Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo P. V.-M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. V.-M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos aplinkybės

1. Perduotoje teismui baudžiamojoje byloje P. V.-M. kaltinamas tuo, kad jis:

1.1. Mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2023 m. birželio 16 d. apie 10.55 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su S. M. dėl apmokėjimo už pristatytą užsakymą, paėmęs metalines groteles ir pribėgęs prie S. M., tyčia trenkė pastarajam metalinėmis grotelėmis vieną kartą į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam S. M. dvi muštines žaizdas – viršutinėje lūpoje ir smakre, tokiu būdu sukėlė S. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais savo veiksmais P. V.-M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2024 m. birželio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 12.45 val., daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini) (anksčiau vadinama (duomenys neskelbtini) gatvė), Vilniuje, ketvirtame aukšte, iš po kilimėlio neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, paėmė ir tokiu būdu įgijo vieną juodos spalvos plastikinį uždaromą maišelį su psichotropine medžiaga - 3-chlorometkatinonu, kurio masė yra 0,724 g, kurį jam paliko D. V., ir kuriuos neteisėtai laikė dešinėje šortų kišenėje iki tol, kol 2024 m. birželio 27 d. 12.47 val., (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, Vilniuje, minėtą juodos spalvos plastikinį uždaromą maišelį su psichotropine medžiaga - 3-chlorometkatinonu, asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais P. V.-M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, o būtent: jis laikotarpiu tarp 2025 m. sausio 3 d. apie 19.00 val. ir 2025 m. sausio 6 d. 09.15 val. parduotuvės „Mada“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), išlaužė UAB „C.“ priklausančio automobilio „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių spynelę, paėmė 1 vnt. aukšto slėgio plovimo įrenginį „Karcher Professional“, kurio vertė 900 Eur, 1 vnt. putų generatorių „Lanzoni 20L“, kurio vertė 400 Eur, 1 vnt. oro kompresorių „Stanley“, kurio vertė 180 Eur, 1 vnt. pramoninį siurblį „Karcher“, kurio vertė 1100 Eur, 1 vnt. raktų komplektą, kurio vertė 90 Eur, ir pasišalino iš teritorijos, taip pagrobdamas svetimą UAB „C.“ priklausantį 2670 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais P. V.-M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi įtariamajam P. V.-M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino. Kaltinamasis P. V.-M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2025 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi P. V.-M. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. spalio 25 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas vienam mėnesiui iki 2025 m. gegužės 1 d. Vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis šios kardomosios priemonės terminas pratęstas iki 2025 m. birželio 1 d.

3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi kaltinamajam P. V.-M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 1 d. Žemesnysis teismas sprendė, jog baudžiamojoje byloje tebeegzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas bei BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo taikymo sąlygos. Teismas vertino, kad nėra pagrindo pakeisti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę (-es).

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamasis P. V.-M., nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, prašo panaikinti nutartį ir skirti jam švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Baudžiamojoje byloje nėra faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis (P. V.-M.) pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Vien tik rastas antspaudas negali reikšti manymo, jog jis nusikalto. Be to, duoti P. V.-M. parodymai paaiškina, iš kur jo antspaudas atsirado ant mašinos durelių ir, kad jis nėra susijęs su vagyste. Kitą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis pripažino iš dalies, o padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, jis pripažino visiškai.

4.2. Jam inkriminuoti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl mano, jog kardomoji priemonė – suėmimas yra neadekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

4.3. Teismo motyvai susiję su ankstesniais teistumais nelaiko kritikos. Pažymima, kad jis (P. V.-M.) yra pilnai atlikęs bausmę, o bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo ir pratęsimo.

4.4. Pasisakydamas dėl šioje byloje P. V.-M. skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių, skunde kaltinamasis pažymi, jog jis atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, dalyvavo akistatoje su nukentėjusiuoju. Pranešus, kad baudžiamoji byla perduotina teismui, jis manė, kad vaikščioti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus jam nereikia, ir laukė, kada bus teismas. Be to, pažymi, jog jis ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė du adresus kur gyvena su savo sugyventine, kuriame gyvena apie 5 metus, kur jis buvo surastas. Tai rodo, jog jis ( P. V.-M.) nesislapstė ir gyveno nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Be to, nurodo, jog pareigūnams yra nurodęs ir savo telefono numerį, kuriuo naudojasi, nes ankstesnį numerį teko pakeisti pametus telefoną.

4.5. Skundžiamojoje nutartyje nepateikta faktinių aplinkybių ir išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, jog jam (P. V.-M.) negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės.

5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais bei prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo P. V.-M. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, įvertinęs kaltinamojo skundo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartis yra pagrįsta, priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, žemesniajam teismui padarius teisingas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, todėl skundžiamos nutarties keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis teigia, jog baudžiamojoje byloje nėra faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis (P. V.-M.) pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, kad jis nėra susijęs su vagyste, pažymėdamas, jog nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis pripažino iš dalies, o padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, jis pripažino visiškai. Pasisakant dėl šių argumentų, pažymėtina, kad svarstydamas kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo) klausimus, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar kaltinamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir ar yra pagrindas pratęsti jam kardomąją priemonę suėmimą. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis sprendžia, jog joje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis P. V.-M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo parodymuose, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymuose, apžiūrų protokoluose, asmens kratos, akistatos protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Tokių duomenų pakankamumas konstatuotas ir ankstesnėmis nutartimis. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad žemesnysis teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo pratęsimo P. V.-M., BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

8. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma tik tuomet, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, bei bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų alternatyvių pagrindų, ir tuo atveju, kuomet BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms – nėra galimybės pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

9. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas konstatavo esnat neišnykusiam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo pratęsimo pagrindui. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas (pratęsiamas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje P. V.-M. kaltinamas padaręs du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, baudžiamajame įstatyme numatyta griežčiausia bausmė viršija vienerius metus laisvės atėmimo. Pastaroji aplinkybė – gresiančios atsakomybės griežtumas teismų praktikoje pripažįstama patenkančia į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytų „kitų aplinkybių“, į kurias atsižvelgiama sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, jog asmuo gali bėgti (slėptis), sąvoką. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog žemesnysis teismas įvertino ne tik galimai padarytų nusikaltimų sunkumą, kas akcentuojama skunde, tačiau atsižvelgė ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Apylinkės teismas nusikaltimų sunkumą ir bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su įtariamojo socialiniais ryšiais ir kitomis bylos aplinkybėmis.

10. Baudžiamosios bylos medžiagos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis P. V.-M. anksčiau teistas 9 kartus, tiek už smurtinių, tiek už turtinių nusikaltimų įvykdymą, ne kartą atlikęs ir laisvės atėmimo bausmę. Šioje byloje jis buvo paleistas iš laikino sulaikymo, tačiau nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų slėpėsi, nepavykus jo surasti, jam ne kartą buvo paskelbta paieška. Be to, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu paleidus kaltinamąjį P. V. – M. iš laikino sulaikymo, jam 2024 m. birželio 27 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu buvo skirta viena iš švelniausių kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šios kardomosios priemonės sąlygų jis nesilaikė, kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus proceso veiksmams atlikti neatvykdavo, jo minėtu adresu policijos pareigūnams surasti nepavykdavo (pvz. t. 2, b. l. 138). Nustatyta ir tai, jog P. V. – M., nors ir žinojo, jog jo ieško policijos pareigūnai, ėmėsi veiksmų, kad nebūtų surastas – nebūdavo policijos pareigūnų žinomu gyvenamosios vietos adresu, dažnai keisdavo telefono numerį (pvz. t. 2, b. l. 7). Nors kaltinamasis skunde nurodo, jog jis nesislapstė, vis tik baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad faktinė kaltinamojo P. V. – M. gyvenamoji ar buvimo vieta tapo nežinoma, dėl to 2024 m. spalio 21 d., 2024 m. sausio 29 d. ir 2025 m. vasario 3 d. nutarimais buvo paskelbtos jo paieškos. Be kita ko, kaip pagrįstai atkreiptas teismo dėmesys, kaltinamajam 2024 m. birželio 27 d. buvo paskirta ir kita kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tačiau ir šios kardomosios priemonės P. V. – M. tinkamai nevykdė, sudarydamas akivaizdžius trukdžius procese. Be to, kaltinamasis skunde deklaruoja, jog jis turi gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su sugyventine. Tačiau įvertinus jau minėtus duomenis, charakterizuojančius įtariamojo asmenybę, visumoje su aplinkybe apie jam gresiančios atsakomybės griežtumą bei tai, jog byloje nėra jokių naujų duomenų apie kaltinamojo tamprius socialinius ryšius (kaltinamasis Sodros duomenimis nedirbo, neregistruotas Užimtumo tarnyboje ir jis nepateikė jokių objektyvių duomenų apie savo siekį susirasti oficialų darbą, apie rūpinimąsi savo socialinėmis garantijomis, kas liudytų, kad sumažės kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) rizika), teisėjų kolegija sprendžia, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas kaltinamajam P. V.-M. yra neišnykęs.

11. Nagrinėjamu atveju taikomas suėmimo terminas nelaikytinas neproporcingu, o šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja BPK normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali slėptis (bėgti) nuo teismo. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą P. V. – M. į laisvę ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, nes nei viena iš švelnesnių kardomųjų priemonių neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų, taip pat ir siekio užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti kurią kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo P. V.-M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.