Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-38-462/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-20
Bylos Nr.
1S-38-462/2020
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00330-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Pareiškėjas
M. K.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-38-462/2020
Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00330-2010-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-14 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavimo ir paskirtos bausmės sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. K. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-204/2013 (proceso Nr. 1-94-1-00330-2010-4), pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 5 dalies l punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartimi dėl 2015-01-01 įsigaliojusio BK 190 straipsnio pakeitimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendis buvo pakeistas.

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-14 nutartimi atmestas pareiškėjo prašymas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžio peržiūrėjimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-14 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – jo prašymą dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tenkinti. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo BK 3 straipsnio nuostatomis ir netinkamai taikė ir aiškino teismų praktiką. Nuteistasis pažymi, kad MGL dydis Lietuvoje dėl ekonomikos augimo 2020-01-01 buvo padidintas iki 39 Eur. Bausmių ir nuobaudų bazinis dydis, kuris neturi nieko bendro su ekonomikos augimu, buvo padidintas 2018-01-01 iki 50 Eur. Nuteistasis nurodo, jog dėl minėtų dydžių pasikeitimo jo padarytos veikos turi būti perkvalifikuotos, nes tai pagerintų jo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundą, skundžiamą procesinį sprendimą, konstatuoja, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-14 nutartis, kuria atmestas nuteistojo M. K. prašymas dėl jo padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas nenustatė teisingumo ir teisės principo, kad pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią, pažeidimų. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismo teisėjas vadovavosi baudžiamuoju bei baudžiamojo proceso įstatymais, priimtas procesinis sprendimas atitinka įstatymo leidėjo valią bei teismų praktiką.

5. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, jog, jo nuomone, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-05 nutarimu Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ patvirtintu bazinės socialinės išmokos dydžiu – 39 Eur (Nutarimo 1 punktas). Tačiau apygardos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. Priešingai, nei teigia nuteistasis, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą ir bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Taigi, būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018-01-01 nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, kuris ir taikytinas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti.

6. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo nuteistojo skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Todėl, nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018-01-01 nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (50 Eur) (vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostata, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą ir bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui), BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl švelninančio baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko šiuo atveju nėra taikomos, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės turi tik nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis.

7. M. K. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-204/2013 (proceso Nr. 1-94-1-00330-2010-4), pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 nuosprendžiu, yra nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas nuo 2010-04-12 iki 2010-05-26. Pažymėtina, jog nuo 2008-10-22 iki 2015-01-01 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 130 litų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“). Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendis, kaip minėta, buvo peržiūrėtas tiek apeliacine (pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 nuosprendžiu), tiek kasacine tvarka; kasacinis M. K. skundas atmestas, tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas netinkamo nusikalstamų veikų kvalifikavimo nenustatė. Kadangi, kaip minėta, MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimaliųjų dydžių, todėl jo nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai. Sprendžiant klausimą dėl turto ar turtinės teisės vertės atsižvelgiama į MGL dydį, kuris galiojo veikos padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2011, Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-42-1, 2K-1-697/2019, 2K-2-693/2019 ir kt.).

8. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apygardos teismas pripažįsta, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-14 nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendžio, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-28 nuosprtendžiu ir pakeisto Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartimi dėl 2015-01-01 įsigaliojusio BK 190 straipsnio pakeitimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo peržiūrėjimo, yra teisėta ir pagrįsta, jos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, dėl to M. K. skundas atmestinas ir paliktina galioti skundžiama nutartis (BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-02-14 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis