Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-11-16 · Administracinė byla Nr. AS-732-552/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-11-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I3-911-609/2023Sprendimas · 2023-06-16Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2024-08-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-16
Bylos Nr.
AS-732-552/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02180-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-732-552/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02180-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 43.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. M. 2022 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu paštu pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismo Klaipėdos rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų apygardos administracinis teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalimi, nurodė, kad pareiškėja pateikė skundą elektroninių ryšių priemonėmis, todėl šiuo atveju privalėjo per 3 kalendorines dienas (t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. 24:00 val.) pateikti skundo originalą su tinkamai patvirtintais priedais bei pasirašytą.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja neginčija fakto, kad per tris dienas skundo ir jo priedų originalai nebuvo išsiųsti teismui, tačiau teigia, kad teismo atsisakymas priimti skundą yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja, pateikdama skundą, nebuvo atstovaujama atstovo, neturi teisinio išsilavinimo ir reikiamų žinių išmanyti visus procesinius reikalavimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra vyresnio amžiaus (yra rizikos grupėje) ir gyvena viena, todėl ypatingai saugosi dėl Covid-19 pandemijos, tikėjosi, kad dokumentų pateikimas ir teismo gautas patvirtinimas yra tinkamas pareiškėjos prievolei įgyvendinti. Pareiškėja nurodo, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, turėjo nustatyti jai terminą skundo trūkumams pašalinti ir, jei per nustatytą terminą trūkumai nebūtų pašalinti, skundą laikyti nepaduotu. Pareiškėja pažymi, kad savo teisėmis naudojosi protingai, nepiktnaudžiavo jomis, laikėsi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir terminų, tačiau tik neįvykdė formalios įstatymo nuostatos, kuri gali būti lengvai ir greitai ištaisyta, panaudojus skundo trūkumų šalinimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos A. M. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) teismui gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis numato, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjos pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, nesinaudojant Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, tačiau pareiškėja per tris kalendorines dienas nepateikė tinkamai pasirašyto skundo originalo – popierinio varianto, arba skaitmeninio varianto per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį. Pareiškėja atskirajame skunde neginčija šių aplinkybių, tačiau nesutinka su teismo atsisakymu priimti jos skundą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto skundo trūkumo pobūdžio, masto bei galimybės jį pašalinti, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Šiuo atveju teismas turėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir pareiškėjai pasiūlyti pateikti tinkamai pasirašytą skundo originalą – popierinį variantą arba skaitmeninį variantą per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį. Dėl skundžiamos teismo nutarties susidariusioje situacijoje pareiškėja, siekdama apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, iš esmės turėtų inicijuoti naują procesą dėl skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. M. skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius