Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. H. (V. H.) ir D. H. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. H. ir D. H. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė Nordea Bank Lietuvos skyrius, Lindorff Oy filialas, akcinė bendrovė „DNB bankas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Balterma ir ko“, bankrutavusi akcinė bendrovė „Bankas Snoras“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Namų priežiūros centras“, antstoliai I. G., A. B., B. P. ir V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismo posėdžio metu bankroto administratorius prašė tvirtinti mokumo atkūrimo planą arba skirti naują terminą patikslintam mokumo atkūrimo planui parengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Dėl realių papildomų priemonių skolininkų mokumui atkurti, nurodo, jog plane numatyta, kad abu bankrutuojantys asmenys dirba pilnu etatu, abu gauna pastovias pajamas, siekia išlaikyti darbą turimuose darbovietėse bei aktyviai ieško papildomo arba geriau apmokamo darbo. Bankrutuojantys asmenys turi tik pagrindinius išsilavinimus, yra nebejauni, gauti aukštesnį išsilavinimą neturi finansinių galimybių, be to, augina nepilnametį vaiką, kas apsunkina papildomo arba geriau apmokamo darbo paiešką.

Dėl administravimo išlaidų paaiškina, kad administratorius privalės ne tik atlikti minimalius administravimo darbus, o pilna apimtimi vykdyti FABĮ numatytas administratoriaus pareigas, reguliariai teikti užklausas ir ataskaitas į atitinkamas įstaigas, patikrinti sandorius, teikti informaciją kreditoriams, šaukti kreditorių susirinkimus. Administravimo išlaidų sąmata numatyta už dviejų fizinių asmenų bankroto administravimą.

Administratoriaus nuomone, plane numatyta būtiniems poreikiams skiriamų lėšų suma (400 Eur/mėn.) atitinka pareiškėjų minimalius pragyvenimo poreikius. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi būtiniems poreikiams buvo nustatyta 300 Eur/mėn. suma, tačiau pareiškėjų teigimu, jie netinkamai paskaičiavo savo būtiniems poreikiams reikalingas lėšas, prasidėjus šildymo sezonui, negalės jų patenkinti. Teigia, jog plane nurodyta 400 Eur/mėn. suma yra protinga ir proporcinga suma, siekiant užtikrinti dviejų suaugusiųjų ir vieno nepilnamečio (gimusio 2003-10-06), kurio išlaidos iš esmės tokios pačios, kaip ir suaugusio, minimalius poreikius.

Administratoriaus nuomone, nesuteikus teisės į FABĮ numatytą pakartotinę ikiteisminę kreditorių ir skolininkų interesų suderinimo procedūrą (pakartotinį plano tvirtinimą susirinkime), bus nepagrįstai nutraukta bankroto byla.

Bankroto administratorius taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, jog pareiškėjai gauna pastovias pajamas – 532 Eur/mėnesį, atskaičius mokesčius. Nurodo, kad pareiškėjas V. H. 2016 m. spalio 5 d. papildomai, pusei darbo dienos įsidarbino UAB „Airarat“. Preliminarus darbo užmokestis – 150 Eur/mėnesį, atskaičius mokesčius. Pažymi, kad pareiškėjai toliau aktyviai ieško papildomo arba geriau apmokamo darbo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti pateiktą fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą (toliau – ir planas) bei nutraukė bankroto bylą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. liepos 11 d. įvyko fizinių asmenų V. H. ir D. H. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai nepritarė fizinių asmenų mokumo atkūrimo planui. Kreditorius AB Nordea Bank Lietuvos skyrius nepritardamas planui nurodė, jog plane pareiškėjai turi numatyti konkrečius veiksmus ir jų atlikimo terminus, siekiant gauti didesnes pajamas (persikvalifikavimas, kito darbo paieškos ir kt.). Taip pat nurodė, kad neturi informacijos apie tai, jog pasikeitė aplinkybės ir turi padidėti suma skiriama pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Siūlė sumažinti bankroto administravimo išlaidas. Kreditorius AB „Swedbank“ nepritardamas planui nurodė, jog paruoštame plane nėra numatytos konkrečios priemonės, kurių pareiškėjai ketina imtis, siekdami atkurti savo mokumą (FABĮ 7 str. 1 d. 5 p.). Kiti pareiškėjų kreditoriai, balsuojantys prieš plano tvirtinimą, nepritarimo priežasčių nenurodė. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siūlė tvirtinti 2 000 Eur + PVM administravimo išlaidų sąmatą kartu su atlyginimu administratoriui už visą bankroto procesą. Nors kreditoriai nepritarė plano projektui, bankroto administratorius, remiantis FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi, pateikė planą tvirtinti teismui.

FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pažymėtina, kad nurodytų tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo.

Pagal FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti. Nurodytu atveju įstatyme bankrutuojančiam fiziniam asmeniui nenustatyta galimybė patikslinti plano projektą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė nenurodydami priežasčių arba nurodydami priežastis, nesusijusias su plano projektui nustatytais reikalavimais, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nurodytu teisiniu reglamentavimu yra reguliuojamos skirtingos teisinės situacijos, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui: pirma, kai nepritariama dėl plano neatitikties FABĮ 7 straipsnio reikalavimams; antra, kai nepritarimo planui priežastys nenurodomos arba nurodytos nepritarimo priežastys, nesusijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio reikalavimus. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016). Taigi nagrinėjamoje byloje pirmiausiai reikia nustatyti, ar kreditorių nepritarimo planui priežastis patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar priežastys, dėl kurių kreditorių susirinkimas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano, laikytinos susijusiomis su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo sprendžia, jog kreditorių pateiktos pastabos patenka į FABĮ 7 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, jog plane turi būti nurodyto kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str. 1 d. 5 p.); kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos (FABĮ 7 str. 1 d. 6 p.); bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas (FABĮ 7 str. 1 d. 7 p.). Pareiškėjai plane nurodo, jog taikys įvairias priemones, kurios leistų atstatyti jų mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nepaaiškina, kokias konkrečiai priemones taikys. Nagrinėjamu atveju plane nurodytos priemonės, t. y. esamos darbo vietos išlaikymas, negalima vertinti priemone, leisiančia atkurti pareiškėjų mokumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjų nurodytos priemonės mokumui atkurti yra deklaratyvios ir nepagrįstos. Pareiškėjai kreditorių susirinkimui nepateikė jokių duomenų apie darbo paiešką.

Pareiškėjai mokumo atkūrimo plane nurodė, jog būtiniems poreikiams kas mėnesį reikalinga suma sudaro 400 Eur ir paaiškino kokiems poreikiams nurodytos lėšos bus skirtos. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtinta 300 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nors FABĮ nėra tiesiogiai nustatytos pareigos pareiškėjams pagrįsti būtinųjų poreikių padidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tikslą išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, kreditoriai, teismo vertinimu, turi teisę reikalauti duomenų, patvirtinančių poreikių pasikeitimo pagrįstumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Teismo vertinimu, pareiškėjai privalo būti aktyvūs, bendradarbiauti su kreditoriais, siekiant užtikrinti tiek savo, tiek ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Minėta, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, turi patikrinti tokio atsisakymo priežastis. Kadangi kreditorių nesutikimo priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnyje planui nustatytų reikalavimų apimtį (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5, 6 p.), toks planas turėjo būti tikslinamas ir pakartotinai svarstomas kreditorių susirinkime. Nei pareiškėjai, nei bankroto administratorius netikslino, netaisė plano projekto, kuris pažeidžia įstatyme įtvirtintą teisingą skolininko ir jo kreditorių pusiausvyrą, pagal kreditorių pastabas, nesikreipė dėl termino pratęsimo, o plano projektą pateikė tvirtinti teismui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjų mokumo atkūrimo planą ir nutraukęs bankroto bylą, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias plano tvirtinimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, panaikinama pirmosios instancijos teismo nutartis ir pareiškėjų bankroto administratorės prašymas patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliekamas nenagrinėtu. Teismas išaiškina, jog į teismą galima būtų kreiptis po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarsto patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Atskirajame skunde bankroto administratorius prašė pratęsti terminą bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano pateikimui teismui vienam mėnesiui. FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Nagrinėjamu atveju, siekiant suteikti pareiškėjams galimybę patikslinti mokumo atkūrimo planą, yra tikslinga pratęsti terminą bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano pateikimui teismui vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti pareiškėjų V. H. (V. H.) ir D. H. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir bankroto administratorės prašymą dėl bankrutuojančių asmenų V. H. ir D. H. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo palikti nenagrinėtu.

Pratęsti terminą bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano pateikimui teismui vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos.