Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. M. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu S. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį 225 Eur bauda bei ji įpareigota atlyginti nukentėjusiajai E. R. padarytą 1500 Eur turtinę žalą ir 400 Eur neturtinę žalą per 4 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos už tai, kad ji 2023 m. vasario 27 d., 21.30 val., (duomenys neskelbtini) namo, vedžiodama vokiečių aviganio veislės šunį be antsnukio, neužtikrino jo saugumo, dėl to jis užpuolė ir mirtinai sukandžiojo nukentėjusiosios E. R. keribliuterjero veislės šunį, dėl to buvo padaryta žala asmens turtui. S. M. nesilaikė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pareiškėja S. M. teismo posėdyje pakeitė skunde dėstytą poziciją : sutiko padariusi inkriminuojamą nusižengimą – tai, kad jos vedžiotas šuo sukandžiojo nukentėjusiosios šunį, sutiko turinti atlyginti nukentėjusiajai 1500 Eur turtinę žalą ir prašė : sumažinti jai už nusižengimą skirtą baudą ar atleisti nuo baudos mokėjimo, išdėstyti turtinės žalos atlyginimo mokėjimą metams, nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje E. R. ir policijos atstovė prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį skirta bauda, lygi sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Pareiškėja teismo posėdyje prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, teismo posėdžio metu siekė su nukentėjusiąja sudaryti taikos sutartį dėl turtinės žalos atlyginimo ir šia sutartimi sutiko įsipareigoti visada vedžioti savo šunį tik su pavadėliu ir antsnukiu, iki posėdžio nukentėjusiajai pervedė 125 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji nesutiko pasirašyti taikos sutarties, tačiau teismas pareiškėjos pastangas vertina kaip įrodančias jos gailėjimąsi dėl įvykio ir pripažįsta jos prisipažinimą ir gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos nukentėjusiajai pervesti 125 Eur sudaro tik labai nedidelę atlygintinos turtinės žalos dalį, todėl teismas neturi pagrindo dalinio žalos atlyginimo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 2 dalis), tačiau, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, tai, kad pareiškėja už tokį nusižengimą baudžiama pirmą kartą, yra pagrindas sumažinti jai skirtos baudos dydį iki minimalios sankcijoje numatytos sumos. Neskirti baudos nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės (tokių nenurodė ir pareiškėja) ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

Pareiškėja prašė išdėstyti jai priteistos atlyginti 1500 Eur turtinės žalos mokėjimą 1 metams. Teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamu nutarimu pareiškėja įpareigota atlyginti žalą nukentėjusiajai per 4 mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo, taigi, skundžiamu nutarimu žalos mokėjimas atidėtas/išdėstytas 4 mėnesiams. Teismo vertinimu, toks terminas yra pakankamas ir atitinkantis tiek pareiškėjos, tiek nukentėjusiosios interesus. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-61/2011). Atidedant sprendimo vykdymą, skolininko turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Byloje būtina nustatyti, ar, atidėjus teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja dirba, gauna nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto, taigi, jos turtinė padėtis nėra itin sunki, nėra jokių itin nepalankių aplinkybių, ribojančių žalos atlyginimą per 4 mėnesius. Nuo nusižengimo praėjo jau metai ir 4 mėnesiai, tačiau pareiškėja nukentėjusiajai teatlygino tik 125 Eur, taigi, ji nedėjo reikiamų pastangų žalos atlyginimui. Atidėjus žalos atlyginimą pareiškėjos prašomam terminui, būtų nepaisoma teisėto nukentėjusiosios intereso gauti turtinės žalos atlyginimą per protingą terminą. Esant aptartoms aplinkybėms, šis pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Skundžiamame nutarime neturtinės žalos atlyginimo klausimo sprendimas suformuluotas taip : civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir E. R. priteisiama 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (kiekvienam 4 asmenų šeimos nariui po 100 Eur). Skundžiamame nutarime neturinės žalos padarymo fakto ir jos dydžio nustatymo motyvai išdėstyti išsamiai ir aiškiai. Teismas pripažįsta pagrįstais skundžiamame nutarime išdėstytus neturtinės žalos įvertinimo motyvus : tai, kad dėl šuns sudraskymo nukentėjusiosios šeima patyrė didelį sukrėtimą, šis įvykis prisidėjo prie nukentėjusiosios psichinės būklės laikino pablogėjimo (ji tai patvirtino ir teismo posėdyje). Pareiškėjos ilgas delsimas atlyginti žalą neprisidėjo prie nukentėjusiosios ir jos šeimos narių išgyvenimų sušvelninimo. Pareiškėjos teismo posėdyje išdėstyti teiginiai, kad prie nukentėjusiosios šuns sudraskymo ir dėl to patirtų dvasinių išgyvenimų prisidėjo tai, kad nukentėjusiosios šuo buvo be antsnukio, yra nepagrįsti, nes ne nukentėjusiosios, o pareiškėjos be antsnukio vedžiotas šuo negyvai sukandžiojo kitą šunį. Nepagrįsti ir pareiškėjos teiginiai, kad nukentėjusiosios šuo po įvykio dar buvo gyvas ir jam buvo reikalinga veterinaro pagalba, kuri nebuvo suteikta, nes nukentėjusioji paaiškino, kad jos šuo neberodė jokių gyvybės ženklų iš karto po įvykio ir nebuvo tikslo jį vežti pas veterinarą. Taigi, pareiškėja ir teismo posėdyje stengėsi sumenkinti nukentėjusiosios šeimos išgyvenimus dėl augintinio netekties. Teismo vertinimu, po 100 Eur neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiajai ir kiekvienam šeimos nariui tik minimaliai kompensuoja jų patirtus išgyvenimus, todėl negali būti laikomas per dideliu ir todėl nemažintinas.

Teismas sutinka su pareiškėjos atstovės teiginiais, kad ieškinį byloje pareiškė tik nukentėjusioji, prašydama atlyginti, be kita ko, ir 1500 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusiajai nebuvo išaiškinta tinkama ieškinio pateikimo forma, o ji pati to neprivalo žinoti, ir ieškinys byloje buvo pateiktas toks, kokį ji manė esant tinkamu. Atsižvelgtina ir į tai, kad ANK 665 straipsnis tiesiogiai nenumato, kokia forma turi būti pareikštas reikalavimas atlyginti žalą. Esant jau išspręstam civiliniams ieškiniui, taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą neracionalu ir neteisinga. Teismo vertinimu, ieškinio formos nesilaikymas negali užkirsti kelio neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui šioje byloje, nes nukentėjusioji proceso metu aiškiai išdėstė ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodydama kiekvieno šeimos nario patirtus išgyvenimus, šios aplinkybės atskleistos ir žinomos pareiškėjai. Nukentėjusioji gali pareikšti reikalavimą savo nepilnamečių vaikų vardu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio formos taisymas šiame proceso etape neatitiktų teisingumo ir protingumo principų laikymosi, tikslina neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimą, nurodydamas, kad iš pareiškėjos priteisiama E. R., jos nepilnamečiams vaikams E. R., D. R., sutuoktiniui N. R. (vardas nustatytas pagal nukentėjusiosios byloje pateiktus dokumentus) po 100 Eur kiekvienam.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 12 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

Sumažinti jai skirtos baudos dydį iki 150 Eur.

Patikslinti nutarimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodant, kad priteisiama iš S. M. E. R., jos nepilnamečiams vaikams E. R., D. R., sutuoktiniui N. R. po 100 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti per 4 mėnesius nuo 2024 m. balandžio 12 d. nutarimo įsiteisėjimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.