Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

ROMAS BUŠMA, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1990-10-05 Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d., padarymu.

SIMONAS JANKAUSKAS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-08-07 Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsislavinimo, nedirbantis, nesimokantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir S. J. susitarę daryti nusikalstamą veiką, veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011 m. lapkričio 9 d apie 17.00 val., ties gyvenamojo namo, esančio Respublikos g. 22, Mažeikių m., antra laiptine, R. B. sudavus nukentėjusiajam K. G. ne mažiau 5 smūgių kumščiu į veidą, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, abu ne mažiau 30 kartų, tikslus suduotų smūgių skaičius nenustatytas, spyrė kojomis į įvairias kūno vietas padarydami nukentėjusiajam vieno šonkaulio krūtinės ląstos kairės puses nugariniame paviršiuje lūžį, veido dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimą su audinių sutinimu, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, R. B. apieškojus nukentėjusiojo drabužių kišenes, ir iš kelnių kairės, išorinės kišenes pagrobė 15 litų, padarydami nukentėjusiajam 15 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 8 d. nakvojo pas draugą S. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). 2011 m. lapkričio 9 d., ryte, kartu su S. J. išgėrė 2 litrų talpos 4,6 proc. stiprumo alaus butelį. Vakare nutarė nusipirkti kebabų. Išėję iš gyvenamojo namo pastebėjo iš už namo kampo ateinantį K. G.. Pastarąjį pažinojo, nes ankščiau yra gyvenęs name, esančiame Respublikos g. Nr. 22, Mažeikiai. K. G. jam pasirodė neblaivus, turėjo plastikinį butelį alaus. Jie priėjo prie K. G. ir S. J. paklausė „ko vėl vaikštai girtas", lyg pavadino jį pijoku, o jis K. G. papriekaištavo, kad prieš daug metų pasisavino ir naudojosi jo tėvams priklausančiu sandėliuku ir sugriebė už striukės ties krūtine. K. G. ranka jį atstūmė nuo savęs. Jis neišsilaikė ant kojų ir nukrito ant žemės. Tada S. J. kumščiu sudavė K. G. į veidą. K. G. nuo šio smūgio nebuvo nukritęs ant žemės. Jis, atsikėlęs nuo žemės ir priėjęs prie K. G., kumščiu jam sudavė į pilvą. K. G. susilenkė, rankomis susiėmė už pilvo. Kažkuris pastūmė K. G. rankomis ir šis nukrito ant žemės. Gulinčiam K. G. abu su S. J. spyrė po du kartus į pilvą ir į kojas. Daugiau K. G. nieko nedarė, paliko jį gulintį ir nuėjo. Jis matė, kad K. G. atsistojo ir pradėjo eiti. Tą vakarą K. G. buvo be akiniu ir jie su S. J. nesudaužė kokių akinių. Nei jis, nei S. J. K. G. kišenių netikrino ir iš jo nieko nepaėmė. Jokių grasinimų jie nukentėjusiojo K. G. atžvilgiu nenaudojo. Jo įsitikinimu K. G. pateikė plėšimo versiją siekdamas materialinės naudos. Tai, kad K. G. į gydytojus ir į policiją kreipėsi praėjus kelioms dienoms po įvykio, dar kartą patvirtina ir įrodo aplinkybę, kad jokio plėšimo nebuvo. Dėl to, kad sumušė nukentėjusįjį jis gailisi, jam atlyginio tiek turtinę, tiek neturtinę padarytą žalą, jo atsiprašė ir nukentėjusysis jam atleido.

Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad naktį iš 2011 m. lapkričio 8 d. į 9 d. pas jį nakvojo draugas R. B.. Sekančią dieną, t. y. lapkričio 9 d., apie iš ryto išgėrė vieną 2 litrų talpos alaus butelį. Vakare, maždaug apie 16.00 val., kartu su R. B. išėjo nusipirkti kebabų. Prie jų namo, esančio ( duomenys neskelbtini), kampo susitiko K. G., taip pat gyvenantį (duomenys neskelbtini) name. K. G. buvo neblaivus, nešėsi plastikinį butelį alaus. Jie paklausė K. G., ko jis vėl girtas vaikščioja. K. G. pradėjo kažką burbėti, mojuoti rankomis, numetė turėtą butelį alaus. R. B. priėjo prie K. G., suėmė jį ranka už striukės ties krūtine ir paklausė, kodėl jis užgrobė jo tėvui priklausantį sandėliuką. R. B. prieš kelis metus buvo gyvenęs minėtame name ir K. G. iš tiesu buvo užgrobęs jo tėvams priklausantį sandėliuką. K. G. pradėjo aiškinti, kad jis nieko blogo nepadaręs ir ranka pastūmė R. B.. Šis nukrito ant žemės. Tada jis K. G. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. K. G. nuo smūgio nenukrito. R. B. atsikėlė ir sudavė K. G. vieną smūgį kumščiu į pilvą. Po smūgio kumščiu į pilvą K. G. pasilenkė, susiėmė rankomis už pilvo. Kažkuris iš jų, K. G. pastūmė ir jis nukrito ant žemės. K. G. gulint ant žemės kartu su R. B. spardė K. G.. Jis K. G. spyrė ne mažiau du kartus į kojas. Nei jis, nei R. B. nukentėjusiojo kišenių netikrino, iš jo nieko nepaėmė. Tą vakarą nukentėjusysis akinių neturėjo ir jie nesulaužė jokių akinių. Dėl to, kad sužalojo K. G. gailisi.

Nukentėjusysis K. G., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad 2011 m. lapkričio 9 d., apie 17.00 val., automobiliu grįžo namo. Pasistatė transporto priemonę prie gyvenamojo namo Respublikos g. 22, Mažeikiuose ir nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Prieš tai alkoholinių gėrimų nebuvo vartojęs. Parduotuvėje nusipirko 2 litrų talpos alaus butelį ir ėjo link namų. Buvo apsirengęs trumpa striuke ir džinsais, butelį alaus buvo užsikišęs už striukes ir ėjo link savo laiptinės rankas įsikišęs į striukės kišenes, taip ir alaus butelį prilaikydamas. Ties (duomenys neskelbtini) namo kampu pastebėjo šaligatviu einančius S. J. ir R. B.. S. J. gyvena tame pačiame name, o R. B. minėtame name gyveno ankščiau. Su vaikinas ankščiau nebuvo susipykęs, jokių problemų neturėjo. R. B. visiškai netikėtai priėjo prie jo, ranka suėmė jį už striukės ir kumščiu sudavė smūgį jam į veidą. Prieš suduodamas smūgį R. B. paklausė, kodėl jis užėmė jo sandėliuką. Kai R. B. šeima gyveno name, esančiame( duomenys neskelbtini), tai iš tiesu buvo kilusios problemos dėl sandėliuko, tačiau jis jo neužgrobė, sandėliukas jam priklausė. Jam nieko nespėjus atsakyti, R. B. sudavė jam dar kelis smūgius į veidą. Po pirmo suduoto smūgio į žandikaulį ant žemės nukrito jo akiniai. Visuomet nešioja akinius, kadangi jo regėjimas yra blogas. Kai pasipylė smūgiai, jis rankomis bandė prisidengti veidą, galvą. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių negali pasakyti, jų neskaičiavo, bet smūgiuota buvo nuolat ir nuo suduotų smūgių ji nukrito ant žemės. Tada dar spėjo ranka užčiuopti akinius, kurie gulėjo ant žemės, juos taip ir laikė suspaudęs rankoje. Gulėdamas ant žemės, rankomis bandė prisidengti galvą ir bandė išvengti smūgių. R. B. ir S. J. jį spardė, jam buvo spirta, kaip jis mano, ne mažiau 30 kartų į įvairias kūno vietas, t. y. abu šonus, kojas, rankas, nugarą. Spardė abu kaltinamieji, kadangi stengdamasis išvengti smūgių sukinėjo galvą ir matė, jog R. B. stovėjo iš dešinės pusės, o S. J. stovėjo kairėje pusėje. Vėliau R. B. tiesiog užgriuvo ant jo ir pradėjo tikrinti jo drabužių kišenes. Apžiūrėjo visas kišenes, t. y. ir striukės ir kelnių. Iš kelnių kairės išorinės kišenės paėmė pinigus -15 litų monetomis. Prieš tai jis buvo parduotuvėje, pirko alų ir 15 litų monetomis tikrai turėjo, o kiek dar buvo smulkių pinigų pasakyti tiksliai negali. Viso, prieš eidamas į parduotuvę jis turėjo apie 35 litus, alų pirko už 6 litus. R. B., apieškojęs jo kišenes, atsistojo ir jie abu su S. J. nuėjo, palikdami jį gulėti ant žemės. Kai grįžo namo, jam skaudėjo visą kūną. Jis nenorėjo kreiptis ne į medikus, ne į policiją dėl padaryto sužalojimo, manė, jog skausmas praeis. Namuose vartojo vaistus. Kentėjo iki sekančios dienos vakaro, bet labai skaudėjo šoną ir apie 20.00 val. kreipėsi į Všį „Mažeikių ligoninė" priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas medikų. 2011-12-09 jis su R. B. susitaikė, šis jo atsiprašė, atlygino dalį žalos tiek turtinės, tiek neturtinės, sumokėdamas jam 1114,37 Lt todėl jam jokių pretenzijų neturi. Pareikšto 5 tūkstančių litų neturtinei žalai civilinį ieškinį mažina iki 2000Lt ir prašo iš S. J. priteisti taip pat 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 114,37 Lt turtinei žalai atlyginti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis K. G. parodė, kur įvykio įvykis, kur jis buvo pargriautas ant žemės, konflikto metu jam suduoti smūgiai ir pagrobti jo pinigai (b. 1. 19-22)

Akistatų su kaltinamaisiais metu nukentėjusysis laikėsi savo parodymų nurodydamas, kad buvo sumuštas abiejų kaltinamųjų, kurie smūgiavo jam stovinčiam rankomis ir parkritus ant žemės spardė, o 15 litų monetomis iš jo kišenės paėmė R. B., kai jį ant žemės užgulė savo kūnu ir apieškojo kišenes (b. 1. 78, 104).

Liudytoja R. Ž. parodė, kad ji gyvena Respublikos g. 22-16, Mažeikių mieste, kartu su sugyventiniu K. G.. 2011 m. lapkričio 9 d., vakare apie 17.00 val., ji grįžo namo ir laiptinėje prasilenkė su sugyventiniu K. G., kuris, kaip ji suprato, nešė išmesti šiukšles, tačiau jis nesakė jai, kur eina, o ji neklausė. Jis rankoje turėjo automobilio raktelius ir šiukšlių maišelį. Pagal ją, K. G. buvo blaivus, alkoholio kvapo ji tikrai neužuodė. Maždaug už pusės valandos, gal daugiau laiko praėjo, ji išgirdo kaip laiptinėje sugyventinis ją šaukė vardu. Kai išėjo į laiptinę, pamatė sugyventinį kruvinu veidu, išteptais drabužiais. Grįžęs į namus jis pasakė, kad buvo užpultas kaimyno S. J. ir buvusio kaimyno R. B.. Daugiau K. G. jai nieko nepasakojo, skundėsi skausmais visame kūne, matėsi mėlynės šonuose, taip pat labai ištino veidas. Ji siūlė sugyventiniui kreiptis į medikus, tačiau jis vis sakė, kad praeis. Sekančią dieną jis pragulėjo lovoje, dejavo ir skundėsi dideliais skausmais, todėl bijodama dėl jo sveikatos, nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių. K. G. visuomet turėdavo kažkiek pinigų.

Liudytoja S. S. parodė, kad dirba pardavėja parduotuvėje, esančioje Respublikos g. 20, Mažeikiai. Į minėtą parduotuvę gana dažnai ateina pirkti prekių vyriškis, kuris gyvena priešais esančiame name, t. y. Respublikos g. 22, Mažeikiai. Ji negali pasakyti, ar šis asmuo 2011-11-09 buvo parduotuvėje. Įvykis buvo gana seniai, vyras parduotuvėje lankosi dažnai. Lapkričio mėnesį ji matė, kad vyriškis vaikščiojo su mėlynėmis ant veido, tačiau nesidomėjo, kas jam atsitiko.

2011-11-12 pareiškimu-protokolu K. G. kreipėsi į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK nurodydamas, jog 2011-11-09 apie 17 val., ( duomenys neskelbtini) namo kiemejį užpuolė, sumušė bei pagrobė iš jo 15 litų R. B. ir S. J. (b. l. 1).

2011-11-12 įvykio vietos apžiūros protokolu nustayta, kad įvykio vieta yra ties gyvenamuoju namu, esančiu Respublikos g. Nr. 22, Mažeikių mieste, (b. 1. 7-8)

2011-11-17 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad K. G. pateikė akinius be vieno stiklo ir kurių kojelė sulužusi ( b. 1.29).

Iš 2011-12-06 apžiūros protokolo matyti, kad nukentėsiojo pateikti akiniai, kurių viena kojelė perlaužta pusiau ir be vieno stikliuko ( b. l. 30-33).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1809/11(03) matyti, kad K. G. buvo nustatyta: vieno šonkaulio krūtinės ląstos kairės pusės nugariniame paviršiuje lūžis, veido dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimas su audinių sutinimu; sužalojimai patirti ne mažiau dviejų traumuojančių poveikių su kietais bukais paviršiais ar juos turinčiais daiktais į minėtas sritis – pasekmėje; sužalojimus K. G. galėjo patirti 2011-11-09 pavakario traumos metu; dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (b. 1. 38-39).

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį plėšimas yra tuo atveju, kai pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobiamas svetimas turtas. Plėšimo sąvoka yra sudėtinė, iš dalies sujungianti svetimo turto pagrobimo ir nusikaltimo žmogui požymius. Plėšimo pavojingumą parodo du kėsinimosi objektai – asmens sveikata ir žmogaus veiksmų laisvė. Plėšimo metu vartojamas fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis žmogaus kūnui. Jo padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nors kaltinamieji neigia, tai, kad jie K. G. atžvilgiu įvykdė plėšimą, aiškina, kad įrodymų dėl pinigų pasisavinimo byloje nėra, teismas su tokiais teiginiais nesutinka ir šiuos kaltinamųjų teiginius vertina kritiškai. Tai, kad iš nukentėjusiojo K. G. buvo pagrobti pinigai patvirtina esminėse detalėse nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojos R. Ž. parodymai, rašytiniai byloje esantys įrodymai. K. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas kelis kartus ( b. l. 10, 14,18,19, 78,104). Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu jis kategoriškai patvirtino, kad ji mušė abu kaltinamieji ir būtent R. B. buvo jį užgulęs bei, apieškojęs visas kišenes, iš džinsų kišenės pagrobė jo pinigus, apie 15 litų. Įvertinus K. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad jie kaskart būdavo tik nežymiai papildomi, bet pinigų pagrobimo faktą jis nuosekliai nurodė pradedant pareiškimu dėl įvykio policijos pareigūnams. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis patvirtino esmines faktines aplinkybes. Remiantis nukentėjusiojo parodymais ir juos iš dalies patvirtinančiais kitais įrodymais ( tarp jų ir kaltinamųjų parodymai) visiškai aiški įvykio eiga: abu kaltinamieji pirmi agresyviai užkalbino nukentėjusįjį, R. B. sugriebė jį už striukės, jis atstūmė R. B. nuo savęs, po to S. J. nukentėjusiajam smogė į veidą, R. B.– smogė į pilvą, abu kaltinamieji K. G. spardė pargriuvusį, o R. B., užgulęs jį, apieškojo kišenes ir pagrobė džinsų kišenėje buvusius pinigus. Tai rodo, kad R. B. ir S. J. kartu veikė bendrais suderintais veiksmais, todėl jie yra plėšimo bendravykdytojai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. B. ir S. J. nors galimai ir nebuvo iš anksto susitarę daryti būtent šį nusikaltimą - apiplėšti K. G., bet S. J. pritarė R. B. nusikalstamiems veiksmams ir pats aktyviai prie jų prisijungė, smūgiavo nukentėjusiajam kojomis, kai jis buvo apieškomas. Pažymėtina, kad įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Išankstinis susitarimas nebūtinas, jis gali būti ir staiga kilęs, realizuojamas net konkliudentiniais veiksmais. Aptarti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad K. G. savo pinigų pasigedo po kaltinamųjų užpuolimo. Tai tik sustiprina manymą, jog kaltinamieji, neigdami įvykdę plėšimą K. G. atžvilgiu, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už tokį nusikaltimą. Netikėti K. G. parodymais teismas neturi pagrindo. Todėl teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. ir S, J. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip plėšimas pagal LR BK 180 str. 1 d.

Kaltinamieji nukentėjusiojo parodymų patikimumą ginčija teigdami, kad šis įvykio metu buvo girtas, tačiau byloje nėra jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo detalūs ir nuoseklūs, jo parodymus apie prieš jį panaudotą fizinį smurtą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl šonkaulio lūžio ir atskirai imant nežymus sveikatos sutrikdymas vertinant sumušimus veide. Byloje nėra jokių duomenų apie jo kokį nors interesą nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius. R. B. teiginys, kad nukentėjusysis taip aiškina, siekdamas turtinės naudos, t. y. norėdamas taip prasimanyti pinigų, yra nepatvirtintas jokiais duomenimis, todėl atmestinas kaip deklaratyvus, o tai, kad nukentėjusysis iš kaltinamųjų reikalauja žalos atlyginimo, yra jo teisės realizavimas, kuris negali būti laikomas suinteresuotumu.

Tai, kad nukentėjusysis tik praėjus trims dienoms po įvykio kreipėsi į policiją (b. l. 1), nepaneigia nei kaltinamųjų kaltės, nei 2011-11-09 įvykdytų prieš jį ir jo turtą nusikaltimų fakto. K. G. jau pirmos apklausos metu ir teisiamajame posėdyje vienodai aiškino, dėl ko iškart į policiją nesikreipė, taip pat į medikus nesikreipė tą patį vakarą. Pasak nukentėjusiojo, jis nenorėjo skųsti kaimyno, galvojo skausmas atslūgs ir sunkesnių pasekmių jis išvengs, todėl nepasakojo apie įvykį. Kadangi dėl šonkaulio lūžio buvo priverstas kitą dieną po įvykio kreiptis į ligoninę, dėl apiplėšimo fakto pranešė ir policijai.

Kaltinamieji taip pat ginčija kaltinime nurodytą suduotų smūgių skaičių, aiškina, kad tiek smūgių suduota nukentėjusiajam nebuvo. Nukentėjusysis nurodė, jog jam buvo suduota gulinčiam ant žemės apie 30 smūgių kojomis ir aišku tokioje situacijoje tikėtina suskaičiuoti tikslų skaičių suduotų smūgių neįmanoma ir to niekas nedarė, bet netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jam buvo suduota iš eilės būtent tiek smūgių nėra pagrindo. Vien remtis specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad buvo suduota ne mažiau dviejų smūgių taip pat nėra pagrindo, nes patys kaltinamieji nurodo sudavę kiekvienas ne mažiau keturių-penkių smūgių.

K. R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad padarė nusikaltimą bendrininkų grupėje ( kaltinamieji kartu sumanė daryti nusikaltimą ir kartu jį įvykdė (LR BK 60 str. ).

Spręsdamas bausmes kaltinamiesiems skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį į kaltinamųjų asmenybes (kaltinamieji nedirba, nesimoko, jų neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra, administracine tvarka nėra bausti; abu kaltinamieji teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo). R. B. ir S. J. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu nebuvo teisti, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus jiems švelniausią BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę - areštą.

Nukentėjusysis K. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už patirtą dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, išgyvenimus ir 228,73Lt turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl padaryto nusikaltimo patyrė nepatogumų, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl nusikalstama veika padaryto sveikatos sutrikimo padarinių apribotos jo galimybės dirbti. Teisme jis sumažino neturtinės žalos reikalavimą ir prašė priteisti už neturtinę žalą 1000 Lt, už turtinę žalą - 114,37 Lt iš S. J., nes analogišką žalos dydį R. B. jam atlygino.

Valstybinė ligonių kasa už K. G. gydymą pareiškė 230,37Lt dydžio civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo K. G. ir civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai tenkinami.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiajam neturtinė ir turtinė žala buvo padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais. Kaltinamieji žalą padarė tyčia, todėl jų turtinė padėtis įtakos atlygintinos žalos dydžiui neturi (CK 6.282 str. 3 d.), jie solidariai atsakingi už padarytą neturtinę žalą (CK 6.279 str. 1 d.). Nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš vieno kaltinamojo. Kadangi nukentėjusysis atsisako solidarinės atsakomybės, nes kaltinamasis R. B. dalį žalos atlygino, nukentėjusysis jam turtinių pretenzijų neturi, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo kriterijus, teismas mano, kad neatlyginta žalos dalis turi būti priteista iš kaltinamojo S. J.

Kaltinamųjų R. B. ir S. J. tyčiniais bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl kaltinamųjų padarytų sužalojimų K. G. buvo gydomas medicinos įstaigoje. Valstybei gydymas kainavo 230,37 Lt. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas pateiktais dokumentais, todėl turi būti priteistas iš kaltų asmenų solidariai.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti K. G. akiniai, kuriuos jis turėjo ir jie buvo sulaužyti įvykio metu, saugomi Mažeikių rajono PK grąžintini nukentėjusiajam K. G. (LR BPK 94 str. 1d. 5p.).

Kardomosios priemonės–rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kaltinamiesiems panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir skirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo patalpinimo į areštinę dienos

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam areštą 60 ( šešiasdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo patalpinimo į areštinę dienos.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti pilnai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį ir priteisti iš R. B. ir S. J. solidariai 230,37 Lt Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo K. G. gydymą.

Priteisti iš S. J. 1000 Lt neturtinės žalos ir 114,37Lt turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam K. G..

Daiktinius įrodymus: K. G. sulaužytus akinius, saugomus Mažeikių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam K. G..( LR BPK 94 str. 1d.,5p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.