- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2-978/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00148-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Artūras Driukas, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- E. V., A. Ž.
- Atsakovas
- UAB „Idėjų era“
- Ieškovas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. V. ir A. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą ir patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus bankroto byloje Nr. B2-300-538/2014, iškeltoje atsakovui UAB „Idėjų era“ pagal ieškovo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012-04-26 nutartimi (t. 1, b. l. 36-37) iškėlė UAB „Idėjų era” bankroto bylą. Bankroto administratoriumi Klaipėdos apygardos teismo 2012-10-09 nutartimi buvo paskirtas M. T. (t. 1, b. l. 134-135).
Klaipėdos apygardos teismas 2013-04-30 nutartimi (t. 1, b. l. 197-198) UAB „Idėjų era“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-31 nutartimi (t. 3, b. l. 102-106), įsiteisėjusia 2013-07-26 (t. 3, b. l. 165-169), įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai E. V. ir A. Ž. 2013-03-18 pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą (t. 2, b. l. 116-118) atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti bei patvirtinti E. V. 190 036,03 Lt, o A. Ž. 97 092,65 Lt kreditorinius reikalavimus. Nurodė, kad jų abiejų įsteigta įmonė UAB „Idėjų era“ buvo parduota 2010-12-01 L. J.. Apie bankroto bylos iškėlimą, įvykusį beveik po dviejų metų po įmonės pardavimo, negalėjo žinoti. Kadangi bankroto administratorius Klaipėdos apygardos teismui 2012-10-17 pateikė ieškinį ir jį patikslino 2013-01-28, pareiškęs reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovams L. J., A. Ž. ir UAB „Pamario grupė“, o 2013-01-28 pateikė ieškinį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jie suprato, kad savo interesus galės ginti tik įstoję į bankroto bylą kreditoriais ir dalyvaudami kreditorių susirinkimuose. Terminas pareikšti reikalavimus bankrutuojančiai įmonei nėra naikinamasis. Kreditorių reikalavimai net ir pateikti po ĮBĮ 4 straipsnio 5 punkto nustatyto termino yra priimami iki nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos. Nurodo, kad E. V. įmonė buvo skolinga 100 000 Lt, atlikus užskaitą liko 91 908 Lt skola, taip pat įmonė skolinga 98 128,03 Lt pagal avanso apyskaitą, taigi iš viso 190 036,03 Lt. A. Ž. pagal paskolos sutartis suteikė įmonei tokias paskolas: 2007-05-18 – 40 000 Lt; 2007-07-12 – 133 500 Lt; 2008-05-06 – 60 000 Lt. Suėjus paskolų grąžinimo terminui, paskolos iš dalies buvo grąžintos transporto priemonėmis, liko negrąžinta 96 345 Lt skola. Be to, pagal avanso apyskaitą įmonė dar yra skolinga pareiškėjui A. Ž. 747,65 Lt, taigi iš viso 97 092,65 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-14 nutartimi (t. 4, b. l. 161-163) pareiškėjų E. V. ir A. Ž. prašymą atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai neįrodė, kad jie sužinojo apie bankroto bylos iškėlimą tik praėjus tokiam ilgam laiko tarpui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo pateikti net du ieškiniai pareiškėjams, todėl jie turėjo sužinoti apie iškeltą bankroto bylą. Pareiškėjų įvardintų priežasčių (pardavę įmonę prieš dvejus metus iki bankroto bylos jai iškėlimo jie nesitikėjo, kad savo teises ir interesus reikės ginti tokiu būdu, užtruko įrodymų rinkimas ir teisinės pagalbos paieškos) teismas svarbiomis nepripažino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas E. V. atskirajame skunde (t. 4, b. l. 165-167) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-14 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – terminą atnaujinti ir patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iškėlus bankroto bylą su jais, buvusiais įmonės savininkais, nebuvo susisiekta. Bankroto administratorius, 2012-11-14 gavęs įmonės buhalterinius duomenis, turėjo duomenis apie visus įmonės kreditorius, tame tarpe ir E. V..
2. Šioje bankroto byloje pareikštas ne vienas ieškinys ir prašymas, tačiau sužinoti apie bylos iškėlimą šalys gali tik gavusios procesinius dokumentus, šių aplinkybių teismas taip pat netyrė.
3. Bankroto administratorius pripažino E. V. pateiktų dokumentų tinkamumą ir kreditorinio reikalavimo įrodytumą.
4. Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo 2013 m. kovo mėn. pateiktas nepraėjus nei dviem mėnesiams nuo 2013-01-28 pateikto patikslinto ieškinio dėl žalos atlyginimo ir nepraėjus metams nuo bankroto bylos iškėlimo 2012-04-26.
Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde (t. 4, b. l. 172-174) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-14 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – terminą atnaujinti ir patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad iškėlus bankroto bylą su buvusiais įmonės savininkais susisiekta nebuvo. Bankroto administratorius, 2012-11-14 gavęs įmonės buhalterinius duomenis, turėjo duomenis apie visus įmonės kreditorius, tame tarpe ir A. Ž.. Be to, A. Ž. buvo tik akcininkas, bet ne vadovas, du metus iki bankroto bylos iškėlimo jis niekaip nebuvo susijęs su įmone po 2010-12-01 įmonės akcijų pardavimo.
2. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo 2013 m. kovo mėn. pateiktas nepraėjus metams nuo bankroto bylos iškėlimo, o skundžiama nutartis priimta tik po vienerių metų nuo prašymo pateikimo. Bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl pareiškėjo kaltės ir tai negali būti aiškinama pareiškėjo nenaudai.
3. Teismas neįvertino, kas ir kam teikė ieškinius bankroto byloje, ar tikrai minimuose dviejuose ieškiniuose pareiškėjas A. Ž. buvo įtrauktas atsakovu. Teismas, priimdamas nutartį, situaciją bei termino praleidimo priežastis įvertino formaliai, neišsamiai ištyrė bylos medžiagą, todėl nutartis turi būti naikinama CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Idėjų era“, atstovaujamas bankroto administratoriaus M. T., atsiliepime į atskiruosius skundus (t. 4, b. l. 181-184) prašo juos atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-14 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius teikė ne vieną ieškinį ir prašymą, tokiu būdu įtraukdamas į procesą ir pareiškėjus, todėl apie bankroto bylos iškėlimą šiems buvo žinoma nuo pat bankroto proceso pradžios. Tik teismams priėmus nepalankius sprendimus (pvz. bankrotą pripažinus tyčiniu), pareiškėjai pasirinko kitą strategiją – ėmė siekti, kad jų kreditoriniai reikalavimai būtų patvirtinti bankroto byloje ir tokiu būdu siekti trukdyti bankroto procesui.
2. Bankroto administratorius, teikdamas atsiliepimą į jų prašymą, pateikė išsamius argumentus, patvirtinančius poziciją, kad kreditoriniai reikalavimai yra nepagrįsti. Esant situacijai, kuomet visi pirminiai apskaitos dokumentai yra paslėpti ar sunaikinti (dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas), nėra objektyvaus pagrindo tikėti apie E. V. tariamos paskolos įmonei suteikimą. Avanso apyskaita nėra pasirašyta ir pagrįsta pirminės apskaitos dokumentais. Pagal bankroto administratoriaus turimus duomenis, būtent pareiškėjai yra skolingi įmonei (yra paėmę lėšų iš įmonės, apie kurių tinkamą panaudojimą nėra jokių duomenų). A. Ž. kreditorinis reikalavimas 747,65 Lt sumai grindžiamas nepasirašyta ir jokiais pirminiais dokumentais nepagrįsta avanso apyskaita, o 96 345 Lt reikalavimas, kildinamas iš paskolos sutarčių, nepagrįstas pinigų apskaitos dokumentais. Pateikta pinigų apskaitos dokumentų iš viso 100 000 Lt sumai, nors pagal paskolos sutartis tariamai buvo suteikta 233 500 Lt paskolų.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-17 priėmė sprendimą, kuriuo patenkino administratoriaus ieškinį ir A. Ž. sudaryti sandoriai pripažinti negaliojančiais ab initio. Iš A. Ž. ir UAB „Pamario grupė“ priteista 302 196,43 Lt suma, kuri viršija A. Ž. nurodytas kreditorinio reikalavimo vertes. Minėto sprendimo įsiteisėjimas patvirtins prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, todėl bet kuriuo atveju pareiškėjų kreditoriniai reikalavimai negali būti tvirtinami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta apeliantams atnaujinti terminą finansiniams reikalavimams atsakovo bankroto byloje pareikšti, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-26 nutartimi UAB ,,Idėjų era“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo administravimo kompanija”, kuriam atsistatydinus, 2012-10-09 juo paskirtas M. T. (t. 1, b. l. 36-37, 134-135). Iškėlęs bankroto bylą, ta pačia nutartimi teismas nustatė 30 dienų terminą (nuo nutarties įsiteisėjimo) kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti (t. 1, b. l. 36-37). Nustatytu terminu apeliantai nepateikė prašymų patvirtinti jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB „Idėjų era“. Apeliantai tik 2013-03-15 kreipėsi į teismą (t. 2, b. l. 116-118) dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, savo reikalavimo teises įmonei grįsdami tarp šalių susiklosčiusiais paskoliniais sutartiniais santykiais.
Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo
Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą, suteikiama galimybė ir procesinė teisė motyvuotai prašyti šį terminą atnaujinti. Terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias įvertinti diskrecijos teisė suteikta teismui (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundų ir atsiliepimo į jį argumentus, nesutinka su apeliantų skundų argumentais, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino termino praleidimo priežasčių svarbumą ir dėl to neteisingai išsprendė praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą. Skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti teisinių prielaidų nėra.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus minėtus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, tačiau kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos (ĮBĮ 10 str. 9 d.). Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Taigi pagrindinė termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių suinteresuotas veiksmo atlikimu asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis paprastai pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti atitinkamą teisinį veiksmą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ nuostatos nereglamentuoja, kas laikytina svarbia priežastimi praleistam terminui kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinti. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Tokio termino atnaujinimo bankroto bylose specifika ir šio instituto taikymo ribos buvo analizuotos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-17 nutartis c.b. Nr. 3K-7-326/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-591/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartis c. b. Nr. 2-682/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-07 nutartis c. b. Nr. 2-434/2013), nustatant taisyklę, kad termino šiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimą apsprendžia taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas.
Sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju abu apeliantai, ginčydami skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, jog jie nebuvo informuoti apie bankroto bylos iškėlimą, kadangi tuo metu (2012 m. kovo-balandžio mėnesiais) nebuvo nei atsakovo UAB „Idėjų era“ dalyviai, nei darbuotojai; Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-26 nutarties iškelti bankroto bylą negavo; bankroto administratorius nutarties kopijos jiems nesiuntė. Be to, prašymus patvirtinti kreditorinius reikalavimus pateikė (2013-03-15) nepraėjus nei metams nuo bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija priima domėn aplinkybes, kad 2012-04-26 iškėlus UAB „Idėjų era“ bankroto bylą, bankroto administratorius 2012-10-17 pateikė ieškinį dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo (Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama c. b. 2-410-538/2014, informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Joje atsakovais yra patraukti abu apeliantai (ieškinys patikslintas 2013-01-28). Nagrinėjamoje byloje 2013-01-28 buvo pateiktas prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, o 2013-02-28 Klaipėdos apygardos teismui pareikštas ir ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, kurioje atsakovu dalyvauja apeliantas A. Ž. (c. b. Nr. 2-494-123/2014, LITEKO duomenys). Ir nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nedetalizavo faktinių aplinkybių, kada apeliantai buvo informuoti apie jų atžvilgiu iškeltas civilines bylas, tačiau tai nedaro skundžiamos nutarties nepagrįsta ar neteisėta. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO bei šios bylos duomenų matyti, kad apeliantas E. V. (buvęs akcininkas ir įmonės direktorius, t. 1, b. l. 167-170; t. 2, b.l. 28-29) dar 2012-11-15 teikė atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-410-538/2014 dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 174), o 2012 m. gruodžio mėnesį - prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones toje pačioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. A. Ž. (buvęs įmonės akcininkas, t. 2, b. l. 28-29) atsiliepimą į ieškinį minėtoje byloje teikė 2013-02-25 (t. 2, b. l. 68). Vadinasi, dar 2012 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais vienam iš apeliantų (E. V.) neabejotinai buvo žinoma apie inicijuotą UAB „Idėjų era“ bankroto bylą, kas leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad ir kitam buvusiam įmonės akcininkui (A. Ž.) buvo žinomos aplinkybės dėl UAB „Idėjų era“ bankroto bylos iškėlimo, juolab, kad abu apeliantai yra buvę įmonės dalyviai (akcininkai), o finansinius reikalavimus kildina iš panašių tarp įmonės ir akcininko iki akcijų perleidimo 2010-12-01 L. J. (t. 2, b. l. 28-29) susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių.
Kita vertus, abu įmonės dalyviai, perleidę akcijas įmonės, kuri, jų teigimu, jiems patiems buvo skolinga piniginių lėšų, būdami apdairūs, rūpestingi ir sąžiningi kreditoriai, turėjo domėtis negrąžinančios paskolintų lėšų įmonės mokumu bei jos veiklos perspektyvomis. Įgyvendinti šią pareigą nebuvo sudėtinga, nes apie įmonėms iškeltas bankroto bylas buvo skelbiama viešai apygardų teismų internetiniuose tinklapiuose, be to, įmonės teisinis statusas yra registruojamas ir Juridinių asmenų registre. Klaipėdos apygardos teismų interneto svetainėje skelbta informacija apie priimtus pareiškimus dėl bankroto (restruktūrizavimo) bylų iškėlimo nuo 2014-01-01 skelbiama tik specialiame interneto tinklalapyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“.
Tokioje faktinėje situacijoje teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuo 2008-2009 metų galimai egzistuojant apeliantų turtinei teisei (šis klausimas pirmosios instancijos teisme neanalizuotas, konstatavus kreditoriaus teisių įgyvendinimo tvarkos pažeidimą), jų visiškas nesidomėjimas įmonės turtine padėtimi net dvejus metus (įmonė parduota 2010-12-01, o kreditoriniai reikalavimai pareikšti 2013-03-15) yra nepateisinamas apdairaus, sąžiningo, protingo asmens elgesiu. Neturėdami neginčijamo reikalavimo ir nesielgę atidžiai bei rūpestingai, apeliantai negali reikalauti atnaujinti praleistą terminą remdamiesi vien tuo, jog bankroto administratorius jų tiesiogiai neinformavo apie bankroto bylos skolininkui iškėlimą. Dar daugiau, faktas, kad bankroto administratorius gavo įmonės finansinius dokumentus 2012 m. lapkričio mėnesį ir turėjo informuoti kreditorius, sutampa su faktu, kad patys apeliantai buvo informuoti apie jų atžvilgiu iškeltą civilinę bylą dėl žalos atlyginimo ir sužinojo apie bankroto bylą. Todėl tokie argumentai, kad apeliantų teisės buvo pažeistos neinformavimu, nėra pagrįsti ir atmestini. Pirmiau nurodyta ir tai, kad apeliantų kreditoriniai reikalavimai yra ginčijami, o gauti įmonės finansiniai dokumentai bankroto administratoriui ne visada leidžia spręsti apie kreditorinių reikalavimų buvimą ir jų pagrįstumą.
Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad svarbių priežasčių terminui atnaujinti nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti buvo praleistas dėl to, jog patys apeliantai nesiekė tinkamo savo teisių įgyvendinimo, nesielgė kaip atidūs ir rūpestingi teisinių santykių dalyviai. Atskirojo skundo argumentas, kad ilgas kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme galėjo suklaidinti teismą dėl tariamai ilgo praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pateikti, atmestinas kaip faktiškai nepagrįstas. Nei pirmosios instancijos teismui sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, nei apeliacinės instancijos teismui revizuojant skundžiamą nutartį, apeliantų pareikštų bankroto byloje kreditorinių reikalavimų nagrinėjimo trukmė neįtakojo vertinimo, kad termino praleidimas neatitinka protingos ir apdairios elgsenos kriterijų.
Kiti atskirųjų skundų argumentai nelaikytini svarbiais ir nesuponuoja kitokio praleisto termino priežasčių vertinimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.