Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-911-609/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-16
Bylos Nr.: I3-911-609/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-02180-2022-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: A. M.
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio idėja“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-911-609/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02180-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.12; 55.1.3; 57.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 16 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjos A. M. atstovui V. M.,atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

trečiųjų suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio idėja“ atstovui advokatui G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio idėja“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2022 m. birželio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Raštas) bei atsakovę įpareigoti iš naujo išnagrinėti klausimą dėl teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, patenkančios į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalį (posesija Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę ir suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

Skunde nurodo, kad B. S., kuri 2001 m. balandžio 4 d. kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę, adresu (duomenys neskelbtini) , atkūrimą, yra K. ir V. S. turto testamentinė įpėdinė.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teises į B. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0630 žemės, atlyginant pinigais už 0,0630 ha žemės – 700,66 Eur. Šis sprendimas buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir NŽT įpareigota iš naujo išnagrinėti B. S. prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų K. S. ir V. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį.

Remdamasi vieša informacija (www.geoportal.lt) pareiškėja teigia, kad teritorijoje, esančioje žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) , rytinėje gretimybėje, patenkančioje į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalį, yra galimybė suformuoti 6,3 arų žemės sklypą, jį priskirti laisvai (neužstatytai) žemei ir pateikti kartografinėje medžiagoje.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Rašte išdėstyta atsakovės pozicija, nes jame nurodoma informacija grindžiama išimtinai Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 (toliau – Detalusis planas), sprendiniais.

Pareiškėjos vertinimu, Raštas nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundo reikalavimus palaiko, prašo skundą patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Raštas pareiškėjai buvo įteiktas kartu su NŽT Palangos skyriaus 2022 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, todėl šio rašto apskundimo terminas baigėsi dar 2022 m. rugpjūčio mėnesį, todėl yra praleistas skundo padavimo terminas.

Nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad ginčo teritorija yra laisva (neužstatyta) žemė. Teigia, kad ginčo teritorija dar iki 1995 m. birželio 1 d. buvo priskirta Palangos miestui. Teritorijoje, į kurią pretenduoja pareiškėja, galioja Detalusis planas, pagal kurio sprendinius ginčo teritorija priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijai ir yra užimta inžineriniais statiniais, faktiškai naudojama kaip pėsčiųjų jungtis tarp (duomenys neskelbtini) , taip pat patekimui į buvusios mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), pastatą, į šią teritoriją patenka želdiniai. Taigi ši teritorija naudojama bendroms gyventojų reikmėms. Detaliojo plano schemoje ginčo teritorija pažymėta mėlyna spalva, kas reiškia inžinerinės infrastruktūros teritoriją, todėl ji laikytina valstybės išperkama žeme, į kurą nuosavybės teisės negali būti atkurtos.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad ginčo teritorijoje sklypai individualiai statybai nėra suformuoti. Pagal Detalųjį planą tai – inžinerinės infrastruktūros teritorija, kurioje negali būti vystoma individuali statyba. Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7, 21.6 punktu inžinerinės infrastruktūros zona – funkcinė zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams, aplinkos kokybei gerinti reikalingiems objektams. Atsakovas pažymi, kad ginčo teritorijoje pareiškėja neturi jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų arba kitų pastatų, todėl paveldo teritorijoje prie istorinės progimnazijos pastato žemė negali būti grąžinama natūra.

Atsakovė nurodo, kad buvusi posesija Nr. 115 yra nekilnojamoje kultūros vertybėje - Palangos senojo miesto vietoje (kodas 17139), kuri įrašyta į Lietuvos Respublikоs nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (393 pozicija, Žin., 1998, Nr. 14-333), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl objektų įrašymo į registrą“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais“ ji paskelbta nekilnojamąja kultūros vertybe – kultūros paminklu A393P (232 pozicija, Valstybės žinios, 1998-05-27, Nr. 49-1342), pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Valstybės žinios, 2005-05-07, Nr. 58-2034).

Atsakovė teigia, kad buvusi posesija Nr. 115, į kurią pretenduoja pareiškėja, taip pat patenka į Palangos miesto istorinę dalį (kodas 12613), įrašytą į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ (Žin., 1995, Nr. 65-1630), pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Valstybės žinios, 2005-05-07, Nr. 58-2034.

