- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- e2YT-8924-862/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04383-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- R. L., E. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. L. ir E. L. pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo (nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo), suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2024-02-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą dėl vardo (vardų) ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-375/24(2.4.1.51-CMS) ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš „Sofija“ į „Sofia“, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko S. L. vardą iš „Sofija” į „Sofia”.
Pareiškėjai nurodo, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gimė dukra, kurią pareiškėjai buvo nusprendę pavadinti vardu „Sofia“. Vaikui gimus pareiškėjai norėjo įregistruoti vaiko vardą „Sofia“, tačiau Civilinės metrikacijos skyriaus specialistai sutiko įregistruoti vardą „Sofija“, nes norimas įregistruoti vardas „Sofia“ yra gramatiškai neteisingas. Dėl šios priežasties gimimo įraše, sudarytame (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas vaiko vardas „Sofija“, o ne „Sofia“ kaip kad buvo norėta. Kadangi vyresnioji pareiškėjų dukra yra vardu „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjai nusprendė pabandyti pakeisti jaunesniosios dukros vardą iš „Sofija“ į „Sofia“, nes būtent vardas „Sofia“, o ne „Sofija“, kuris yra įregistruotas, buvo tėvų norimas vardas jų gimusiam vaikui. Pareiškėjai 2024-02-23 pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, prašydami jų nepilnametės dukros Sofijos vardą pakeisti į „Sofia“, tačiau Vilniaus savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2024-02-28 priėmė išvadą dėl vardo (vardų) ir (ar) pavardės pakeitimo (toliau – Išvada), kuria pareiškėjų prašymo netenkino kartu nurodydamas, kad tariamo joto praleidimas prieš galūnę yra rašybos klaida. Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra nurodžiusi, kad nepritaria vardo keitimui į Sofia, nes pageidaujama vardą ne keisti, bet užrašyti nelietuviškai. Išvadoje buvo nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjų prašymą nenustatyta, kad yra pagrindas taikyti teisės aktuose numatytas išimtis. Atkreipė dėmesį, kad vaiko tėvai vaiką pavadinti vardu „Sofia“ nori dėl kosmopolitiško gyvenimo būdo, jie daug keliauja, todėl neatmeta galimybės dėl vaiko ugdymo užsienyje ateityje. Pareiškėjai nori, kad jų dukros būtų panašiais pagal savo rašybą vardais. Vardas „Sofija“ nėra tas vardas, kurio norėjo vaiko tėvai savo vaikui, skirtinga vardo rašyba traktuojama kaip visai kitas vardas, kurio vaiko tėvai savo vaikui net neketino duoti. Jeigu vardas Sofija nebus pakeistas, tai reikš ne ką kitą, bet dalies identiteto praradimą dėl formalumų neatsižvelgiant į faktiškai susiklosčiusias aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo 2024-03-29 pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka. Įstatymuose įtvirtinta, kad lietuviška vardo ir pavardės forma yra asmens vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės yra priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, o lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė, todėl vardai neturi prieštarauti lietuvių kalbos darybos principams ir lietuvių kalbos tradicijoms. Pažymėjo, kad taisyklėse yra numatyta išimtis dėl asmenvardžių rašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles – t. y. ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), išskyrus tokias pat raides su diakritiniais ženklais, kaip lietuvių kalbos abėcėlėje, ir pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė, ‒ vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Pareiškėjai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jų tautybė yra kita negu lietuvių ir kad vardas, kurį norima suteikti vaikui, yra įrašytas atitinkamos tėvų tautybės vardyne. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, pareiškėjams negalėjo būti taikomos teisės aktuose nustatytos išimtys. Lietuvių kilmės tautiniame vardyne vardo „Sofia“ nėra. Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau yra pasisakiusi dėl šios vardo formos, nurodydama, kad pageidaujamas vardas „Sofia“ pateiktas ne lietuvių kalba – lietuviškai taisyklingai rašoma „Sofija“. Taip pat Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo oficialiame interneto tinklapyje skelbia Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadą, kuriame vardas „Sofia“ nurodytas kaip neteiktinas. Taigi pareiškėjų pasirinktas vardas, į kurį nori keisti turimą vardą, neatitinka teisės aktuose nustatytos vardų rašymo tvarkos.
Išvadą teikianti institucija 2024-04-05 pateikė išvadą. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjų, Lietuvos Respublikos piliečių, prašymas netenkintinas, nes vardas „Sofia“ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka“ ir Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos lietuviškos vardo formos sampratos – asmens vardas turi būti parašytas lietuviškais rašmenimis ir turėti lietuvių kalbos vardo gramatinius požymius. Pažymėjo, kad pareiškėjai pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Vardai gali būti skolinami iš kitų kalbų, gali būti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ir kitu atveju turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos reikalavimų. Pageidaujamas vardas „Sofia“ neatitinka lietuvių kalbos rašybos normų: lietuvių kalbos taisyklių požiūriu joto praleidimas prieš galūnę – rašybos klaida. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo.
Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (CPK 514 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo nustatyta, kad pareiškėjų dukros, gimusios (duomenys neskelbtini), vardas įregistruotas kaip „Sofija“. Iš byloje esančios 2024-02-28 išvados Nr. A136-375/24(2.4.1.51-CMS) nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti nepilnametės dukros vardą iš „Sofija“ į „Sofia“, tačiau suinteresuotas asmuo pareiškėjų prašymo netenkino nurodydamas, jog pareiškėjai pateiktu prašymu siekia ne keisti vaiko vardą, o užrašyti nelietuviškai.
Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, t. y. ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų); Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1R-333 patvirtintų asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 11 punkte įtvirtinta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų. Kiti atvejai, kada gali būti keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas, yra numatyti šių taisyklių 12¹ ir 12² punktuose. Šių taisyklių 12¹ punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo; vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę. Šių taisyklių 12² punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, kai norima juos rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles; 2) jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 4) vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010-12-22 sprendimas Sayn-Wittgenstein, C-208/09, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005-06-02 sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007-09-06 sprendimas byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02).
EŽTT 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02), pripažino Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą ir konstatavo, kad su vardo pakeitimu susiję teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove (pavyzdžiui, siekiant užtikrinti tikslų gyventojų surašymą arba tam, kad būtų galima tinkamai nustatyti asmens tapatybę) bei pabrėžė, kad Konvencija yra gyvas instrumentas, kuris turi būti interpretuojamas šios dienos aktualijų šviesoje. Jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia nepilnametės dukros vardą „Sofija“ pakeisti į „Sofia“. Nagrinėjamu atveju vardo „Sofia“ rašyba yra paprasta, aiškiai suprantama. Vardas yra sudarytas vien iš lotyniškų raidžių, kurios vartojamos ir lietuvių kalboje, yra lietuvių kalbos abėcėlėje. Iš byloje esančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statistikos matyti, kad vardas „Sofia“ laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2020 m. buvo įregistruotas iš viso 574 kartus.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vardas „Sofia“ mažai skiriasi nuo dabar pareiškėjų nepilnametės dukros turimo vardo – „Sofija“, tokia vardo rašyba yra lengvai atpažįstama visame pasaulyje, tokių vardų Lietuvos Respublikoje yra registruota 574, į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad dėl tokio vardo registravimo yra padarytas koks nors neigiamas poveikis kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui. Byloje nėra duomenų, kad vardas „Sofia“ prieštarautų gerai moralei, darytų žalą kultūriniam ar kalbiniam identitetui. Jau įregistruotų atvejų gausa liudija, kad techninių kliūčių įrašyti vardą viešajame registre nėra. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2023-10-26 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1749-560/2023. Atsižvelgiant į išdėstytą, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjų prašymą, panaikinti 2024-02-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. A136-375/24(2.4.1.51-CMS) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko S. L. vardą iš „Sofija” į „Sofia”.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 442 straipsnio 7 punktu, 516 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2024-02-28 priimtą išvadą Nr. A136-375/24(2.4.1.51-CMS).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (duomenys neskelbtini) sudarytame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjų nepilnametės dukros S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą į „Sofia“ bei išduoti pareiškėjams naują nepilnametės dukros gimimo įrašą su pakeistu pareiškėjų nepilnametės dukros vardu.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.