- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- eA-3888-822/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04096-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. K., P. K., N. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Karolis Merkevičius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant, pareiškėjams ir pareiškėjos D. K. (nepilnametė) įstatyminiams atstovams N. K., P. K., pareiškėjų atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui, atsakovo atstovėms Elinai Petrauskaitei, Rasai Betingytei-Jasaitienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. K., N. K. bei D. K. (atstovaujama tėvų P. K. ir N. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. K., N. K. bei D. K. (atstovaujama tėvų P. K. ir N. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai kreipėsi su skundu į teismą prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (15/6-10)-12PR-81 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjams P. K., N. K. bei nepilnametei D. K. nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą iš naujo.Nurodė, kad pareiškėjas P. K. (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose. Gavęs majoro laipsnį pareiškėjas nusprendė nutraukti karinę tarnybą, nes (duomenys neskelbtini) nuolat reikalavo teikti ataskaitas apie bendradarbius ir kontaktus su užsieniečiais. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) metais dirbo neetatiniu fotografu (duomenys neskelbtini). Po to, kai (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nusprendė nebedirbti (duomenys neskelbtini) motyvuojant tuo, kad jis nepalaiko Prezidento ir jo valdymo. Pareiškėjai 2014 metais nutarė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjai 2014 m. grįžo į (duomenys neskelbtini) su tikslu parduoti nuosavybę ir rado šaukimus atvykti į (duomenys neskelbtini). Tuomet pareiškėjai nusprendė galutinai pasitraukti iš (duomenys neskelbtini) ir prašyti prieglobsčio. Vėliau po išvykimo jie sužinojo, kad į buvusią gyvenamąją vietą, biurą, tėvo namus buvo atvykę specialiųjų tarnybų atstovai, kurie domėjosi pareiškėjo buvimo vieta. Pareiškėjai 2016 m. kovo 23 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuriame nurodė, kad 2014 m. gavo šaukimą dalyvauti (duomenys neskelbtini), tačiau į (duomenys neskelbtini) vykti atsisakė. Atsisakymo priežastys nesutikimas su vykdoma (duomenys neskelbtini) politika. Pareiškėjas nurodė, kad jam, kaip buvusiam karininkui, kuris išvyko iš (duomenys neskelbtini), gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Pažymėjo, kad nuo karininko karjeros pabaigos pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų akiratyje. Pareiškėjas nuolat sulaukdavo skambučių, kuriais buvo teiraujamasi apie jo esamą padėtį, žinučių facebook paskyroje. Pareiškėjo manymu, taip yra siekiama jį įbauginti. Pareiškėjas taip pat manė, kad dėl neatvykimo į (duomenys neskelbtini) jis gali būti baudžiamas. Pažymėjo, kad jam, kaip atsargos karininkui yra taikoma griežtesnė atsakomybė, nei eiliniam asmeniui. Atsakovas Departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad nuo pareiškėjų išvykimo iš (duomenys neskelbtini) praėjo keleri metai ir per tą laikotarpį nebuvo jokių rimtų grasinimų, ar smurto atvejų. Departamentas, įvertinęs aplinkybių visumą Sprendime konstatavo, kad pareiškėjų baimė yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad prieš priimant Sprendimą buvo įvertinta aktuali kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) ir kuri nepatvirtino pareiškėjų teiginių. Buvo surinkta informacija, kad dėl neatvykimo į (duomenys neskelbtini) griežčiau yra vertinami tarnaujantys atsargoje, kurie yra pasirašę kontraktą dėl įrašymo į atsargą ir yra laikomi kariškiais. Tačiau pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kad jis buvo sudaręs kontraktą su (duomenys neskelbtini) ir, kad jis yra rezervininkas. Todėl pareiškėjo teiginius dėl galimo baudžiamojo persekiojimo vertino kaip nepagrįstus. Pabrėžė, kad Departamentas tinkamai išanalizavo ginčo aplinkybes, todėl pagrįstai atsisakė pareiškėjams suteikti prieglobstį. Pažymėjo, kad pagal pareiškėjų pateiktas aplinkybes taip pat nėra pagrindų ir papildomos apsaugos suteikimui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus byloje surinktą medžiagą, pareiškėjų skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą, papildomą medžiagą, Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjų nurodyti su tuo susiję prieglobsčio prašymo motyvai, nepagrindžia pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo būtinumo.Nustatyta, kad pareiškėjas tiek apklausų metu, tiek skundo argumentais konkrečiai nenurodė, kaip dėl jo, kaip buvusio karininko padėties, būtų realiai pažeistos jo ir jo šeimos teisės ir laisvės jiems grįžus į kilmės valstybę. Nors pareiškėjas nurodė, kad jis supratęs, kad jam dar būnant kilmės valstybėje galimai jo atžvilgiu buvo taikomas psichologinis spaudimas, ar bandoma pareiškėjo šeimą įbauginti, tačiau jokių konkrečių realaus pavojaus apraiškų pareiškėjai nenurodė patyrę. Pareiškėjai iš (duomenys neskelbtini) yra išvykę dar 2014 m., prieglobsčio prašymus pateikė 2016 m. kovo 23 d. Pateikdami prieglobsčio prašymus turėjo jiems išduotus leidimus gyventi Lietuvoje. Pareiškėjai pateikdami prašymą suteikti prieglobstį nepateikė jokių įrodymų bei svarių argumentų, kad šiuo laikotarpiu (2014–2016 m.) būtų vykdytas jų persekiojimas, ar pareiškėjų atžvilgiu būtų panaudoti kiti veiksmai prilyginti psichologiniam smurtui. Pareiškėjų apklausų turinys rodo, kad jų baimė patirti susidorojimą, baudžiamąjį persekiojimą dėl pareiškėjo neatvykimo į (duomenys neskelbtini) yra nukreipta į ateitį ir, kaip matyti iš pareiškėjų pasakojimų, jie grindžiami tik menama grėsme. Tai, kad pareiškėjų teiginiai dėl jų atžvilgiu galimo susidorojimo, baudžiamojo persekiojimo, šiuo aspektu, paremti tik samprotavimais, patvirtina ir Departamento surinkta medžiaga. Departamentas prieš priimant Sprendimą surinko medžiagą apie (duomenys neskelbtini) vykdomas (duomenys neskelbtini) (2016 m. liepos 4 d. Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Pažyma). Kaip matyti iš Pažymos, už neatvykimą į (duomenys neskelbtini) asmenys yra baudžiami administracine tvarka. Pažymoje nurodyta, kad didesnės bausmės gali sulaukti rezervininkai, t. y. tie, kurie yra pasirašę kontraktą dėl įrašymo į atsargą ir yra laikomi kariškiais. Rezervininkai būna sudarę kontraktą su (duomenys neskelbtini) savanoriškai. Rezervininkams mokamas atlyginimas ir jiems nustatytu laiku neatvykus į karinę dalį, jų atžvilgiu gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis turi sudaręs kontraktą su (duomenys neskelbtini), jam mokamas atlyginimas, kas atitinkamai leistų daryti prielaidą dėl jo galimo persekiojimo už neatvykimą į karinį dalinį. Tokių įrodymų byloje nepateikus, nėra pagrindo remtis vien tik subjektyvaus pobūdžio argumentais, kad pareiškėjo ir jo šeimos baudžiamąjį persekiojimą lems vien tik vyresnio karininko laipsnio turėjimas. Kaip nurodyta Pažymoje, nebuvo fiksuota atveju, kad dėl neatvykimo į (duomenys neskelbtini) kam nors būtų kilę didelių nemalonumų. Pareiškėjo skundo argumentai dėl kaltinimų tėvynės išdavimu taip pat paremti tik spėjimais ir prielaidomis. Taigi pareiškėjai šiuos argumentus grindė išskirtinai tik bendro pobūdžio teiginiais, nenurodydami jokių su tuo susijusių realių ir objektyvių įrodymų. Pabrėžta, kad tam, kad būtų pripažinta esant pagrindui suteikti pareiškėjams prieglobstį būtent šių argumentų pagrindu (pareiškėjo ypatinga padėtis dėl jo turimo karininko laipsnio), pareiškėjai iš esmės turėjo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes (aptartas Pažymoje), iš kurių būtų galima daryti išvadą dėl pareiškėjo, kaip turinčio vyresnio karininko laipsnį, teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai tokių aplinkybių nenurodė, o Departamentas, įvertinęs turimus duomenis apie pareiškėjus, taip pat duomenis apie bendrą padėtį jų kilmės valstybėje (pagrindas – Pažyma) tokių aplinkybių nenustatė, pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo būtent šiuo pagrindu pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nei apklausų metu, nei skunde teismui taip pat nepateikė jokios informacijos, įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jiems akivaizdžiai reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto, ar žmogaus teisių pažeidimų, t. y. pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų akivaizdu, kad prašymas suteikti apsaugą yra pagrįstas. Pareiškėjams nepateikus tokių įrodymų, jokia baimė grįžti į kilmės valstybę, kaip nurodė pareiškėjai, negali būti laikoma pagrįsta.Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai jokių realiai egzistuojančių, jų asmens padėtį individualizuojančių įrodymų nurodytoms pabėgėlio statuso suteikimo priežastims pagrįsti nepateikė (realus psichologinis spaudimas, įbauginimas, baudžiamasis persekiojimas neįrodytas), teismas padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pateiktas prašymas dėl pabėgėlio statuso ir apsaugos suteikimo neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjai neįrodė, kad jų prašymas suteikti prieglobstį ir apsaugą buvo sąlygotas realios grėsmės dėl pareiškėjų teisių ir laisvių pažeidimo.Teismas vertino, kad ginčo aplinkybės atsakovo išnagrinėtos tinkamai taikant Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo tvarką, ir sutiko su Departamento priimta išvada dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo.
III.
Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydami pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.Pareiškėjai taip pat prašė priimti naujus rašytinius įrodymus – teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl karinės tarnybos šaukimo išvengimo, karinės arba alternatyvios pilietinės tarnybos atlikimo ir pokalbių išklotinę su internetiniu spausdiniu, pagrindžiančiu A. P. tapatybę, ir įpareigoti atsakovą Departamentą atlikti naujų rašytinių įrodymų vertimus į lietuvių kalbą raštu ir pateikti juos į nagrinėjamą administracinę bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantų teigimu, teismas ginčijame sprendime remiasi tik atsakovo argumentais ir jo pateikta Pažyma. Ginčijame sprendime nenurodyta, kodėl nebuvo analizuoti pareiškėjų skunde pateikti motyvai dėl pareiškėjui gresiančio baudžiamojo persekiojimo būtent dėl jo priskyrimo vyresniojo karininko laipsniui (pareiškėjas P. K. yra atsargos majoras, t. y., jis turi Generalinio štabo majoro laipsnį). Nei atsakovas, nei teismas nevertino, ar pareiškėjams nekyla grėsmė būti persekiojamiems dėl jų religinių įsitikinimų – ateizmo, juolab, kai patys pareiškėjai nurodė, jog iš jų reikalaujamos (duomenys neskelbtini), kas prieštarauja jų įsitikinimams.Nepagrįsti atsakovo ir teismo argumentai, jog pareiškėjas nepagrindė kylančio konkretaus pavojaus. Skunde nurodyti faktai liudija, kad pareiškėjo atžvilgiu yra taikomas psichologinis spaudimas ir yra bandoma įbauginti. Nuolatiniai skambučiai sukuria baimės, psichologinės įtampos jausmą, kurie pareiškėjo atveju galėtų būti traktuojami ir kaip psichologinis smurtas, kuris tęsiasi ilgą laiką. Pareiškėjai apklausų metu nurodė, jog P. K. atžvilgiu gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl valstybės išdavimo bei atsisakymo atvykti į (duomenys neskelbtini). Tiek apklausų metu, tiek skunde akcentuota, jog būtent šaukimo pateikimas pareiškėjui buvo paskutinioji aplinkybė lėmusi apsisprendimą išvykti iš savo kilmės valstybės 2014 m. 2014–2016 m. laikotarpiu nekilo jokių realių neigiamų pasekmių, todėl, kad jie rezidavo Lietuvos Respublikoje.Apeliantų manymu, atsakovas pažeidė konfidencialumo principą (Įstatymo 68 str. 2 d.), atskleisdamas prieglobsčio prašytojo informaciją jo kilmės valstybei, ką pripažino ir pats atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Siekdami pagrįsti šį teiginį, apeliantai su apeliaciniu skundu pateikia pokalbių išklotinę su A. P., kuris yra organizacijos „(duomenys neskelbtini)“, sąveikaujančio su (duomenys neskelbtini) krašto apsaugos ministerija, narys, kurioje šis asmuo pripažįsta bendradarbiavęs su atsakovu. Šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu atsakovui pripažinus bendradarbiavimą su apeliantų kilmės valstybe.Apeliantai, siekdami pagrįsti teiginį, jog būtent pareiškėjo vyresniojo karininko laipsnis (majoras) yra pagrindas suteikti jam prieglobstį, dėl jam gresiančio baudžiamojo persekiojimo (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo skunde ir apklausų metu nurodytos aplinkybės nėra paremtos tik prielaidomis, teismo prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl karinės tarnybos šaukimo išvengimo ir karinės arba alternatyvios pilietinės tarnybos atlikimo. Naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nėra pakankamai duomenų pagrįsti pareiškėjo nurodytas aplinkybes.
Atsakovas Departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.Departamentas palaiko savo atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją bei sutinka su skundžiamu teismo sprendimu. Papildomai pažymi, kad tiek ginčijamo Departamento sprendimo, tiek teismo sprendimo turinys patvirtina, kad argumentas apie pareiškėjo kontraktą su (duomenys neskelbtini) nebuvo vienintelis sprendimo motyvas ir buvo pateiktas išanalizavus surinktų duomenų visumą kartu su kitais sprendimų motyvais. Prieš priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinta aktuali kilmės valstybės informacija, kurią įvertinus ginčijamame sprendime konstatuota, kad atsisakymo dalyvauti (duomenys neskelbtini) atveju nėra vykdomas baudžiamasis persekiojimas (piliečiai, nurodytu laiku be pateisinamų priežasčių neprisistatę į karinio komisariato šaukime nurodytą vietą, atsako administracine tvarka), o pareiškėjo baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą nėra visiškai pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kilmės valstybės informaciją rimtesnė atsakomybė gali laukti rezervininkų, ginčijamame sprendime buvo vertinama, ar pareiškėjas nėra laikomas rezervininku.Atsakovas pažymi, kad Išvados turinys patvirtina, kad nagrinėjant pareiškėjų prieglobsčio prašymus, buvo vertinami jų pateikti motyvai dėl persekiojimo dėl liberalių ir ateistinių pažiūrų, negalėjimo užsiimti verslu dėl korupcijos ir korumpuotos valdžios. Kaip konstatuota Išvadoje ir ginčijamame sprendime, įvertinus aplinkybių visumą, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjai dėl savo pažiūrų bus persekiojami (duomenys neskelbtini). Įvertinus, kad pareiškėjai skundo pirmosios instancijos teismui negrindė motyvais, kad jiems kyla grėsmė dėl ateizmo (skundą surašė ir pareiškėjams teismo posėdžio metu atstovavo profesionalus teisininkas, pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje), nėra pagrindo teismo sprendimo naikinti dėl to, kad jame nepateikti detalūs motyvai dėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos persekiojimo grėsmės dėl ateistinių įsitikinimų.Departamentas nesitinka, kad pažeidė konfidencialumo principą. Atsakovas nurodo, kad vadovavosi Įstatymo 68 straipsnio 2 dalimi ir Aprašo 167 punktu. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei paklausime Departamento valstybės tarnautojui, rengusiam pažymą (tai ne tas pats valstybės tarnautojas, kuris nagrinėjo pareiškėjų prieglobsčio prašymą ir rengė Išvadą), nei pažymoje nėra nurodyta pareiškėjus identifikuojančių duomenų. Jokie teisės aktai nedraudžia Departamentui kreiptis į nevyriausybines organizacijas siekiant surinkti naujausią tikslią informaciją apie kilmės valstybę. Pažymi, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymą buvo griežtai laikomasi teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo neatskleisti, kad konkretus užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai dar skunde pirmosios instancijos teismui buvo pateikę argumentus dėl (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsniuose numatytos baudžiamosios atsakomybės taikymo pareiškėjui. Šiuose straipsniuose numatyta baudžiamoji atsakomybė už dezertyravimą, atsakomybė už savavališką pasišalinimą iš tarnybos vietos, atsakomybė karininkams, dar neatlikusiems karinės tarnybos. Įvertinęs šias nuostatas ir pareiškėjo (karininko, atlikusio karinę tarnybą, kurio kontraktas yra pasibaigęs) situaciją, atsakovas mano, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui būtų taikoma šiuose straipsniuose numatyta atsakomybė, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjų baimė dėl šaukimo į (duomenys neskelbtini) laikytina visiškai pagrįsta baime patirti persekiojimą. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ar gali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl neatvykimo į (duomenys neskelbtini).Atsakovas taip pat pažymi, kad nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (15/6-10)-12PR-81 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo pareiškėjams, teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčijamu sprendimu Departamentas nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiams P. K., N. K. ir jų nepilnametei dukrai D. K. pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos.Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Byloje nustatyta, kad P. K. (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) karinėse pajėgose, taip pat yra dirbęs neetatiniu fotografu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Po (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nusprendė nebedirbti (duomenys neskelbtini), kadangi jis nepalaikė (duomenys neskelbtini) prezidento ir jo valdymo. 2014 m. pareiškėjai nutarė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir jį gavo. Tačiau 2014 m. gruodžio mėnesį grįžę į (duomenys neskelbtini), rado šaukimus atvykti į (duomenys neskelbtini). Vėliau sužinojo, kad specialiųjų tarnybų atstovai domėjosi pareiškėjų buvimo vieta. Todėl nusprendė prašyti prieglobsčio. Teigė, kad nuo savo karininko karjeros pabaigos pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų akiratyje. Prašyme suteikti prieglobstį, siekiant pagrįsti individualias grėsmes, pareiškėjai nurodė, kad 2014 m. P. K. gavo šaukimą dalyvauti (duomenys neskelbtini), tačiau į (duomenys neskelbtini) vykti atsisakė. Atsisakymą vykti į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas motyvuoja politinėmis priežastimis – nesutikimas su vykdoma (duomenys neskelbtini) politika. Pareiškėjas nurodė, kad jam, kaip buvusiam karininkui, kuris išvyko iš (duomenys neskelbtini), gali grėsti baudžiamoji atsakomybe?. Ginčijamu sprendimu Departamentas nusprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą, kadangi pareiškėjų baimė dėl P. K. baudžiamojo persekiojimo atsisakius dalyvauti (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta. Iš ginčijamo Departamento sprendimo matyti, kad tokią išvadą Departamentas iš esmės motyvavo tuo, kad pagal Pažymoje surinktus duomenis, už neatvykimą į (duomenys neskelbtini) gresia administracinė atsakomybė, o didesnės bausmės (t. y. baudžiamosios atsakomybės) gali sulaukti tik rezervininkai – asmenys, pasirašę kontraktą dėl įrašymo į atsargą. Kadangi nebuvo duomenų, jog pareiškėjas būtų sudaręs tokį kontraktą su (duomenys neskelbtini), Departamentas nusprendė, jog šiuo atveju pareiškėjui negresia persekiojimas už neatvykimą į karinį dalinį. Tačiau pažymėtina, kad šaltiniuose, kuriais remiantis buvo parengta Pažyma, nėra tiesiogiai įvardinta, kad asmenims, nesantiems rezervininkais, atsakomybė, neatvykus į (duomenys neskelbtini) pagal šaukimą, nebus taikoma. Priešingai, viename iš Pažymoje minimų šaltinių, nurodoma, jog piliečiai, dalyvaujantys (duomenys neskelbtini), be kita ko, gali būti patraukti atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą, kadangi tuo metu jie laikomi kariuomenėje tarnaujančiais piliečiais ((duomenys neskelbtini)). Pagal (duomenys neskelbtini) Vyriausybės (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais, padarytais (duomenys neskelbtini)) piliečiams, kurie kviečiami dalyvauti (duomenys neskelbtini), suteikiamas kariuomenėje tarnaujančio asmens statusas tais atvejais ir tvarka, kuri numatyta (duomenys neskelbtini) teisės aktuose (27 p.). Piliečiai, kurie kviečiami dalyvauti (duomenys neskelbtini) ir pažeidė nustatytą jų atlikimo tvarką, yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kaip numatyta (duomenys neskelbtini) teisės aktuose (32 p.) (duomenys neskelbtini)). Taigi, šaltiniai, kuriais remiantis buvo parengta Pažyma, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai daryti išvadą, jog karininkams, turintiems tokį statusą, kaip pareiškėjas, atsakomybė atsisakius dalyvauti (duomenys neskelbtini) negresia. Departamento išvada, jog, neatvykus į (duomenys neskelbtini), rimtesnė atsakomybė gresia tik rezervininkams, iš esmės padaryta remiantis tik subjektyviu nevyriausybinės organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ vertinimu. Sprendimas dėl pareiškėjams kylančios grėsmės kilmės valstybėje turi būti priimtas remiantis surinktų duomenų visuma, o ne atskiromis aplinkybėmis. Taigi Departamento išvada, kad pareiškėjų atveju nėra įvykdyta „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata, padaryta remiantis pavieniais duomenimis, neatlikus išsamaus tyrimo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad šiuo atveju Departamentas bendravo su organizacijos „(duomenys neskelbtini)“, kuri turi ryšių su pareiškėjų kilmės valstybės institucijomis, atstovu, nereiškia, kad atsakovas pažeidė Įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą, kad užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Pažyma ir joje suformuoti klausimai yra bendro pobūdžio, neidentifikuojant pareiškėjų vardų ar kitų jų duomenų. Todėl nėra pagrindo šių apeliacinio skundo teiginių dėl konfidencialumo principo pažeidimo laikyti pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamentas šioje byloje ginčijamą sprendimą priėmė iš esmės remiantis vieninteliu motyvu, kad pareiškėjo statuso karininkams baudžiamasis persekiojimas dėl atsisakymo dalyvauti (duomenys neskelbtini) negresia, kuris, vertinant duomenų visumą, nėra pagrįstas. Tuo tarpu kiti pareiškėjų prieglobsčio prašymo pagrindai apskritai liko neįvertinti. Pažymėtina, kad pagal Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro Pabėgėlio statuso nustatymo ir kriterijų vadovo 5 skyriaus B dalies 170 punktą, būtinybė atlikti karo prievolę gali būti savarankišku pagrindu suteikti pabėgėlio statusą tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojas gali įrodyti, kad dėl karo tarnybos jis būtų priverstas dalyvauti kariniuose veiksmuose, prieštaraujančiuose jo politiniams, religiniams, moraliniams ar pagrįstiems sąžinės įsitikinimams. Pareiga įrodyti minėtas aplinkybes neturėtų būti vertinama kitaip, nei to reikalaujama pagal teismų praktiką ir teisės aktus tokio pobūdžio bylose, t. y. prieglobsčio prašytojui taikomas jo pasakojimo neprieštaringumo ir nuoseklumo reikalavimas, abejonės yra vertinamos jo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-627/2011).Tam tikrais atvejais gali būti pripažįstama, jog asmuo pagrįstai atsisakė atlikti karo tarnybą. Jungtinių tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2014 m. lapkričio 12 d. Tarptautinės apsaugos gairėse (toliau – ir Gairės) yra nurodyta, kad asmuo gali atsisakyti atlikti karo tarnybą, jei valstybės pažeidinėja jus ad bellum (neteisėtas karinės jėgos panaudojimas), jus in bello (humanitarinė teisė), žmogaus teises, tarptautinę baudžiamąją teisę. Pagal tarptautinę humanitarinę teisę vidinio karinio konflikto metu turi būti laikomasi bendrojo visoms Ženevos konvencijos 3 straipsnio bei II Papildomojo protokolo. Vertinant, ar valstybės pažeidinėja jus ad bellum (teisė į karinės jėgos panaudojimą), jus in bello (humanitarinė teisė), žmogaus teisių teisę, tarptautinę baudžiamąją teisę, turi būti nustatoma, ar jėgos panaudojimas yra teisėtas pagal tarptautinės teisės normas, naudojamas priemones ir metodus ginkluotame konflikte, t. y. ar asmuo atlikdamas tarnybą turėtų dalyvauti veiksmuose, kurie apima nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui pažeidžia nustatytus tarptautinės teisės standartus (Gairių 21 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4098-858/2017).Šiuo atveju P. K. dar prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu buvo nurodęs, kad turi majoro laipsnį. Nurodė, kad prieglobsčio prašo dėl politinių priežasčių – nesutinka su (duomenys neskelbtini) valdžios vykdoma užsienio ir vidaus politika. Kaip ir buvo nurodyta skunde, pareiškėjo manymu, jo turimas laipsnis lemtų tai, jog jis atliktų karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) ir turėtų atlikti jam politiškai nepriimtinos politikos vykdymą. Tačiau šios aplinkybės Departamento nebuvo vertintos. Taigi Departamento atliktas pareiškėjų prieglobsčio prašymo vertinimas buvo neišsamus ir tuo aspektu, kad visiškai nebuvo vertintos pareiškėjo atsisakymo dalyvauti (duomenys neskelbtini) priežastys. Dėl tyrimo šiuo atveju neišsamumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galima objektyviai įvertinti, ar Departamentas, vertindamas pareiškėjų paaiškinimus, pagrįstai nusprendė, kad nebuvo įvykdyta „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Departamento sprendimas dėl atlikto tyrimo neišsamumo yra neteisėtas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo apeliacinis skundas tenkinimas: ginčijamas Departamento sprendimas yra naikinamas ir jis įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų P. K., N. K. bei D. K. (atstovaujama tėvų P. K. ir N. K.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjų P. K., N. K. bei D. K. (atstovaujama tėvų P. K. ir N. K.)skundą tenkinti. Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (15/6-10)-12PR-81 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą.
Sprendimas neskundžiamas.