Pažymi, kad Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojo Palangos m. savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas, kurio 6.2.2. punkte buvo nurodyta, kad „U2 teritorijoje neturi didėti užstatymo tankumas ir smulkėti sklypai“, vertybėje saugojamas gatvių tinklas, sklypų sistema, tuo būdu detalusis planas kitoks negalėjo būti, nes jo atitiktį specialiajam paminklosauginiam planui tikrino Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Į šią specialiojo paminklosauginio plano normą buvo atsižvelgta. Atkreipiamas dėmesys, kad šis Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas galiojo iki 2016 metų, po to jį pakeitė Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-309 (TAR, 2016-04-26, Nr. 2016-10347) patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei tvarkymo planas (TPDR Nr. T00078610), pagal kurį ginčo teritorijoje taip pat nėra numatytas joks papildomas sklypas. Naujojo Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano aiškinamojo rašto 2.4.3. punkte nurodyta, kad „Palangos miesto planinėje struktūroje puikiai atsekami istorinės raidos ženklai, pagrindinių gatvių tinklas gerai išlikęs, tik keliose vietose gatvės paverstos pėsčiųjų takais“.

Atsakovės vertinimu, pagal pateiktus duomenis apie posesijos Nr. 115 vietą, šiaurės rytinis posesijos Nr. 115 kampas į nagrinėjamą teritoriją net nepateka, nes pagal paminklosauginį planą ir archyvinius dokumentus toje vietoje buvo (duomenys neskelbtini) gatvė, o ne pareiškėjos žemės sklypas. Pagal Žemės reformos įstatymo, galiojusio 1922 m. vasario 15 d., žemė buvo skiriama bežemiams arba mažažemiams, kurie turėjo teisę tos žemės atsisakyti. Konstancija ir V. S. turėjo žemę išsipirkti – per 19 metų sumokėti 446,88 litus. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad K. ir V. S. būtų žemę išsipirkę, nepaneigia fakto, kad nurodytame žemės sklype buvo pastatyta mūrinė progimnazija, o netoliese buvo pastatyta V. J. mokykla.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad su archyvais dirbantis palangiškis Palangos miesto bibliotekos direktorius K. R. teigė, kad pastatas funkcionavo kartu su V. J. mokykla ir nuo pastatymo buvo progimnazija. Inventorinėje byloje nuo pat pradžių pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), fiksuojamas kaip mokykla.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo skundą atmesti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atsiliepime į skundą nurodyta, kad buvę žemės savininkai K. ir V. S. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) mieste valdė 0,4539 ha žemės sklypą. Nuosavybės teisės į S. turėtą žemę pretendentei B. S., buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) , grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,0505 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei NŽT 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (iš V. S. žemės dalies) ir 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują 0,1904 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (iš K. S. žemės dalies). Teigia, kad pretendentei B. S. liko neatkurta jai tenkanti 0,0630 ha buvusių savininkų K. ir V. S. valdytos žemės dalis. Nurodo, kad NŽT Palangos skyrius 2022 m. kovo 25 d. parengė sprendimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) mieste pilietei B. S.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į mirusiai pilietei B. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0.0630 ha žemės, perduodant nuosavybėn du lygiaverčius žemės sklypus bei už likusią dalį atlyginant pinigais. Praneša, kad šis sprendimo projektas nėra įgyvendintas.

Žemesnės instancijos teismas

Vykdydamas teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT Palangos skyrius kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo.

Pažymi, kad atsakydamas į atsakovės 2022 m. kovo 9 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, NŽT Palangos skyrius 2022 m. kovo 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, nurodė, kad išnagrinėjus pateiktą schemą su nurodytu, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pageidaujamu prisijungti laisvos valstybinės žemės plotu, buvo nustatyta, kad žemės sklypo dalis patenka į buvusių savininkų K.ir V. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Galutiniai sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentei į K. ir V. S. valdytą posesiją Nr. 115 nėra įgyvendinti, t. y. su pretendente nėra pilnai atsiskaityta, todėl minėtu raštu prašė skubos tvarka į posesijos Nr. 115 ribas patenkančią žemės sklypo dalį pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę ir suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT atstovė nurodo, kad sprendimo priėmimą palieka teismo nuožiūrai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pajūrio idėja“ atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad UAB „Pajūrio idėja“ yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) , savininkė. Pritaria atsakovės pozicijai, kad ginčo teritorijoje stovėjo visuomeninės paskirties statiniai, kurie nepriklausė K. ir V. S.. Palangos miesto centrinės dalies istorinio atraminio plano sklypų ribų retrospekcinė analizė nepaneigia, kad posesijos Nr. 115 vietoje neegzistuoja dar iki 1940 m. pastatytas statinys, nuo 1935 m. ir dabar žemės sklype stovi UAB „Pajūrio idėja“ priklausantis pastatas, tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pajūrio idėja“ vertinimu, Raštas yra motyvuotas. Sutinka, kad pareiškėjai nuosavybės teisės į ginčo teritorijoje esančią žemę negali būti atkurtos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Pajūrio idėja“ atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo dėl to, ar Palangos miesto savivaldybės administracija tinkamai įvykdė Tvarkos 106 punkte numatytą funkciją Palangos miesto žemėtvarkos skyriui teikiant informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę.

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalį (posesija Nr. 115).

Remdamasi vieša informacija (www.geoportal.lt), pareiškėja teigia, kad teritorijoje, esančioje žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) , rytinėje gretimybėje, patenkančioje į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalį, yra galimybė suformuoti 6,3 arų žemės sklypą, jį priskirti laisvai (neužstatytai) žemei bei pateikti kartografinėje medžiagoje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas NŽT 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste, pilietei B. S.“ ir NŽT buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti B. S. prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusių savininkų Konstancijos ir V. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį.

NŽT 2018 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste, pilietei B. S.“ buvo panaikintas, konstatavus, jog nebuvo įrodyta, kad iki 2018 m. balandžio mėnesio neliko galimybės pareiškėjai suteikti lygiavertį žemės sklypą – nėra laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima tokius sklypus formuoti, nėra galima suformuoti tokių žemės sklypų ir pan.

Nustatyta, jog po to, kai Palangos miesto savivaldybės administracijoje 2022 m. vasario 21 d. buvo gautas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko prašymas inicijuoti detaliojo plano rengimą su tikslu prisijungti laisvą valstybinės žemės dalį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , Palangos miesto savivaldybės administracija 2022 m. kovo 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydama pateikti informaciją, ar yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į laisvą valstybinę žemę.

NŽT Palangos skyrius 2022 m. kovo 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , su pageidaujamu prisijungti laisvos valstybinės žemės plotu, dalis patenka į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemės sklypą (posesija Nr. 115), pažymėjo, kad galutiniai sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentei į K. ir V. S. valdytą posesiją nėra įgyvendinti ir pareikalavo į šios posesijos ribas patenkančią žemės dalį pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę bei suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

Rašte nurodyta, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendinius teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , rytinėje gretimybėje, yra valstybės išperkama žemė, todėl ji negali būti pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė.

Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra sąlygas ir tvarką reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 3 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1057 patvirtintos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106 punktas.

Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, jog piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Tvarkos 106¹ punkte nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Jeigu pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus nustatytos savininko turėto žemės sklypo ribos sutampa su jau suprojektuotomis žemės sklypo ribomis arba pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus suprojektuotas žemės sklypas yra piliečio turėtos žemės vietoje, šis žemės sklypas arba žemės sklypai grąžinami piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Jeigu į jau suprojektuotą pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus žemės sklypą patenka tik dalis turėtos žemės, piliečiams grąžinama nustatyta žemės sklypo dalis arba dalys, likusią žemės sklypo dalį suteikiant piliečiams nuosavybėn neatlygintinai pagal šios tvarkos 37 punkte nustatytą eilę arba registruojant šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus kartografinę medžiagą tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotą, ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypą; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, matyti, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę gali būti priimtas tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina numatomo grąžinti žemės sklypo planą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto kontekste ne kartą yra pažymėjęs, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai susigrąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti konkrečiai išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Kita vertus, detaliojo plano nebuvimas taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta).

Dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatos, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A7-276-2004, Administracinių teismų praktika 5, 151 psl.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo teritorija iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta Palangos miestui, yra suplanuota Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu, yra priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijai bei patenka į Palangos miesto istorinę dalį (kodas 12613), įrašytą į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Nagrinėjamu atveju nepaneigta (b.l. 99, 102), jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , dalis su pageidaujamu prisijungti laisvos valstybinės žemės plotu, patenka į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemės sklypą (posesija Nr. 115).

Nors Rašte nurodyta, jog teritorijoje, esančioje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , rytinėje gretimybėje, yra įrengti takai, poilsio aikštelė, kitos paskirties inžinerinis statinys estrada, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas nepatvirtina konkretaus visuomenės poreikio į šią žemę, nėra duomenų, kad šios teritorijos gretimybė būtų kitos visuomeninės paskirties objektai, kurie Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme pagal nurodytą detaliojo planavimo dokumentą patvirtintų konkretų visuomenės poreikį į šią žemę. Priešingai – iš byloje esančio Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 9 d. rašto Nr. 16GD-157 „Dėl informacijos pateikimo“ turinio matyti, kad į teritoriją, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, pretenduoja privatus asmuo, turintis tikslą prisijungti laisvą valstybinės žemės dalį.

Pagal Tvarkos 106 punkto nuostatas savivaldybės administracija turi pateikti duomenis ne apie užstatytą, o apie laisvą (neužstatytą) žemę. Šie duomenys turi būti nustatomi, atlikus išsamią teritorijos analizę, kurioje esantis ar detaliai suplanuotas (numatytas) užstatymas yra vienas iš duomenų pateikiant informaciją ar žemė yra laisva (neužstatyta). Informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimas, taip pat konkretus laisvos (neužstatytos) žemės plotas turi būti pagrįstas (motyvuotas) konkrečiais duomenimis ir argumentais.

Šios bylos duomenys bei bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia suabejoti, ar Palangos miesto savivaldybės administracija yra atlikusi išsamią ginčo teritorijos analizę ir pateikusi pilną, konkrečią ir pagrįstą informaciją, kuri K. ir V. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalis yra laisva (neužstatyta).

Vertinant Rašto turinį matyti, jog jis nėra skirtas (adresuotas) pareiškėjai, ar priimtas, atsakant į pareiškėjos prašymą ar skundą – juo atsakyta į NŽT Palangos skyriaus 2022 m. kovo 30 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo prašoma skubos tvarka į K. ir V. S. posesijos Nr. 115 ribas patenkantį žemės sklypą pažymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę. Nežiūrint į tai vertintina, kad Raštas sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, todėl jis turi atitikti administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Kadangi iš Rašto turinio neaišku, ar ginčo teritorija patenka į K. ir V. S. posesijos Nr. 115 ribas, ar šioje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, darytina išvada, kad Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, todėl jis naikintinas ir atskovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti klausimą dėl teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, pažymėjimo laisva (neužstatyta) žeme bei žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformavimo.

Tik konstatavus, jog teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , rytinėje gretimybėje, patenkančioje į buvusių savininkų K. ir V. S. iki žemės nacionalizavimo valdytos žemės dalį (posesija Nr. 115), yra laisvos (neužstatytos) žemės, atsakovė turėtų pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę.

Kadangi tokios informacijos nėra, reikalavimas atsakovę įpareigoti atlikti pareiškėjos nurodytus veiksmus laikytinas priešlaikiniu, todėl netenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB “Pajūrio idėja” prašo jai iš pareiškėjos priteisti 2057 Eur atstovavimo išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Pažymėtina, jog nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas yra svarbu įvertinti ginčo santykį ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmenį (suinteresuotumą) procese, nes situacija, kai trečiasis suinteresuotas asmuo gali būti ėmęsis aktyvių savo teisių gynybos veiksmų ir patyręs atitinkamų bylinėjimosi išlaidų, kurios būtų pagrįstos, tačiau nebūtų atlyginamos, nebūtų pateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu, nes šios išlaidos patiriamos dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą. Taigi šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo būtina įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir nustatyti, kokiu būdu pareiškėjų kelti reikalavimai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ir ar priimtu teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pajūrio idėja“ į administracinės bylos procesą įtrauktas atsakovės iniciatyva ir ginčo nagrinėjimo metu palaikė atsakovės argumentus. Vertinant tai, jog iš esmės sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai, o trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Pajūrio idėja“ interesas prisijungti ginčo teritoriją dar nėra įgyvendintas, nevertintina, jog nagrinėjamu atveju buvo apgintos trečiojo suintersuoto asmens UAB „Pajūrio idėja“ teisės, todėl prašymas jai iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ panaikinti ir Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigoti iš naujo išnagrinėti klausimą dėl teritorijos, esančios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje gretimybėje, pažymėjimo laisva (neužstatyta) žeme žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformavimo tikslu.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės “Pajūrio idėja” prašymo iš pareiškėjos A. M. jai priteisti 2057 Eur atstovavimo išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė