- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- eI3-9967-423/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. skundu, kurį patikslino 2024 m. gegužės 17 d., prašo teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 1SD-2133-(15.3.48E.) „Dėl prašyme nurodyto atlyginimo būdo“, NŽT 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-151-(5.75E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti atsakovą 2024 m. kovo 13 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodo ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 22 d. pretendentas A. J. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo K. J. iki nacionalizacijos valdytą 3 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), Kaune. Prašyme A. J. nurodė kitus keturis pretendentus. A. J. 1993 m. rugsėjo 27 d. mirė. Palikimą po jo mirties priėmė vaikai A. L., E. S. J. ir V. J.. V. J. (duomenys neskelbtini) mirė, palikimą po jo mirties priėmė sutuoktinė A. J. bei vaikai: pareiškėjas ir L. J. (kuris mirė (duomenys neskelbtini), jo įpėdinis – sūnus D. J.).
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1646-920/2015 tenkino pareiškėjų prašymą ir, be kita ko, nusprendė: 1) pripažinti, kad A. J. 1991 m. gruodžio 22 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. J. nuosavybės teise valdytą 2,5 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), yra laikomas prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. J. įpėdinių (K. J. ir A. J.) valdytas 2,5 ha ploto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), dalis (po 1/6 dalį, t. y. 0,4167 ha).
Šalies argumentai
NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. birželio 19 d. atsakyme nurodė, jog A. J. (miręs) 1991 m. gruodžio 22 d. prašyme nurodė pageidavimą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų grąžintos suteikiant vienkartines išmokas (kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus išbraukė). Išreikšta valia iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo pakeista. Tuo atveju, jeigu pilietis nekonkretizavo (nepatikslino, nepapildė) iki 2003 m. balandžio 1 d. pirminio prašymo, kuriame buvo išreikšta valia dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdų, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos pinigais. Atsižvelgiant į tai, A. J. (miręs) nuosavybės teisės gali būti atkurtos perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha) ir už likusią negrąžintą žemės dalį atlyginti pinigais.
Pareiškėjas teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra pagal A. J. prašymą dėl nuosavybės teisių nėra įvykdyta, t. y. nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą (iki 0,1200 ha) iki šios dienos nėra atkurtos. Tuo tarpu NŽT 2016 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 8S-592-(14.8.3.) atkurti nuosavybės teises už likusią negrąžintą žemės dalį (0,3800 ha) atlyginant pinigais, tačiau šis sprendimas taip pat nėra įvykdytas.
Nurodo, kad NŽT 2022 m. spalio 3 d. pareiškėjui išsiuntė raštą, kuriuo informavo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. gruodžio 19 d. A. L. ir E. S. J., o 2022 m. gruodžio 21 d. ir D. J. jam išdavė įgaliojimus atstovauti jų interesus nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pareiškėjas 2023 m. sausio 31d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių (toliau – ir Skyrius) su prašymu, kuriame nurodė, kad pretendentai keičia savo valios dalį ir prašo už valstybės išperkamos žemės dalį (0,3800 ha), už kurią nėra atlyginta pagal NŽT 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 8S-592-(14.8.3.), atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, esančių (duomenys neskelbtini) vietovėje. Tuo tarpu pretendentai valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha žemės) nekeičia ir laukia, kada bus pakviesti pasirinkti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha).
NŽT Kauno miesto skyrius 2023 m. kovo 24 d. pareiškėjui išsiuntė išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projektą susipažinti. Susipažinus su išvados projektu, paaiškėjo, jog 0,3800 ha žemės ploto nominali vertė sudaro 572 Eur. Dėl to pareiškėjas 2023 m. gegužės 5 d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu dėl piniginės kompensacijos dydžio. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 31 d. NŽT Kauno miesto skyriuje buvo supažindintas su 2023 m. birželio 1 d. raštu Nr. 8SD-2898-(14.8.94.) ir raštu Nr. 8SD-4452-(14.8.125 E.) „Dėl atlyginimo kitos paskirties žemės sklypo plotu ar lygiaverčiu miško plotu“, kuriame nurodyta, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios 2023 m. birželio 29 d. Atkūrimo įstatymo 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2126, numatantis galimybę piliečiams iki 2024 m. kovo 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo. Gavęs šį raštą pareiškėjas išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn projekto nesuderino, išvados nepasirašė, o 2024 m. sausio 2 d. NŽT Skyriui pateikė prašymą pakeisti valią dėl atlyginimo būdo. Pareiškėjas nurodė, kad pretendentai keičia savo valios dalį ir prašo už valstybės išperkamos žemės dalį (0,3800 ha), už kurią nėra atlyginta pagal 2016 m. spalio 25 d. NŽT sprendimą Nr. 8S-592-(14.8.3.), atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės (Kauno miesto) teritorijoje. Taip pat pareiškėjas pakartojo, kad pretendentai valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha žemės) nekeičia ir laukia, kada bus pakviesti pasirinkti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha).
NŽT Skyrius 2024 m. vasario 20 d. pareiškėjui pateikė raštą Nr.1SD-2133-(15.3.48 E.) „Dėl prašyme nurodyto atlyginimo būdo“, kuriame nurodoma, jog nėra galimybės perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste, o valią dėl atlyginimo būdo pareiškėjas yra pakeitęs 2023 m. sausio 31d. prašymu, todėl ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 1 d. pareiškėjas turi teisę pateikti prašymą patikslinant tik kadastro vietovę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nesutikdamas su minėtu raštu 2024 m. kovo 13 d. pateikė skundą NŽT direktoriui. NŽT 2024 m. balandžio 5 d. rašte Nr. 1SS-151-(5.75E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, jog atsižvelgiant į Atkūrimo įstatymo nuostatas pilietis gali gauti tik vieną naują žemės sklypą, o valią dėl vieno žemės sklypo pareiškėjas jau pareiškė, dėl to nėra teisinio pagrindo perduoti dar vieną naują žemės sklypą.
Pažymėjo, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nustato, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. gegužės 1 d. šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka gali prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste ir (ar) pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai. Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje ir pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 1 d. institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, gali būti pakeista tik tuo atveju, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jei toks yra priimtas, dar nėra visiškai įvykdytas.
Pareiškėjas viso proceso metu vadovavosi aktualiomis Atkūrimo įstatymo redakcijomis, pateikė visus reikalingus dokumentus, duomenis ir prašymus dėl valios pakeitimo. Nurodo, kad 2024 m. kovo 25 d. vyko piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdis, kurio metu nutarta atkurti A. J. vardu nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą (iki 0,1200 ha ploto) individualiai statybai ar kitai paskirčiai 0,2787 ha žemės sklypo plote, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teises su R. K..
Pareiškėjui nėra aišku, kokiu pagrindu jam buvo atkurtas tik 0,1200 ha ploto žemės sklypas Kauno mieste, neatsižvelgus į aplinkybę, jog likusi neatkurtos nuosavybės dalis sudaro 0,3800 ha, dėl kurios jis 2024 m. sausio 2 d. išreiškė valią dėl atlyginimo kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės (Kauno miesto) teritorijoje. Be to, jis jau pasirinko perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1200 ha žemės sklypą 0,2787 ha žemės sklype, todėl galėjo būti atkurta didesnė neatkurtos nuosavybės dalis pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodo, jog šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2, 3 dalys ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 35 punktas nustato minimalų ir maksimalų neatlygintinai nuosavybei perduodamo žemės sklypo dydį, kuris Kauno mieste yra 0,20 ha. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis ir Tvarkos 36 punktas nurodo, kad bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 (toliau – Nutarimas) nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą, kuris Kauno mieste yra nuo 0,06 ha iki 0,12 ha.
Pažymi, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas pilietis gali gauti tik vieną naują žemės sklypą. Kadangi pareiškėjui jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į vieną naują žemės sklypą, todėl nėra teisinio pagrindo perduoti jam dar vieną naują žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 punkto nuostatas. Teigia, kad pareiškėjas pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę likusią neatkurtą nuosavybės dalį atkurti pasirenkant miško sklypą, kaip ir buvo nurodyta NŽT raštuose, todėl nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiami jo interesai dėl nuosavybės teisės atkūrimo.
Atsakovės nuomone, ginčijami sprendimai (raštai) priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis nustatytų procedūrų, nurodyta apskundimo tvarka, juose pateikti išsamūs argumentai ir motyvai dėl pareiškėjo skundų, atitinkantys Lietuvis Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. sprendimo (rašto) Nr. 1SD-2133-(15.3.48E.) „Dėl prašyme nurodyto atlyginimo būdo“ ir NŽT 2024 m. balandžio 5 d. sprendimo (rašto) Nr. 1SS-151-(5.75E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 1991 m. gruodžio 22 d. pretendentas A. J. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo K. J. iki nacionalizacijos valdytą 3 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Prašyme A. J. nurodė kitus keturis pretendentus. A. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimą po jo mirties priėmė vaikai A. L., E. S. J. ir V. J.. V. J. (duomenys neskelbtini) mirė, palikimą po jo mirties priėmė sutuoktinė A. J. bei vaikai: pareiškėjas ir L. J. (kuris mirė (duomenys neskelbtini), jo įpėdinis – sūnus D. J.).
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1646-920/2015 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po K. J. mirties faktiškai pradėję valdyti priėmė sutuoktinė K. J. ir vaikai: M. S., J. J., P. J., V. J., (K.). Nustatyta kad kiekvienas valdė 1/6 dalį 2,50 ha žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini).
Kauno apylinkės teismas minėtu sprendimu taip pat pripažino, kad A. J. 1991 m. gruodžio 22 d. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. J. nuosavybės teises valdytą 2,50 ha ploto žemės sklypą yra laikomas prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. J. įpėdinių ( K. J. ir A. J.) valdytas 2,5 ha ploto žemės sklypo ir atnaujino V. J. dėl svarbių priežasčių A. J. praleistą terminą patvirtinantiems dokumentams pateikti. Atsižvelgiant į teismo sprendimą A. J. priklauso atkurti 0,50 ha žemės plotas, t. y. paveldėta 1/6 iš 2,50 ha ir mamos K. J. paveldėta 1/5 dalis žemės.
NŽT 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8S-592-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės už 0,3800 ha žemės atlyginant pinigais. Piniginė kompensacija neišmokėta. Likusį 0,1200 ha plotą nutarta atkurti vėliau suteikiant naują kitos paskirties žemės sklypą Kauno mieste.
Žemesnės instancijos teismas
A. J. įrašytas į NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1013-(14.8.2) „Dėl piliečių, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ (toliau – ir Eilė) patvirtintą eilę (Nr. 66). Paveldėtojams neatvykus susirinkime buvo priimtas 2019 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 8S-255-(14.8.3.) atkurti nuosavybės teises už 0,1200 ha atlyginant pinigais. Piniginė kompensacija neišmokėta.
A. J. 2023 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 8Vl-633-(14.8.2.) ,,Dėl piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ įrašytas į sąrašą gauti 0,1200 ha naują sklypą (Eil. Nr.12). Susirinkime pareiškėjas, įgaliotas kitų A. J. paveldėtojų, pasirinko gauti priklausančius 0,1200 ha, 0,2787 ha sklype (duomenys neskelbtini), dalį Nr. 1 su R. K. bendrosios nuosavybes teise.
Pareiškėjas, kartu atstovaudamas pretendentus A. L., E. S. J. ir D. J., 2023 m. sausio 31d. kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu miško plotu, pranešant, kad pretendentai keičia savo valios dalį ir prašo už valstybės išperkamos žemės dalį (0,3800 ha), už kurią nėra atlyginta pagal 2016 m. spalio 25 d. NŽT sprendimą Nr. 8S-592-(14.8.3.), atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, esančių (duomenys neskelbtini) vietovėje (kodas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas taip pat prašyme pažymėjo, kad pretendentai valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha žemės) nekeičia ir laukia, kada bus pakviesti pasirinkti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha).
NŽT Kauno miesto skyrius 2023 m. birželio 1 d. raštu Nr. 8SD-4452-(14.8.125 E.) „Dėl atlyginimo kitos paskirties žemės sklypo plotu ar lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėją, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios 2023 m. birželio 29 d. Atkūrimo įstatymo 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2126, numatantis galimybę piliečiams iki 2024 m. kovo 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo.
Pareiškėjas 2024 m. sausio 2 d. NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui (institucijoje gautas 2024 m. sausio 8 d.) pateikė prašymą pakeisti valią dėl atlyginimo būdo. Pareiškėjas nurodė, kad pretendentai keičia savo valios dalį ir prašo už valstybės išperkamos žemės dalį (0,3800 ha), už kurią nėra atlyginta pagal 2016 m. spalio 25 d. NŽT sprendimą Nr. 8S-592-(14.8.3.), atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės (Kauno miesto) teritorijoje. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad pretendentai valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha žemės) nekeičia ir laukia, kada bus pakviesti pasirinkti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha).
Nuosavybės teisių atkūrimo būdus, terminus, tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.
Vadovaujantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. gegužės 1 d. šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka gali prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste ir (ar) pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje ir pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 1 d. institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pateikti prašymą, nurodydamas jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui vieną naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija, arba piliečio pageidavimu mieste, kuriame jis gyvena, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Jeigu piliečiams perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių (kai nuosavybės teisės į žemės sklypą atkuriamos kartu su kitais piliečiais) ploto savivaldybės mero sprendimu tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena, išskyrus šioje dalyje nurodytus miestus ir teritoriją, nepakanka, kad būtų galima kiekvienam piliečiui perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu žemės sklypai ar jų dalys tiek, kiek jų trūksta, perduodami neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto dydžio kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai ir kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jo pageidavimu kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 8S-592-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės už 0,3800 ha žemės atlyginant pinigais. Kadangi sprendimas atlyginant pinigais nebuvo įgyvendintas, A. J. įpėdiniai pakeitė valią 2023 m. sausio 31 d. prašymu pasirinkdami atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu miško plotu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Atkūrimo įstatymo pakeitimams, A. J. įpėdiniai dar kartą pakeitė valią dėl nuosavybės teisių į 0,3800 ha žemės atkūrimo būdo, 2024 m. sausio 2 d. (NŽT gautas 2024 m. sausio 8 d.) prašyme nurodant, kad pageidauja už valstybės išperkamos žemės dalį (0,3800 ha), už kurią nėra atlyginta pagal NŽT 2016 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 8S-592-(14.8.3.), atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės (Kauno miesto) teritorijoje.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui NŽT 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 3S-32-(15.3.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. J.“ (toliau – Sprendimas) į buvusių savininko A. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,50 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), teisės atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1200 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,2787 ha žemės sklype, esančiame, (duomenys neskelbtini), su bendraturčiais R. K. – 0,1200 ha ir Lietuvos Respublika – 0,0387 ha. Šis įsakymas pakeistas NŽT Skyriaus 2024 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 3VĮ-4028-(15.3.1 E.), jo pirmą punktą išdėstant taip: Atkurti nuosavybės teises į piliečiui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)), tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,1200 ha žemės (vertė - Eur), - ha miško (vertė– Eur), - ha vandens telkinio (vertė – Eur).
Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas pasirinko Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir toks nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdas jam buvo taikytas, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1200 ha dydžio žemės sklypą Kauno mieste. Pareiškėjas prašymuose dėl valios pakeitimo taip pat akcentavo, kad savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste (iki 0,1200 ha žemės) nekeičia.
Pažymėtina, kad iš aukščiau paminėtų Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų matyti, jog pilietis gali gauti tik vieną naują žemės sklypą. Šiuo atveju pareiškėjui su kitu bendraturčiu atkūrus nuosavybės teises į 0,1200 ha žemės, neatlygintinai perduodant naują žemės sklypą Kauno mieste, nėra teisinio pagrindo perduoti jam dar vieną naują žemės sklypą Kauno mieste. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 punktą pareiškėjui už likusį 0,3800 ha žemės plotą gali būti atlyginta lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kaip atsakovė ir buvo nurodžiusi.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jis pasirinko perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1200 ha žemės sklypą 0,2787 ha žemės sklype, todėl galėjo būti atkurta kur kas didesnė neatkurtos nuosavybės dalis, pažymėtina, kad piliečiams neatlygintinai perduodamų nuosavybėn naujų žemės sklypų, esančių miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydžiai yra ribojami. Žemės sklypų dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu (Atkūrimo įstatymo 5 str. 3 d.). Tvarkos 36 punkte įtvirtinta, kad bendras piliečiui perduoto nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas negali būti didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 920 nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintame Savivaldybių nustatomų naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžių sąraše (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 46 redakcija) nustatyta, kad naujų žemės sklypų dydžiai Kauno mieste teritorijose su neišplėtota infrastruktūra yra nuo 0,04 ha ir ne didesni kaip 0,12 ha.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui neatlygintinai perduotas Kauno mieste nustatytas maksimalaus dydžio naujas žemės sklypas, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir atsižvelgęs į Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 3 dalyje nustatytus ribojimus, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo siekis, jog jam Kauno miesto savivaldybės teritorijoje ar kitų savivaldybių teritorijose būtų perduotas neatlygintinai nuosavybėn dar vienas naujas žemės sklypas, yra nepagrįstas ir dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo šiuo būdu nėra galimybių atkurti pareiškėjui nuosavybės teisių ir atlyginti už nekilnojamąjį turtą (0,3800 ha žemės) jo pageidaujamu ir 2024 m. sausio 2 d. prašyme išreikštu būdu.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, tiek NŽT Skyrius, nagrinėdamas pareiškėjo 2024 m. sausio 8 d. prašymą, tiek NŽT, nagrinėdama pareiškėjo 2024 m. kovo 13 d. skundą, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Sprendimuose nurodytos nustatytos ginčui reikšmingos aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas, jie atitinka ir VAĮ reikalavimus, todėl jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽŽT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atmetus skundą, teismas neturi pagrindo priteisti pareiškėjui patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.