Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą, su suinteresuotais asmenimis valstybės įmone Turto banku, Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. M. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos A. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėjos atstovas adv. padėjėjas D. Raišutis nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Pateiktais dokumentais patvirtinama pareiškėjos ir palikėjos giminystė, taip pat patvirtinama, kad, mirus pareiškėjos motinai, liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas – namas, kiemo statiniai, žemės sklypas. Pateiktais duomenimis taip pat patvirtinamas faktas, kad pareiškėja priėmė motinos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Ši aplinkybė pagrindžiama mokėjimo kvitais, iš kurių matyti, kad ir iki motinos mirties, ir po jos mirties buvo mokama už teikiamas komunalines paslaugas, tame tarpe keli mokėjimai atlikti per terminą palikimui priimti, taip pat traukinio bilietais, iš kurių vienas vykimo į Švenčionėlius. Pareiškėja po motinos mirties apie mėnesį gyveno motinai priklausiusiame name, naudojosi ir prižiūrėjo visą likusį turtą. Kitų įpėdinių nėra.

Pareiškėja J. M. paaiškino, kad ji prižiūri namus. Tuo metu, kai mirė motina, ji atostogavo, po laidotuvių pasiliko motinai priklausiusiuose namuose, ten apie mėnesį gyveno ir tvarkėsi – pjovę žolę, tvarkė kiemą, ji naudojosi visu likusiu turtu. Naudojosi elektros energija, tačiau buvo permoka, todėl mokėti nereikėjo. Po motinos mirties gavo pranešimą dėl žemės mokesčio ir šį mokestį sumokėjo. Taip pat mokėjo už komunalines paslaugas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad VĮ Turto bankas negavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. G. palikto turto priėmimą valdyti. Iš esmės dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštarauja.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, kad tarnyba neturi duomenų, kad A. G. turto paveldėjimo valstybės vardu procedūra būtų pradėta, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl mano, kad pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui.

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių dokumentų (mirties, gimimo, santuokos sudarymo įrašo kopijų) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. M. motina A. G.. Po jos mirties liko palikimas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat miškų ūkio paskirties 3,33 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Palikėjai turtas priklausė asmeninės nuosavybės teise, kadangi į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jai atkurta nuosavybės teisė, nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ji paveldėjo po sutuoktinio A. G. mirties (duomenys neskelbtini). Iš Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notaro 2024 m. spalio 29 d. išduoto liudijimo apie palikimo nepriėmimą nustatyta, kad po A. G. mirties paveldėjimo byla neužvesta, t. y. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

LR CK 5.50 str. nustatyta, kad, siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 d.), vienas iš palikimo priėmimo būdų – faktinis paveldimo turto valdymas (2 d.), šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. M. po motinos mirties per įstatyme nustatytą terminą aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą – mirus motinai, apie mėnesį atostogaudama gyveno motinai priklausiusiame name, tvarkė namus ir aplinką, naudojosi motinai priklausiusiu turtu ir jį prižiūrėjo. Ši aplinkybė patvirtinama ne tik pareiškėjos paaiškinimais, bet ir prie pareiškimo pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir 2024 m. liepos 30 d. bei 2024 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo kvituose esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo už adresu (duomenys neskelbtini) tiektą geriamąjį vandenį ir už nuotekų tvarkymą pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2024 m. birželio 30 d. ir 2024 m. liepos 31 d. mokėjimo pranešimus. Minėti mokėjimai atlikti nepraleidus palikimo priėmimo termino. Taip pat pareiškėja pateikė traukino bilietą, iš kurio matyti, kad bilietas įsigytas kelionei 2024 m. rugsėjo 7 d. maršrutu (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini). Traukinio biliete nenurodomas jį įsigijęs ir naudojęs asmuo, tačiau, atsižvelgus į pareiškėjos paaiškinimus, tikėtina, kad pareiškėja traukiniu važiavo į po motinos mirties likusį gyvenamąjį namą. Pareiškėja, nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, atliko aktyvius veiksmus palikimui priimti, po motinos mirties likusį turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke, todėl vertinama, kad pareiškėja priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą faktiškai jį valdydama.

Nustatyta, kad pareiškėja J. M. priėmė po motinos A. G. mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Vadovaudamasis LR CPK 268-270, 443, 444, 445, 448, CK 5.50 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.