byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad dėl K. V. užklijuoto lipduko ant vaizdo stebėjimo kameros stikliuko R. M. buvo padaryta 144,63 eurų turtinė žala. Tokiu būdu byloje neįrodytas ir nenustatytas būtinasis ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo būtinasis požymis – priežastinis ryšys, todėl K. V. veiksmuose nėra ir ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
Esant išvardintoms aplinkybėms, nepriklausomai nuo klaidingai nurodytos ANK 115 straipsnio 1 dalies, pagal kurią buvo paskirta nuobauda, nes ANK 115 straipsnis dalių neturi, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo L. Č. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, nenustačius ANK 115 straipsnio sudėties požymių (ANK 591 straipsnis 1 dalies 1 punktas) ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
K. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriui.
Nukentėjusiojo R. M. teismui pateiktą vaizdo stebėjimo kamerą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam R. M..
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.