Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2340-811/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-06-01
Bylos Nr.: eI-2340-811/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00326-2017-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas: R. S.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai
Trečiasis asmuo: UAB Verslo projektų centras, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

29.9pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-2340-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00326-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. P.,atsakovės atstovui V. L.,trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams A. Č. ir D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB Verslo projektų centras, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017-01-30 gautas pareiškėjos R. S. skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) kanclerės 2016-12-12 potvarkį Nr. 4D-213 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijų į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis) ir įpareigoti atsakovę Ministeriją tenkinti paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, Nr. 17VM-KP-15-1-04030-PR001 (toliau – ir Paramos paraiška).

Paaiškino, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Panevėžio paramos administravimo skyriui (toliau – ir Agentūra) 2015-06-19 pateikė Paramos paraišką. Ministerijos kancleris 2015-12-09 potvarkiu Nr. 4D-162 (toliau – ir Potvarkis Nr. 4D-162) pareiškėjos Paramos paraišką atmetė. Nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris administracinėje byloje Nr. I-6470-789/2016 pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Potvarkį Nr. 4D-162 ir įpareigojo Ministeriją iš naujo svarstyti Paramos paraišką. 2016-12-29 buvo informuota apie ginčijamą Potvarkį, kuriuo Paramos paraiška pakartotinai buvo atmesta. Susipažinusi su Potvarkiu nustatė, kad jame nurodomi tie patys motyvai, kurie buvo nurodyti Potvarkyje Nr. 4D-162. Pareiškėjos teigimu, Potvarkis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų. Potvarkyje nurodyti motyvai, susiję su Paramos paraiškos neatitikimu Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – ir Programa) priemonės, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-07-28 įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės), yra nepagrįsti, kadangi prieštarauja VAĮ 8 str. 1 d. Visi atsakovės nurodyti skaičiavimai ir jų pagrindu daromos išvados yra prognozinės.

Pareiškėjai kyla abejonių dėl Ekonominių gyvybingumo taisyklių teisėtumo ir atitikimo įstatymų reikalavimams, kadangi jose numatytas individualių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su teorinio pobūdžio sąlygų ir pagrindų buvimu, o ne su objektyviais duomenimis. UAB „Valskaita“ išvada (komentaras) paneigia prieš tai Potvarkyje 4D-162 nurodytus ir Potvarkyje pakartotus motyvus, susijusius su Ekonominio gyvybingumo reikšmių nustatymu. Planuojamos investicijos yra pagrįstos, dėl savo parametrų ir galimybių leis mažinti sąnaudas. Nesutinka su Potvarkio teiginiu, jog prognozuojamų kainų ir žieminių kviečių derlingumo pareiškėja neva nepagrindė dokumentais ir aktualiais duomenimis, kadangi vadovaudamasi Ekonominio gyvybingumo taisyklių 13.3 p. rėmėsi savo bei aplinkinių ūkių rodikliais. Be to, teiginiai apie verslo plane prognozuojamas per dideles žemės ūkio produktų supirkimo kainas, žieminių kviečių derlingumą iš principo prieštarauja Paramos gavimo tikslams ir teikiamiems prioritetams. Reikalavimas pateikti technologines darbų schemas buvo perteklinis, nes to nereikalauja paramą reglamentuojantys teisės aktai, ir beprasmis, nes tokios schemos realiai nepagrindžia investicijų būtinumo. Toks reikalavimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 17 p. Pareiškėja pripažįsta, kad šiuo metu neturi nuosavos technikos, tačiau nesupranta, kokią tai gali turėti įtaką Paramos paraiškos atmetimui, kadangi vienas iš Paramos paraiškos gauti paramą tikslų – įsigyti nuosavą techniką. Antra vertus, atsakyme į paklausimą pareiškėja pateikė technikos panaudos sutartį. Pareiškėja suplanavo reikalingiausias investicijas į techniką, kurią sunkiausia išsinuomoti reikiamu metu. Planuojamų investicijų techninius parametrus rinkosi derindama su nuomojamos technikos ir padargų parametrais ir atsižvelgdama į dirbamos žemės plotų didinimo perspektyvas, žemės struktūrą, dirbamų sklypų reljefą, todėl nemano, kad atsakovės darbuotojai už ją geriau gali žinoti, kokios ir kokių parametrų technikos jos ūkyje reikia. Agentūra reikalavo pateikti ne mažiau kaip 3 tiekėjų pasiūlymus ūkio darbų technikai įsigyti, tačiau projekto pateikimo metu Lietuvos Respublikoje nebuvo 3 tiekėjų, o pirkti techniką iš tiekėjų užsienio valstybėse būtų ekonomiškai rizikinga. Mano, kad Agentūros argumentai dėl samdomų darbuotojų nebuvimo yra nepagrįsti, kadangi žemės ūkio darbuose jai padėdavo šeimos nariai, 2016–2017 m. papildomai bus priimti du darbininkai. Teigia, kad paramos skyrimui negali turėti reikšmės argumentas dėl duomenų, kas turi teisę vairuoti techniką, nepateikimo. Paramos paraiška buvo vertinama formaliai ir buvo ieškoma priežasčių neskirti paramos. Be to, pačiame Potvarkyje išliko akivaizdžiai prieštaringų ir kitais teisės aktais nepagrįstų motyvų. Pareiškėjos nuomone, pateiktas projektas atitinka Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių II skyriaus prioritetus, tikslines sritis ir kompleksinius tikslus.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjos projektas netinkamas gauti Europos Sąjungos paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2015 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-21 įsakymu Nr. 3D-302 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 29.1 ir 29.2 p., traktoriaus, purkštuvo ir sėjamosios įsigijimo išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti paramos lėšos, o vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 30.1.8 p. – projekte numatytos bendrosios išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti. Pareiškėja nepateikė komercinio pasiūlymo, nurodydama, kad daugiau įmonių, siūlančių panašaus galingumo vikšrinius traktorius, Lietuvoje nėra. Agentūra ir Ministerija išnagrinėjo visus pateiktus dokumentus ir įvertino pateiktos informacijos teisingumą, atsižvelgė į visas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Potvarkyje nurodyti tikslūs ir aiškūs ekonominio gyvybingumo kriterijai, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų, pateikti konkretūs ekonominio gyvybingumo kriterijų skaičiavimai, nurodyti konkretūs duomenys, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas pareiškėjos projektui neskirti paramos. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis teismų praktika mano, kad Potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėja, pateikdama Paramos paraišką, patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos lėšų teikimo tvarka ir taisyklėmis, sutiko, kad pareiškėjos tinkamumas gauti paramą bus vertinamas pagal jos pateiktus, atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis ir viešuosiuose registruose esančius duomenis. Agentūra pareiškėjai išsiuntė paklausimą, tačiau pareiškėja Paramos paraiškoje pateiktų duomenų netikslino arba pateikdavo netinkamus duomenis, taip pat pakeitė patikslinti prašomus dokumentus, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių derlingumą. Kadangi pagal verslo plane pateiktą informaciją skolos tiekėjams 1,6–2,8 kartus viršija numatytas kintamąsias sąnaudas projektui vykdyti, o gauti išankstiniai mokėjimai yra nepagrįsti jokiais duomenimis, pareiškėjos projektas yra netinkamas gauti paramą. Siekiant detaliau įvertinti, ar finansinių ataskaitų reikšmės turi įtakos įgyvendinant verslo planą ir ekonominio gyvybingumo rodikliams, buvo atlikti skaičiavimai ir nustatyta, kad prognozuojamais 2018–2021 m. paskolų padengimo rodiklio reikšmė būtų <1,25, todėl projektas nėra tinkamas gauti paramą. Pareiškėjos atsakymuose buvo nustatyti prognoziniai neatitikimai dėl supirkimo kainų, Agentūra perskaičiavo žieminių kviečių kainą ir padarė išvadą, kad vidinės grąžos normos (toliau – ir VGN) reikšmė neatitiko reikalaujamos. Vertinant nenustatyta, kad planuojama įsigyti aukštų techninių charakteristikų technika yra būtina, realiai suplanuota ir pagrįsta, todėl traktoriaus, purkštuvo ir sėjamosios įsigijimo išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti paramos lėšomis. Teigia, kad ūkio gyvybingumas projekte neužtikrintas, neįrodytas ūkio pajėgumas įvykdyti projektui finansuoti prisiimamus paskolos grąžinimo įsipareigojimus, nepagrindžiamas investicijų atsipirkimas dėl projekto vidinės grąžos normos, nėra užtikrintas projekto įgyvendinimas ir savarankiškumas, taip pat nebūtų pagerinti bendri žemės ūkio valdos veiklos rezultatai ir nebūtų užtikrintas žemės ūkio valdos konkurencingumas. Pareiškėja visiškai nepagrįstai nurodo lankstų skolos apmokėjimą, kadangi tai nėra pagrįsta jokiais įrodymais, sudarytais su tiekėjais, pareiškėjos verslo plano prognozės nėra paremtos realiomis kainomis. Potvarkis atitinka VAĮ keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad negalima prognozuoti ekonominių rodiklių septyniems metams į priekį, kadangi tai prieštarauja pačios paramos skyrimo idėjai. Agentūra, vertindama paraiškas, išskirtinai vadovaujasi programoms taikomų teisės aktų nuostatomis. Pažymėjo, kad pareiškėja negalėjo vadovautis savo ūkio rodikliais, kadangi javus pradėjo auginti tik nuo 2015 m. Agentūra nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog techninės darbų schemos pateikimo prašymas buvo perteklinis, kadangi Agentūra privalo paraiškų vertinimo proceso metu įsitikinti pareiškėjų tinkamumu paramai gauti. Verslo plane numatytos įsigyti žemės ūkio technikos nepakanka verslo plano įgyvendinimui. Nors pareiškėja neatlygintinai naudojasi vyro ir uošvio žemės ūkio technika, tai neužtikrina projekto įgyvendinimo, kadangi pareiškėja nepateikė darbų organizavimo schemos, kur būtų galima matyti kokius darbus atlieka pati pareiškėja ir kaip prie to prisideda vyro ir uošvio žemės ūkio technika. Jeigu pareiškėja pati neatlieka tam tikrų darbų, ji turi nurodyti jų specifiką bei asmenis, kurie tai atlieka. Kadangi teisės aktai nenustato jokių išimčių, pareiškėja turėjo pateikti 3 komercinius pasiūlymus. Nurodo, kad pareiškėja teikia melagingus teiginius dėl draudimo padėti jos ūkyje. Jeigu pareiškėja vis dėlto mano, kad laukams tinkamai paruoši papildomų žmogiškųjų išteklių nereikia, ji turėjo pateikti technologinę darbų schemą, kurioje bent preliminariai būtų nurodytas darbų paskirstymas ūkyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Verslo projektų centras atsiliepimo į pareiškėjos skundą teismui nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės turi tik rekomendacinį, bet ne privalomąjį pobūdį. Nagrinėjamoje byloje būtina patikrinti Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių teisinę galią, jų atitikti aukštesnės galios teisės aktams, taip pat bendriesiems teisės principams. Jei taisyklėse nurodyti rodikliai keliais procentiniais punktais skiriasi nuo taisyklėse nurodytų, tai nereiškia, kad Paramos paraiška yra netinkama paramai gauti. Šių rodiklių reikšmė turi būti vertinama visumoje. Be to, Potvarkio motyvai yra prieštaraujantys vieni kitiems, verslo plane pateiktos aplinkybės buvo vertinamos skirtingai, taip pažeidžiant objektyvumo principą. Pažymėjo, kad iš Potvarkio protokolo matyti, jog didžiausias dėmesys buvo skiriamas pareiškėjos Paramos paraiškai vertinti, Potvarkyje pakartoti panaikinto potvarkio argumentai, kas taip pat sąlygoja Potvarkio nepagrįstumą. Vertindami skolų tiekėjams dydį Agentūros darbuotojai neatsižvelgė į atsargų sumą, kuri parodo, kad ne visas derlius parduodamas iki finansinių metų pabaigos. Agentūros darbuotojai savo skaičiavimus formalizavo, taip pat nepagrįstai sumažino pasėlių kainą, nepagrįstai nemažindami sąnaudų kainų augimo. Teisės aktuose nėra nustatytas įpareigojimas pareiškėjai pateikti konkrečius Agentūros prašomus dokumentus, kadangi tai priklauso nuo subjektyvaus darbuotojo nuomonės.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad visų pareiškėjų paraiškas paramai gauti vertina vienodai. Pažymėjo, kad visi pareiškėjai yra susipažinę su Ekonominio įgyvendinimo nustatymo taisyklėmis ir privalo pateikti prognozinius skaičiavimus 7 metams į priekį. Agentūra ir Ministerija pagal įstatyme nustatytą tvarką atliko visus skaičiavimus, atsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-10-10 sprendime pateiktus išaiškinimus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Potvarkį.

Trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad rėmėsi ne pareiškėjos, o ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėja taikė infliacijos rodiklį. Agentūra, vertindama atitinkamus rodiklius, pagal vidaus tvarkos taisykles remiasi keturių savaičių kainos vidurkiu, tačiau tokie duomenys nuo pareiškėjos pateiktų duomenų nesiskyrė daugiau nei 0,7 euro ct. Kadangi dėl kritulių skaičiaus ar kaitros šie duomenys gali skirtis, dėl to ir imamas keturių savaičių intervalas. Agentūra kiekvieno pasėlio kodą skaičiuoja pagal tuos pačius parametrus ir netaiko infliacijos koeficiento. Tik Agentūrai yra suteikta teisė vertinti Paramos paraiškos pagrįstumą, todėl nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į liudytojo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB Verslo projektų centras teiginius, jos pareiškėjos Paramos paraiška atitiko teisės aktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB Verslo projektų centras atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad rengdami verslo projektus visuomet taiko infliacijos koeficientus. Pareiškėjos ūkis atitiko visus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Potvarkio, kurio pridedamo sąrašo eilės Nr. 1 (toliau – ir Sąrašas) buvo nuspręsta neskirti paramos pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ar yra teisinis pagrindas įpareigoti Ministeriją tenkinti pareiškėjos Paramos paraišką.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2015-06-19 Agentūrai pateikė Paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Kartu su Paramos paraiška taip pat pateikė 2015-06-08 tipinį verslo planą.

Agentūra 2015-09-25 raštu Nr. KP-1505(10.6.1) (toliau – ir Paklausimas) įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, įrodančius technikos būtinumą projekto vykdymui. Pareiškėja 2015-10-13 Agentūrai pateikė papildomą informaciją pagal Paklausime pateiktą įpareigojimą.

Paramos paraiška buvo svarstyta 2015-11-17 Projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, I atrankos komiteto posėdyje, kurio metu buvo priimtas sprendimas pritarti Agentūros siūlymui neskirti pareiškėjai paramos. Galutinis sprendimas dėl paramos neskyrimo pareiškėjos projektui buvo įformintas Potvarkyje Nr. 4D-162.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, 2016-03-17 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Potvarkį Nr. 4D-162 bei įpareigoti Ministeriją pareiškėjos Paramos paraišką įvertinti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-10-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6470-789/2016 tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Potvarkį Nr. 4D-162 ir įpareigojo Ministeriją pareiškėjos Paramos paraišką svarstyti iš naujo. Vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Ministerija 2016-11-11 raštu Nr. 2D-4806 (12.41E) „Dėl teismo sprendimo“ pavedė Agentūrai įvertinti pareiškėjos Paramos paraišką iš naujo ir vertinimo išvadas pateikti Ministerijai.

Paramos paraiška buvo pakartotinai svarstyta 2016-12-12 Projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, I atrankos komiteto posėdyje, kurio metu buvo priimtas sprendimas pritarti Agentūros siūlymui neskirti pareiškėjai paramos. Galutinis sprendimas dėl paramos neskyrimo Pareiškėjos projektui buvo įformintas Potvarkyje. Pareiškėja apie priimtą Potvarkį informuota Agentūros 2016-12-22 raštu.

Paramos suteikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ tvarka reglamentuojama Administravimo taisyklėse ir Įgyvendinimo taisyklėse.

Administravimo taisyklių 62 p. nustatyta, kad tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka Agentūra. Pagal minėtų taisyklių 63 p. tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendrąsias Programos ir Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus. Tinkamumo skirti paramą vertinimo metu gali būti atliekama patikra vietoje. Agentūra, įvertinusi tinkamumą skirti paramą, parengia išvadą, ar paramos paraiška yra tinkama gauti paramą ir kokio dydžio parama bei kokia didžiausia lyginamoji paramos dalis gali būti suteikta (72 p.). Įvertinusi paramos paraiškas, Agentūra parengia paramos paraiškos vertinimo ataskaitą ir paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę. Neigiamai įvertintų paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinės turi būti suderintos su Agentūros Teisės departamentu (94 p.). Tuo atveju, jei paramos paraiškų atrankai Ministerijoje yra sudaromas projektų atrankos komitetas, Agentūra Ministerijai teikia: 1) nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę; 2) nustatytos formos atskirų paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kuriose pateikiama trumpa informacija apie numatomus įgyvendinti projektus (95 p.). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB Verslo projektų centras atstovė ir liudytojas M. V., kuris yra UAB Verslo projektų centras darbuotojas, patvirtino, kad Paramos paraiška ir verslo planas atitiko visus teisės aktų reikalavimus paramai gauti. Minėta, kad Agentūra atlieka tinkamumo skirti paramą vertinimą, todėl minėti UAB Verslo projektų centras atstovės ir liudytojo teiginiai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs ir teisiškai reikšmingi.

Vadovaujantis Administravimo taisyklių 5 ir 87 p., sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo pagal Programos priemones, dėl kurių Ministerija sudaro projektų atrankos komitetus, priima Ministerija. Parama gali būti skiriama tiems projektams, kuriems ją skirti rekomendavo projektų atrankos komitetas. Ministerija arba Agentūra gali atsisakyti skirti paramą projektų atrankos komiteto rekomenduotai paramos paraiškai, jei tam yra svarbių priežasčių. Tuo atveju Ministerija arba Agentūra gali paramos paraišką grąžinti vertinti pakartotinai ir sprendimą priimti atsižvelgdama į naujas projektų atrankos komiteto rekomendacijas (88 p.). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-20 įsakymu Nr. 3D-287 „Dėl Projektų, finansuotinų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, atrankos komitetų sudarymo“ sudarytas I atrankos komitetas projektų, finansuotinų pagal Programos priemones. I atrankos komitetui pavesta teikti išvadas dėl projektų pagal Programos priemonės „Parama investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Paramos paraiška ir buvo vertinama I atrankos komiteto posėdyje, o Ministerija ginčijamu Potvarkiu atsisakė skirti paramą pagal Paramos paraišką. Minėta, kad paramos neskyrimą atsakovė Sąrašo eil. Nr. 1 motyvavo tuo, kad pareiškėjos projektas netinkamas gauti Europos Sąjungos paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2015 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-21 įsakymu Nr. 3D-302 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų, patvirtinimo“, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 27 p. ir 16.1.2, 16.1.12 16.2.4, 29.1, 29.2 papunkčiuose nurodytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su Sąrašo eil. Nr. 1 nurodytais motyvais, susijusiais su tinkamumo gauti paramą sąlygomis ir reikalavimais, todėl teismas pasisakys atskirai dėl kiekvieno jų.

Dėl Įgyvendinimo taisyklių 16.2.4 p. vertinimo

Įgyvendinimo taisyklių 16.2.4 p. nustatyta, kad pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei pateiktame verslo plane įrodo, jog ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus, kaip nurodyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Kadangi pagal verslo planą esančių ekonominio gyvybingumo kriterijų neatitiktis gali sąlygoti paramos negavimą, minėta įgyvendinimo taisyklių nuostata patvirtina, kad ekonominio gyvybingumo kriterijai, nurodyti Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, yra privalomojo, bet ne rekomendacinio, kaip teigė pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu, pobūdžio.

Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė ištirti Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių teisėtumą, t. y. minėtų taisyklių atitikti aukštesnės galios teisės aktams ir bendriesiems teisės principams.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 str. 1 d. nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 str. 1 d. nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde neprašė teismo pradėti tyrimo dėl Ekonominio įgyvendinimo gyvybingumo nustatymo taisyklių, tokį prašymą pareiškė jos atstovas teismo posėdžio metu, paaiškinęs, jog minėtose taisyklėse nurodomi rodiklių skaičiavimai ir jų pagrindu daromos išvados yra prognozinės, t. y. jų skaičiavimas grindžiamas prielaidomis, o ne realiais faktiniais rodikliais. Iš to seka, kad pareiškėjos teisių ir pareigų atsiradimas ir teisėtų lūkesčių principas yra siejamas su neįmanomais dalykais. Teismas pažymi, kad kreipdamasis į administracinį teismą su prašymu ištirti ar norminis administracinis aktas (jo dalis), kuris turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, ir argumentuodamas savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, pareiškėjas negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir bendriesiems teisės principams, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimti, jo nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 113 str. prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas tuo atveju, kai be jo negalima teisingai išnagrinėti bylos, yra pagrįstos abejonės dėl norminio akto teisėtumo. Kadangi šioje byloje teismui nekyla abejonių dėl minėto akto teisėtumo konkrečiu atveju, minėto akto teisėtumą galima įvertinti be išsamaus tyrimo, prašymas dėl norminio akto tyrimo netenkintinas.

Atitinkamai, ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti finansine parama pagal Programos priemones ir (ar) veiklos sritis, ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius bei jų kritines reikšmes reglamentuojančios Ekonominio gyvybingumo taisyklės nustatė, kad veiklą vykdantys ūkio subjektai laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu kiekvienais projekto įgyvendinimo metais paskolų padengimo rodiklis ir VGN atitinka III skyriuje nurodytą reikšmę (6.2 ir 8 p.). Šių taisyklių III skyriuje reglamentuojama ekonominį gyvybingumą apibūdinančių rodiklių reikšmė ir ekonominio gyvybingumo nustatymo tvarka, numatanti, kad priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ vidinė grąžos norma turi būti ? 4,4 proc., o paskolų padengimo rodiklis – ? 1,25 proc.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš bylos medžiagos, verslo plane, pateiktame Agentūrai kartu su Paramos paraiška, pareiškėja nurodė, kad VGN yra 5,04 proc. Ministerija Sąraše ir Agentūra Paraiškų pagal Programos priemones vertinimo rezultatų suvestinėje (b. l. 11–15) nurodė, kad perskaičiavus VGN pagal įmonės ataskaitinių metų ir prognozuojamų 7 metų duomenis, VGN yra 3,6 proc., o perskaičiavus paskolų padengimo rodiklius pagal taisyklėse nustatytą formulę nustatė, kad paskolos rodiklio reikšmė yra < 1,25. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde teigia, kad pareiškėjos skaičiavimai ir jų pagrindu daromos išvados yra tik prognozinės, t. y. negali būti vertinami kaip objektyvūs duomenys, kadangi negalima prognozuoti ekonominių rodiklių 7 (septyniems) metams į priekį. Be to, ji kartu su Paramos paraiška ir 2015-10-12 atsakymu pateikė visus reikalingus dokumentus ir duomenis. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad Agentūros darbuotojai, vertindami Paramos paraišką, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja 2014 m. turėjo santaupų, rudenį perkamos sėklos, trąšos ir kt., skolos tiekėjams susidaro finansinių metų pabaigoje. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB Verslo projektų centras atstovė pažymėjo, kad Agentūra taikė kitus duomenis, negu nurodė pareiškėja, o liudytojas M. V. atkreipė dėmesį, kad Agentūra neatsižvelgė į pareiškėjos ūkio plėtrą, taip pat pakartotinai neprašė tikslinti duomenų.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Agentūra, Paramos paraiškos vertinimo metu nustačiusi, jog Paramos paraiška gali neatitikti Įgyvendinimo taisyklių reikalavimo, pareiškėjai išsiuntė Paklausimą, prašydama pateikti duomenis ir dokumentus, įrodančios technikos būtinumą projekto vykdymui. Taigi, pareiškėjos Paklausimu buvo prašoma pateikti ir detalizuoti duomenis, bet ne juos pakeisti Paramos paraiškoje ar verslo plane. Kaip matyti iš pareiškėjos 2015-10-12 atsakymo ir jo priedų, pareiškėja Agentūrai, be kita ko, pateikė patikslintos Paramos paraiškos (3 priedas) ir tipinio verslo plano (4 priedas) lenteles, kuriuose patikslino prognozuojamas ūkio skolas tiekėjams, gautus išankstinius apmokėjimus, miežių, kvietrugių bei rapsų supirkimo kainas. Atsakyme taip pat pažymėjo, kad 2016–2021 m. supirkimo kainos, lyginant su 2015 m., yra koreguojamos tik infliacijos koeficientu, kuris neviršys 3 procentų.

Žemesnės instancijos teismas

Įgyvendinimo taisyklių 15 ir 16 p. nustatyta, kad pareiškėjas paramos paraiškos pateikimo dieną turi atitikti paramos tinkamumo kriterijus, kurie vertinami pagal pateiktus duomenis bei viešuosiuose registruose esančią informaciją. Jeigu šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Agentūra, vertindama paraiškos tinkamumą, turi pareigą vadovautis ne bet kokiais duomenimis, kuriuos pateikia pareiškėjas, tačiau tik tokiais duomenimis, kurie yra pagrįsti atitinkamais duomenimis, taip pat pagal viešuosiuose registruose esančius duomenis, o kai šie duomenys skiriasi – Agentūra privalo vadovautis viešuosiuose registruose esančiais duomenimis. Agentūra, atlikdama paraiškų atrankos vertinimą, nustatė, kad su Paramos paraiška pateiktame verslo plane nurodytos rugių, žieminių kviečių, vasarinių miežių, vasarinių rapsų ir vasarinių kvietrugių prognozuojamais metais supirkimo kainos viršija vidutines rinkos kainas, nepagrįstas supirkimo kainos padidėjimas prognoziniais metais bei prognozuojamas aukštas žieminių kviečių derlingumas visais projekto prognozės metais, todėl teisėtai ir pagrįstai, remdamasi Įgyvendinimo taisyklių 15 p., atsižvelgė į viešajame registre esančius duomenis ir lygino juos su pareiškėjos nurodytais duomenimis. Teismo vertinimu, Agentūra pagrįstai analizavo kviečių keturių savaičių vidutinę kainą prieš Paramos paraiškos pateikimą, lyginant ją su pareiškėjos nurodyta kviečių kaina, kadangi gamtinės sąlygos atitinkamais laikotarpiais gali daryti įtaką pasėlio kainai, o apskaičiuojant keturių savaičių pasėlio vidutinę kainą yra tiksliausiai nustatoma pasėlio kaina.

Administravimo taisyklių 59 p. nustatyta, kad Paramos paraiškoje ir jos prieduose nurodyti duomenys be paklausimo po paramos paraiškos pateikimo Agentūrai dienos negali būti koreguojami ar tikslinami, išskyrus akivaizdžias klaidas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-08-25 nutartyje administracinėje byloje A-502-2465/2011 konstatavo, kad galimybė teikti papildomus, t. y. tikslinančius (detalizuojančius) duomenis, jokiu būdu nesuponuoja pareiškėjo teisės modifikuoti jau įregistruotą paraišką, t. y. atlikti kokybinio pobūdžio korekcijas. <...> Paramos paraiškos pakeitimai pagal jų turinį ir tikslą, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, nėra leistini, todėl atsakovui (šiuo atveju – Agentūrai) nekilo pareiga (ir teisė) jų vertinti.

Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis ir LVAT formuojama praktika, Agentūra pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos be paklausimo pateiktus duomenimis ir atliko atitinkamus skaičiavimus pagal Paramos paraišką ir verslo planą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Paramos paraiška ir prie jos esantis verslo planas buvo vertinami pagal aukščiau paminėtas Administravimo taisykles bei Įgyvendinimo taisykles, skaičiavimai atlikti pagal Ekonominio įgyvendinimo nustatymo taisyklėse pateiktas formules, todėl teigti, kad projektas turėtų būti vertinamas kitaip, t. y. kad Agentūros darbuotojai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja 2014 m. turėjo santaupų, rudenį perkamos sėklos, trąšos ir kt., skolos tiekėjams susidaro finansinių metų pabaigoje, o pelnas gaunamas tik nuėmus derlių, nėra atsižvelgiama į ūkio plėtrą, ir pan., nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėja atsakyme į Paklausimą nurodė, kad kainos didinamos infliacijos koeficientu, o Agentūros atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad Agentūra, vertindama paramos paraiškas, apskirtai netaiko infliacijos koeficiento. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Sąrašo eil. Nr. 1 padaryta išvada, kad nėra jokio pagrindo didinti kainos infliacijos koeficientu, kadangi iš pareiškėjos pateiktos www.vic.lt Grūdų ir aliejinių sėklų supirkimo kainų suvestinės ataskaitos matyti, kad 2015 m. kainos, lyginant jas su 2014 m., sumažėjo, be to, grūdų kainas reguliuoja grūdų supirkimo kainos, todėl kainos pastoviai nedidėja infliacijos koeficientu.

Pareiškėjos argumentai, kad skolų tiekėjams pagrįstumo ir nepagrįstumo kriterijai yra tik subjektyvi Ministerijos darbuotojų nuomonė, Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse nustatytas individualių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su teorinio pobūdžio sąlygų ir pagrindų buvimu, o ne su objektyviais duomenimis, pareiškėjos skaičiavimai negali būti vertinami kaip objektyvūs duomenys, kadangi negalima prognozuoti ekonominių rodiklių 7 (septyniems) metams į priekį, taip pat argumentai, kad jei Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse nurodyti rodikliai keliais procentiniais punktais skiriasi nuo taisyklėse nurodytų, tai nereiškia, kad Paramos paraiška yra netinkama paramai gauti, kadangi šių rodiklių reikšmė turi būti vertinama visumoje, vertintini kritiškai, kadangi Įgyvendinimo taisyklėse ir Ekonominio gyvybingumo taisyklėse yra nustatomi konkretūs reikalavimai ir sąlygos paramai gauti. Veiklą vykdantys ūkio subjektai laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu ekonominio gyvybingumo rodikliai atitinka nustatytas reikšmes (pvz. paskolų padengimo rodiklis – kiekvienais projekto įgyvendinimo metais) (Ekonominio gyvybingumo taisyklių 6 ir 6.2 p.).

Teismas, atsižvelgęs į visumą pareiškėjos teiktų duomenų ir dokumentų, į tai, kad pareiškėja Agentūrai nedetalizavo skolų tiekėjams reikšmės ir gautų išankstinių mokėjimų, taip pat į tai, kad Agentūra apskaičiavo ekonominio gyvybingumo rodiklius ir nustatė, jog VGN yra 3,6 proc., o paskolos rodiklio reikšmė yra < 1,25, daro išvadą, kad Ministerijos Potvarkiu patvirtinto Sąrašo eil. Nr. 1 pareiškėjos neatitikimas Įgyvendinimo taisyklių 16.2.4 p. konstatuotas pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl Įgyvendinimo taisyklių 27 p.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 27 p., projekte turi būti numatytos visos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Perkamos prekės turi būti naujos, nenaudotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų nustatytus reikalavimus. Paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, ir ne daugiau nei numatytas paramos dydis ir intensyvumas. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas. Jei iki paramos paraiškos pateikimo prekių, paslaugų ir (arba) darbų pirkimai neatlikti, tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami trys komerciniai pasiūlymai (su lygiaverčiais išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais), kuriais pagrindžiama visa prašoma paramos suma, o tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Tuo atveju, kai pareiškėjo pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodyta prekės (paslaugos) darbų kaina yra 10 proc. didesnė, nei analogiškos rinkoje egzistuojančios prekės (paslaugos) ar darbų kainos, atliekami Administravimo taisyklių 69 punkte nurodyti veiksmai.

Pažymėtina, kad pareiškėja Agentūrai pateikė komercinius pasiūlymus traktoriui įsigyti. Paramos paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad vienas iš pateiktų komercinių pasiūlymų dėl vikšrinio traktoriaus (UAB „Dotnuvos projektai“) savo techninėmis charakteristikomis nėra lygiavertis pasirinktam (UAB „Ivabaltė“). Kaip nurodo pareiškėja skunde, 2015-10-12 atsakyme ji bandė pagrįsti komercinio pasiūlymo (UAB „Dotnuvos projektai“) pasirinkimą skaičiuojant ir lyginant abiejų pasiūlytų traktorių 1 kW kainą, kitų komercinių pasiūlymų nepateikė, kadangi daugiau įmonių, siūlančių panašaus galingumo traktorių, Lietuvoje nėra. Taigi, iš pareiškėjos argumentų ir 2015-10-12 atsakymo matyti, kad pareiškėja pati pripažįsta, jog nepateikė kitų komercinių pasiūlymų. Sutiktina su Agentūros atsiliepime nurodytais argumentais, kad Įgyvendinimo taisyklių 27 p. nenustato išimčių komerciniams pasiūlymams teikti, todėl Potvarkiu patvirtintu Sąrašo eil. Nr. 1 nustatytas neatitikimas minėtų taisyklių 27 p. yra pagrįstas. Pareiškėjos argumentai, jog šiuo metu viena iš žemės ūkio techniką parduodančių įmonių jau pradėjo siūlyti ir mažesnio galingumo vikšrinį traktorių, neturi teisinės reikšmės Potvarkio vertinimui, kadangi, kaip minėta, Paramos paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjos pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis.

Dėl Įgyvendinimo taisyklių 29.1 ir 29.2 p.

Vadovaujantis minėtų taisyklių 29 p., tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos: būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos paraiškoje; realiai suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 17 ir 124 p., Agentūra tikrina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atlieka administracinius patikrinimus ir nustato tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Jeigu paramos gavėjo pateiktame mokėjimo prašyme trūksta duomenų, reikalingų įvertinti padarytų išlaidų tinkamumą, Agentūra paprašo pateikti trūkstamą informaciją ir (arba) atlieka patikrą vietoje. Per ne ilgesnį nei 10 darbo dienų (tačiau, vadovaujantis protingumo principu, prireikus, Agentūra gali nustatyti ilgesnį terminą) nepateikus reikiamų dokumentų ar nepatikslinus duomenų, mokėjimo prašymas yra vertinamas pagal turimus duomenis. Jei per nustatytą terminą paramos gavėjas nepateikia prašomos informacijos dėl išlaidų tinkamumo arba jo pateikta informacija ir (arba) Agentūros atliktos patikros vietoje išvados nepagrindžia išlaidų tinkamumo, tokios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti. Nustatant atitinkamos Programos priemonės paramos paraiškos formą ir turinį, kurioje nurodomi dokumentai, kuriuos pareiškėjas turi pateikti kartu su paramos paraiška bei reikalavimai jų turiniui, turi būti atsižvelgiama į tai, kad prašoma informacija būtų esminė ir būtina siekiant įvertinti paramos paraiškos ir (arba) projekto tinkamumą bei nustatyti pareiškėjo įsipareigojimus paramos skyrimo atveju. Iš pareiškėjo neturi būti reikalaujama nepagrįstai daug informacijos bei dokumentų, kurių vertinimas nebūtų reikšmingas, tačiau iš esmės apsunkintų paramos paraiškos parengimą. Tuo tikslu turi būti naudojamasi esamomis duomenų bazėmis ir registrais.

Taigi, sistemiškai vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad Agentūra turi teisę prašyti paramos gavėjo patikslinti duomenis pagal Paramos paraišką, prašoma informacija turi būti esminė ir būtina siekiant įvertinti paramos paraiškos ir (arba) projekto tinkamumą bei nustatyti pareiškėjo įsipareigojimus paramos skyrimo atveju.

Kaip matyti iš Paramos paraiškos VII skyriaus „Informacija apie žemės valdas“, pareiškėja nurodė turinti 200,53 ha žemės naudmenų ploto. Kaip nurodo Agentūra atsiliepime, nustačius pareiškėjos žemės ūkio naudmenų plotus, kilo abejonės, kaip tokiame dideliame žemės plote ūkio darbai bus organizuojami, kas valdys žemės ūkio techniką, kaip pareiškėja, neturėdama patirties javų auginime, savarankiškai atliks visus darbus, ir kt., todėl, siekdama įsitikinti, ar pareiškėja tinkamai panaudos investicijas bei bus pasiekti numatyti rodikliai, pateikė Paklausimą, prašydama pagrįsti numatytos įsigyti technikos būtinumą, pateikti technologinę ūkio darbų schemą, duomenis, kurie apimtų planuojamų darbų intensyvumą bei pagrįstų technines charakteristikas, taip pat nurodyti, kokiu būdu bus valdoma projekte numatyta įsigyti žemės ūkio technika. Kadangi verslo plane nurodyta informacija apie tai, kad darbuose talkina sutuoktinis ir šeimos nariai, nėra detali, Agentūra prašė šią informaciją taip pat patikslinti – pateikti informaciją, kaip bus užtikrinamas projekto vykdymas, pateikiant ūkio darbų organizavimo schemą ir numatytus žmogiškuosius išteklius projekto vykdymui. Jeigu pareiškėja planuoja techniką valdyti savarankiškai, prašė pateikti tai įrodančius dokumentus. Teismo vertinimu, Agentūros prašoma pateikti informacija buvo esminė ir būtina Paramos paraiškai įvertinti, todėl pareiškėjos argumentai, jog Agentūra teikė perteklinius reikalavimus, kurie prieštarauja Administravimo taisyklių 17 p., tokie reikalavimai yra tik darbuotojų prasimanymas, taip pat liudytojo teismo posėdžio metu nurodyti paaiškinimai, kad toks reikalavimas buvo perteklinis, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti iš 2015-10-12 atsakymo turinio ir jo priedų, pareiškėja nepateikė technologinės ūkio darbų schemos, duomenų, pagrįstų skaičiavimais, kurie apimtų planuojamų darbų intensyvumą, ūkio darbų organizavimo schemos duomenų ar duomenų, patvirtinančių, jog ji pati planuoja savarankiškai įsigyjamą techniką valdyti. Agentūrai neturint galimybės nustatyti, kokius darbus atliktų pati pareiškėja, o kokius – kiti asmenys, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nuosavybės teise neturi žemės ūkio technikos projekto veiklai vykdyti, šią techniką nuomoja iš kitų asmenų, kas neužtikrina pareiškėjos ūkio savarankiškumo, taip pat į tai, kad pareiškėja nenumato samdyti papildomų darbuotojų, nepateikė įrodymų, jog ji savarankiškai planuoja techniką valdyti, ir dėl šių priežasčių Agentūrai negalint nustatyti, ar investicijos bus panaudotos tinkamai, jog būtų pasiekti numatyti rodikliai, darytina išvada, jog Potvarkio patvirtintu Sąrašo eil. Nr. 1 pagrįstai nurodyta, kad vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 29,1 ir 29.25 p., traktoriaus, purkštuvo ir sėjamosios įsigijimo išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti paramos lėšomis.

Dėl Įgyvendinimo taisyklių 16.1.2 ir 16.1.12 p.

Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 16.1.2 p. ir 16.1.12 p., pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei projektas atitinka šių taisyklių III skyriuje nurodytus prioritetus, tikslines sritis ir prisideda prie kompleksinių tikslų įgyvendinimo; investicija pagerina bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus (pvz. įdiegiamos naujos gamybos technologijos, didinamas žemės ūkio augalų derlingumas, kuriami geresnės kokybės maisto produktai ir plečiamos pardavimo rinkos, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai) ir padeda didinti žemės ūkio valdos konkurencingumą.

Nagrinėjamu atveju Agentūrai nustačius anksčiau nurodytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėja neįrodė ūkio pajėgumo įvykdyti projektui finansuoti prisiimamus paskolos grąžinimo įsipareigojimus, investicijų atsipirkimo dėl projekto VGN, nėra užtikrinamas projekto įgyvendinimas ir savarankiškumas, ir kt., pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 16.1.2 ir 16.1.12 p. reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėja skunde nurodytus paaiškinimus apie projekto atitiktį turėjo pateikti ne teismui, bet išdėstyti atsakyme į Paklausimą.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog ginčijamas Potvarkis neatitinka VAĮ reikalavimų, Agentūros darbuotojai šališkai vertino Paramos paraišką ir pareiškėjos pateiktus dokumentus. Teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija, kadangi iš prie ginčijamo Potvarkio esančio Sąrašo matyti, kad jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame nurodyti pagrindiniai faktai bei teisinis jų pagrindas, taip pat nurodoma akto apskundimo tvarka. Sąraše Ministerija pagrindė, dėl kokių priežasčių pareiškėjos projektas neatitiko Įgyvendinimo taisyklių. Taigi konstatuoti, kad skundžiamas administracinis aktas yra neargumentuotas, negalima.

Atsižvelgiant į visą visumą pareiškėjos teiktų įrodymų bei į tai, kad ji netikslino konkrečiais dokumentais ir neatsakė iš esmės ne į ne vieną, o kelis patikslinimus, prašytus Agentūros 2015-09-25 raštu, Ministerijos Potvarkiu patvirtintame Sąraše pareiškėjos neatitikimas Įgyvendinimo taisyklių 27, 16.1.2, 16.1.12, 16.2.4, 29.1, 29.2 p. konstatuotas pagrįstai. Atitinkamai, teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo teigti priešingai ir naikinti Ministerijos Potvarkį. Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjos reikalavimą panaikinti Potvarkį, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti Ministeriją tenkinti pareiškėjos Paramos paraišką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Iveta PelienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis