Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.; 3.3.1.3.; 3.3.1.5

2019 m. vasario 27 d.

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatyto, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiuo metu abu sutuoktiniai yra veiksnūs, darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių įtakoti būtinybę teikti vienas kitam tarpusavio išlaikymą. Esant tokioms aplinkybėms nei vienas iš sutuoktinių neturėtų reikalauti ir/ar mokėti kompensacijų, pašalpų ar kitų mokėjimų vienas kito išlaikymui. Todėl vienam iš kito išlaikymas nepriteistinas. Kita vertus, nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, jis neturėtų teisės į išlaikymą Lietuvos Respublikos CK 3.72 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Prašo nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Ieškovė yra pajėgi materialiai aprūpinti savo vaiką, sudaryti palankias sąlygas jam augti, vystytis, lavintis. Šiuo metu vaikas gyvena su ja. Ji įsitikinusi, jog gali geriau suprasti ir patenkinti vaiko kasdienius poreikius, pasirūpinti jo dvasiniu bei moraliniu ugdymu, parengti jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tarp jos ir vaiko yra susiklostęs glaudus šeiminis ryšys, jie labai artimi. Atsakovas su vaiku nebendrauja. Tėvo elgesys ir gyvenimo būdas niekaip negali būti sietinas su toleruotinu pavyzdžiu mažamečiui vaikui. Todėl vaikų gyvenamoji vieta teismo turėtų būti nustatyta su ja.

Šalių sūnui šiuo metu yra 3 metai. Pastaruoju metu ji viena augina ir prižiūri vaiką, stengiasi patenkinti ne tik fiziologinius jo poreikius, bet ir suteikti visas sąlygas, kad vaikas galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsakovas vaiko neaugina, jo auklėjime nedalyvauja, neteikia lėšų jo išlaikymui. Ji nebeišgali pati viena patenkinti visų jo poreikių, todėl atsakovas turėtų skirti savo turtinei padėčiai proporcingą dalį išlaikymo, reikalingo vaiko poreikiams užtikrinti, tinkamai pasirūpinti jo buitimi, maitinimu, lavinimu, sveikata, jau nekalbant apie papildomą vaiko ugdymą ar pramogas. Ji nuolat materialiai aprūpina vaiką, moka už lavinimą ugdymo įstaigoms, perka maistą, drabužius, todėl žino kiek kainuoja vaiko išlaikymas. Iš viso vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga vidutiniškai po 380,00 Eur: maistui - 100 eurų; pramogoms ir laisvalaikiui, žaislams, atostogoms -50,00 Eur; sveikatos ir higienos priežiūrai – 40,00 Eur; gyvenamojo būsto išlaidos, tenkančios vaikui – 100,00 Eur ; rūbams, avalynei – 90,00 Eur. Pateiktas išlaikymo dydis ir jo paskirstymas yra orientacinio pobūdžio. Atsakovas nėra ligonis, jis yra darbingas, sveikas vyras, todėl turi pareigą dirbti ir uždirbti tiek, kad galėtų skirti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Vaikui augant, auga jo poreikiai ir ateityje išlaidos vaiko išlaikymui tik didės. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad vaikas gyvena su mama ir tik ji viena užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, nuo kurios priklauso ir daugelio kitų vaiko teisių tinkamas įgyvendinimas, tik ji rūpinasi vaiko kasdieninių poreikių patenkinimu, auklėja, ruošia maistą, kasdien prižiūri, o moteriai vienai auginti mažametį vaiką - tai tikrai labai didelis ir atsakingas darbas. Esant tokioms teisės normoms, atsižvelgiant į tai, kad mažametis vaikas lieka gyventi su motina ir tik ji tenkins jo kasdienius poreikius, iš skyrium gyvenančio tėvo turėtų būti priteista 1/2 vaikui reikalingo išlaikymo, t. y. 190,00 Eur per mėnesį iki jo pilnametystės.

Prašo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas M. M. su sūnumi E. M. bendrauja šiais etapais: 1. Atsakovas M. M. prieš pageidavimą bendrauti sūnumi įpareigojamas susirasti psichologą ir baigti tėvystės įgūdžių kursus bei gauti apie tokių kursų išklausimą patvirtintą pažymą; 2. Atsakovas bendrauja su sūnumi Raseinių Krizių centro patalpose, esančiose adresu Maironio g. 7, Raseiniai dalyvaujant psichologui. Parinkti psichologą pavesti Raseinių krizių centrui. Bendravimo su vaiku datas ir laiką paskiria psichologas, atsižvelgdamas į šalių ir vaiko užimtumą, per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip du atsakovo ir vaiko susitikimai. Tuo atveju jei vaikas ar Atsakovas dėl svarbių priežasčių negalės nuvykti į Raseinių krizių centrą, Ieškovė ir Atsakovas privalės nevėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti vienas kitą bei Krizių centro psichologą bei suderinti kitą susitikimo datą. Pareiga apmokėti už psichologo paslaugas, jeigu jos būtų mokamos, nustatyti atsakovui. Ieškovė įsipareigoja užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko dalyvavimą su Atsakovu, kurie vyks Raseinių krizių centro patalpose. Tokie susitikimai trunka ne trumpiau kaip vienerius metus ir ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. Jei dėl Atsakovo kaltės susitikimų pas psichologą skaičius bus mažesnis kaip 24 kartai per metus, terminas bendravimui pas psichologą turėtų būti pratęstas ne trumpiau kaip pusei metų, tačiau šis etapas bendravimo vaiko ir tėvo pas psichologą baigtinas tik kai vaikas bei Atsakovas susitiks pas psichologą ne mažiau kaip 24 kartus; 3. Pasibaigus šiam nustatytam pereinamajam laikotarpiui bendrauti sekančia tvarka: 3.1. Pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį pasiima vaiką iš Ieškovės namų 11 val. ir pristato į jos namus sekmadienį ne vėliau kaip iki 19 val.; 3.2. Vaiko atostogų metu Atsakovas pasiima sūnų pirmąją atostogų dieną 11 val. ir pristato į Ieškovės namus praėjus pusei atostogų (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis) iki 19 val. arba iki 12 val. Jeigu sūnaus atostogų trukmė susideda iš nelyginių dienų skaičiaus; 3.3. Švenčių dienomis Atsakovas bendrauja su sūnumi sekančia tvarka: 1) gruodžio 31 dieną - neporiniais metais 11 val. pasiima sūnų ir kitą dieną grąžina motinai iki 19 val. įjos namus; 2) vasario 16-ąją Atsakovas pasiima sūnų iki 19 val. šventės išvakarėse ir grąžina sekančią dieną iki 19 val. į Ieškovės namus; 3) kovo-11-ąją - sūnus lieka su motina; 4) Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį poriniais metais sūnų pasiima Atsakovas šventės išvakarėse iki 19 val. ir pasibaigus šventėms prieš darbo dieną iki 19 val. grąžina sūnų į motinos gyvenamąją vietą; 5) gegužės 1-ąją - Atsakovas pasiima sūnų iki 19 val. šventės išvakarėse ir grąžina motinai iki 19 val. į jos namus; 6) Motinos dieną - sūnūs lieka su motina; 7) Tėvo dieną - sūnų Atsakovas pasiima iki 19 val. šventės išvakarėse ir grąžina motinai šventės dieną iki 19 val. į jos namus; 8) birželio 24-ąją - sūnus lieka su motina; 9) liepos 6-ąją - sūnų Atsakovas pasiima iš motinos namų iki 19 val. ir šventei pasibaigus grąžina iki 19 val. į motinos namus; 10) rugpjūčio 15‑ąją - sūnus lieka su motina; 11) lapkričio 1-ąją - neporiniais metais Atsakovas sūnų pasiima iš motinos namų išvakarėse iki 19 val., po šventės vakare iki 19 val. grąžina motinai į jos namus; 12) gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją dienomis - poriniais metais sūnų Atsakovas pasiima švenčių išvakarėse iki 19 val. ir šventei pasibaigus prieš darbo dieną vakare iki 19 val. grąžina motinai į namus; 3.4. sūnaus gimimo dieną švenčiama taip - tėvas bendrauja su sūnumi dvi valandas po pamokų, jeigu gimtadienis sutampa su darbo diena; jeigu tai savaitgalio diena - tėvas pasiima sūnų 11 val. ir grąžina motinai iki 19 val.; 3.5 Ieškovė įsipareigoja informuoti Atsakovą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki gyvenamosios vietos pasikeitimo dienos. 3.6. Atsakovas be raštiško Ieškovės sutikimo gali pasiimti sūnų ir išvykti iš Lietuvos Respublikos neilgesniam kaip 7 dienų laikui. Ilgesnės nei 7 dienų išvykos galimos, suderinus su Ieškove. Santuokos metu jokio turto neįgijo, bendrų kreditorių neturi (b. l. 41-47).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nori, kad su sūnumi atsakovas bendrautų tik telefonu.

Atsakovui šaukimas į teismo posėdį įteiktas tinkamai, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu yra laisvės atėmimo vietoje, nustatant bendravimo tvarką turėtų būti leista atsakovui su sūnumi bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Su kitais ieškinio reikalavimais sutinka pilnai. Analogišką poziciją išdėstė ir teismui pateiktoje išvadoje (b. l. 51-55).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė O. M. ir atsakovas M. M. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Šalys augina nepilnametį sūnų E. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). O. M. kartu su sūnumi šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) rašte nurodoma, kad O. M. su sūnumi E. M. gyvena jos tėvams priklausančiame būste. O. M. yra įgijusi vidurinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini). Būdama nepilnametė, 12 klasės mokinė, pastojo, bet mokslus sėkmingai užbaigė, taip pat įgijo vairuotojo pažymėjimą. Pas sutuoktinio M. M. tėvus gyveno dvejus metus iki šių metų vasario mėnesio kuomet parsikraustė atgal pas savus tėvus. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio ji dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. O. M. yra darbšti, mandagi miestelio gyventa, jos gyvenimo būdas atitinka visuomenėje pripažintas elgesio normas, todėl dėl jos elgesio bei gyvenimo būdo nei iš vietos gyventojų, nei iš įstaigų ar institucijų nusiskundimų seniūnijoje niekada nėra gauta. M. M. gyvena jo tėvams priklausančiame būste. Pastaruoju metu jis dėl jokių savo gerbūvio ar socialinių klausimų į seniūniją nesikreipia ir apie jo užsiėmimą, pragyvenimo šaltinį duomenų neturi. Jis yra linkęs įsivelti į įvairias konfliktines situacijas, jam būdingas elgesys, kuris neatitinka visuomenėje pripažintų normų, todėl vietos gyventojų nėra apibūdinamas kaip teigiamą reputaciją turintis asmuo (b. l. 16). VĮ „Regitra“ duomenimis nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 17-18), VĮ „Registrų centras“ duomenis nei ieškovės, nei atsakovo vardu nėra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus (b. l. 19). M. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b. l. 22-25).

Pažymėtina, jog teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančius ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas tokių duomenų byloje nenurodė, pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė deklaratyvius teiginius, neva ieškovė buvo jam neištikima, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nenurodė, šių savo teiginių neįrodinėjo.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka laikoma iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas – nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, materialiai neišlaikė ir nerėmė šeimos ir jų mažamečio sūnaus, smurtaudavo prieš sutuoktinę net ir matant jų mažamečiui sūnui, šiuo metu sutuoktinis nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių atsakovas byloje nepaneigė. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, išreiškė tik deklaratyvius, niekuo nepagrįstus teiginius neva ieškovė jam buvo neištikima, taigi iš esmės jokiais būdais nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo abejingumą šeimai, prioriteto gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių.

Esant aptartai situacijai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Šiaulių apylinkės teismo (Raseinių rūmų) 2018-05-09 nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2018-09-27 nuosprendžiu yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimą bausmę, teismas laiko, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), įvertinant ne tik šį atvejį, bet ir netinkamą atsakovo elgesį viso jų bendro gyvenimo metu. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašo, kad nutraukus santuoką palikti jai santuokos metu turėtą pavardę – M.. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad prašo „panaikinti“ ieškovei jo pavardę, tačiau vadovaujantis CK 3.69 straipsnio nuostatomis, pripažinus santuoką iširus dėl atsakovo kaltės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu šalys susilaukė sūnaus, kuris šiuo metu yra nepilnametis, atsakovas neturi teisės reikalauti uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės: O. M. – „M.“, M. M. – „M.“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje bendro turto neįgijo.

Dėl kreditorinių prievolių padalijimo

Ieškovė nurodė, kad ji kreditorinių įsiskolinimų neturi. Byloje nepateikti duomenys apie atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad nei viena šalis kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas M. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, todėl šiuo metu dėl objektyvių priežasčių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatytina tik su motina. Taip pat sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto atsižvelgtina į tai, kad šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyvena kartu su motina. Atsakovas juo nesirūpina, neteikia materialinio išlaikymo. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad įvertinus ieškovės gyvenimo sąlygas bei atsakovą neigiamai charakterizuojančią medžiagą, mano, kad nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks jo teises ir interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina O. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalyje, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus, pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nuomonės dėl bendravimo tvarkos su sūnumi neišreiškė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, atsakovas su sūnumi galėtų bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Tokią poziciją išreiškė ir ieškovė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad pageidauja, kad atsakovas su sūnumi bendrautų tik telefonu.

Teismo nuomone, tiek ieškovės reikalavimai, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išsakyta pozicija dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi yra pagrįsti, atitinkantys vaiko interesus. Taigi atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką: tėvas M. M. gali bendrauti su sūnumi telefonu ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑454/2014).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Nustatyta, jog šalių turtinės padėtys, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, laikytinos lygiavertėmis, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Šalys neturi kilnojamo ar nekilnojamo turto. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pilnai sutinka išlaikyti sūnų jei atlikus DNR tyrimą bus patvirtinta, kad jis yra E. M. tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo byloje nereiškė, neprašė atidėti posėdžio dėl galimybės tai padaryti, atsakovo išsakytos abejonės tikrosios tėvystės, laikytini deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais. Teismas vertina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui, nes jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus nėra. Ta aplinkybė, kad šiuo metu atsakovas yra įkalinimo įstaigoje nesudaro pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydžio, nes kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑469/2006). Atsakovas su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio sutiko, o ieškinio ar priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo nepareiškė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis iš atsakovo M. M. nepilnamečiam sūnui E. M. po 190,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės tenkintinas. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio motina – O. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė byloje patyrė 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 100,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje nėra. Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 100,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei 68,00 Eur žyminio mokesčio (190x12mėn.x3proc.=68,00 Eur), nuo kurio ieškovė įstatyto nustatyta tvarka yra atleista, ir 9,96 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies nuostatas piniginės prievolės, įskaitant žyminį mokestį, turi būti apvalinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo M. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. M. palikti santuokinę pavardę –– „M.“, atsakovui M. M. – „M.“.

Nustatyti nepilnamečio E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama O. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečio E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su tėvu M. M., sekančia tvarka: tėvas M. M. gali bendrauti su sūnumi telefonu ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų, 00 ct) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-10-11) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.