Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis, kurio veiksmai skundžiami, Gintarė Mankevičienė, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI). LR CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0185/15/00244 matyti, kad ji pradėta pagal 2014 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK nutarimą dėl 57 Eur baudos išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 308 straipsnio 1 dalies pakeitimas, nustatantis, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo LR ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino geruoju jį įvykdyti pabaigos, įsigaliojo 2015 m. liepos 1 d. Ši teisės norma nagrinėjamu atveju netaikoma, nes 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-601 dėl LR ATPK straipsnių pakeitimo ir papildymo 18 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nagrinėjamu atveju skolininko atžvilgiu bauda paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas pagal iki 2015 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijos nustatytą tvarką. Iki šios datos LR ATPK nenumatė baudos vykdymo senaties terminų.

Pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, teigdamas, kad vykdomojoje byloje Nr. 0185/15/00244, yra suėjęs administracinės nuobaudos – baudos, išieškojimo senaties terminas, todėl antstolė privalo nutraukti vykdymą. LR CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei LR CPK, nei LR ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą, vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (LR ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimas perduotas antstolei vykdyti 2015 m. vasario 23 d., t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto vykdomojo dokumento, kuriuo paskirta pareiškėjui bauda, perdavimo antstoliui termino. Susipažinus su bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje atliko aktyvius veiksmus, siekdama išieškoti paskirtą baudą iš pareiškėjo: 2015 m. vasario 26 d. priėmusi patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ji nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2018 m. liepos 31 d. periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė paklausimus kredito įstaigoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Kelių transporto priemonių registrui, vykdomojoje byloje priiminėjo patvarkymus bei kitus antstolio procesinius dokumentus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Nors bauda iš M. K. per dvejus metus nuo nutarimo priėmimo išieškota nebuvo, tačiau iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad jos nebuvo galima išieškoti dėl objektyvių priežasčių ir tam tikrų pasyvių paties skolininko veiksmų. 2015 m. balandžio 29 d. vienintelio akcininko sprendimu uždarosios akcinės bendrovės „Jobera“ direktoriumi nuo 2015 m. balandžio 29 d. paskirtas pareiškėjas M. K., nustatant atlyginimą, proporcingą dirbtam laikui. Šioje įmonėje M. K. dirba iki šiol, be to pagal Sodros duomenis turėjo ir turi darbinių santykių su kitomis įmonėmis. Antstolė, gavusi informaciją apie skolininko darbovietes, operatyviai reagavo ir išsiuntė patvarkymus dėl skolos išieškojimo uždarajai akcinei bendrovei „Jobera“, uždarajai akcinei bendrovei „Dokumentų visuma“, uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų buhalterija“, tačiau šioms įmonėms patvarkymų dėl skolos išieškojimo įteikti nepavyko, laiškai grįžo su atžymomis „neatsiėmė pašte“. Aplinkybė, kad uždarosios akcinės bendrovės „Jobera“ direktoriumi buvo (ir galimai tebėra) pats skolininkas, kuris turėtų būti suinteresuotas kuo greitesniu ir sklandesniu skolos išieškojimo procesu, tačiau įmonėje nėra priimami antstolės siųsti laiškai, rodo skolininko pasyvumą vykdymo procese. Pažymėtina, kad pagal LR CPK 123 straipsnio 4 dalį nepavykus įteikti procesinių dokumentų juridinio asmens darbuotojui, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Visi antstolės siųsti laiškai į skolininko darbovietes grįžo su atžymomis „neatsiėmė pašte“, taigi įmonės nereagavo į joms paliktus pranešimus apie galimybę atsiimti siuntas pašte, tarp jų ir paties pareiškėjo vadovaujama įmonė. Teismo iniciatyva Sodros registre patikrinus pareiškėjo M. K. darbo santykių laikotarpius ir gaunamą darbo užmokestį nustatyta, kad jo gaunamos pajamos yra nedidelės, tačiau tai nepaneigia skolininko pareigos atsiskaityti su išieškotoju.

Antstolė aktyviai, nuosekliai ėmėsi veiksmų, kad išieškojimo procesas būtų sklandus ir įvykdytas per trumpiausius terminus, jokio jos aplaidumo nenustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog baudos išieškojimo vykdymui suėjo senaties terminas. Be to, skolininkas taip pat aktyviai turėjo dalyvauti vykdymo procese ir būti suinteresuotas kuo greičiau įvykdyti nutarimą, tačiau elgėsi pasyviai, jokių duomenų ar prašymų antstolei nepateikė, nevykdė įstatymo nustatytų skolininko pareigų (LR CPK 644, 645 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuo pat vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti pradžios, nėra buvęs dvejų metų laikotarpis, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nevykdė išieškojimo, t. y. nebūtų atlikusi jokių veiksmų dėl baudos išieškojimo minėtoje vykdomojoje byloje, todėl vykdymo senaties terminas šioje byloje nėra suėjęs ir tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodė teismų praktikos pavyzdžių jau išnagrinėtose civilinėse bylose dėl antstolio veiksmų, kuriose pareiškėjų skundai dėl vykdomųjų bylų nutraukimo pasibaigus išieškojimo senaties terminui buvo tenkinti, tačiau šių bylų situacijos neatitinka nagrinėjamo atvejo. Iš pateiktose bylose esančių procesinių sprendimų matyti, kad skundai buvo tenkinti ir vykdomosios bylos nutrauktos, nustačius, jog skolininkai nevengė vykdyti skolinių įsipareigojimų (2 bylos) ir buvo dvejų metų laikotarpis, kuomet antstoliai dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nevykdė išieškojimo (4 bylos). Šiuo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.