Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 34 (trisdešimt keturių) dienų areštas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo T. M. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirta.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas nepilnametis A. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. M. nuteistas už tai, kad kartu su nepilnamečiu A. M., veikdami bendrininkų grupėje ir pasidalinę vaidmenimis, 2019 m. gegužės 5 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), per nerakintas duris įsibrovę į A. K. garažą (patalpą), slapta pagrobė svetimą A. K. 20 eurų vertės elektrinį pjūklą, po ko nepilnametis A. M., vienas tęsdamas nusikalstamą sumanymą toliau, tą pačią 2019 m. gegužės 5 d., po 14 val., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, vienas sugrįžo prie to paties (duomenys neskelbtini), esančio A. K. garažo, per nerakintas duris vėl į jį įsibrovė ir slapta pagrobė svetimą A. K. 20 eurų vertės elektrinį grąžtą.

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

6. Pažymėtina, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. M. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (įvykdyta vagystė įsibraunant į patalpą, veikiant bendrininkų grupėje), pavojingumo laipsnį (BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (savanaudiškas siekis pasipelnyti, kad galėtų tęsti išgertuves), stadiją (nusikaltimas užbaigtas), kaltininko asmenybę (teistas, nevedęs, nedirba), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nukentėjusiajai priklausantį elektrinį pjūklą pavogė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Visos šios aplinkybės apylinkės teismui leido padaryti išvadą, jog šiuo atveju bausmės tikslus labiausiai užtikrins trumpalaikio laisvės atėmimo, t. y. arešto bausmė. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria, T. M. parinktos bausmės rūšies ar jos dydžio keitimui nėra pagrindo.

8. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad šis teistumas T. M. jau penktasis. Anksčiau apeliantas teistas dėl turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymo, taip pat kelių transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam (b. l. 82-91). Nuteistajam du kartus buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau abu kartus T. M. nesugebėjo tinkamai vykdyti jam nustatytų įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Paskutinius du kartus apeliantas buvo nubaustas arešto bausmėmis – dėl vairavimo neblaiviam paskirtą 54 parų arešto bausmę T. M. baigė atlikti 2019 m. sausio 4 d. ir nepraėjus nei pusmečiui, 2019 m. gegužės 5 d., vėl padarė naują nusikalstamą veiką, dėl kurios mano esantis nubaustas per griežta (galutine) 34 parų arešto bausme. Vis dėlto, nuteistojo elgesys ir gyvenimo būdas praeityje rodo, jog švelnus baudžiamumas jam nėra efektyvus, iš savo klaidų apeliantas nesimoko, reikiamų išvadų nedaro. Pažymėtina ir tai, kad T. M. buvo ne tik nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, bendravykdytojas, tačiau ir jo iniciatorius. Apeliantas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad būtent jis sumanė ką nors pavogti iš nukentėjusiosios namų, šia savo idėja pasidalino su nepilnamečiu broliu, kuris nusikalstamam sumanymui pritarė. Taigi, jei ne apelianto susiformavę nusikalstami įpročiai, vienas nepilnametis A. M. galimai nebūtų nusikaltęs. Aptarti duomenys patvirtina, jog T. M. ne tik pats nesivadovauja įstatymų imperatyvais, tačiau skatina nusikalsti ir kitus asmenis, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

9. Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas T. M. ne kartą baustas ir už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 92-102). Dauguma jo padarytų nusižengimų yra padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas liudija, jog nuteistasis nesaikingai vartoja svaigiuosius gėrimus ir šios problemos, kuri skatina jo priešingą teisei elgesį, nesprendžia. Informacijos apie T. M. skirtų administracinių baudų sumokėjimą nėra. Baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų apie nuteistojo darbinį užimtumą, Sodros duomenimis T. M. paskutinį kartą dirbo nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. vasario mėnesio pas individualią veiklą vykdantį K. M. (b. l. 103). Šiuo metu jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nedirba ir nesiekia pozityvaus užimtumo, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, neturintis jokių sveikatos problemų, kurios ribotų jo galimybes įsidarbinti. Vien skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistojo gyvenimo draugė laukiasi, nėra pakankama švelnesnės bausmės skyrimui. Be to, apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti duomenys nei apie minėtos draugės asmens tapatybę, nei apie jos nėštumą.

10. Apeliantas skunde teigia, jog nukentėjusiosios atsiprašė ir atlygino jai padarytą turtinę žalą, tačiau šių teiginių bylos medžiaga nepatvirtina. Pirmosios instancijos teisme T. M. nurodė, jog žalos nukentėjusiajai dar nėra atlyginęs, tačiau per ateinančią savaitę ruošiasi tai padaryti (b. l. 131). Posėdis, kuriame buvo išsakytas minėtas pažadas, vyko 2019 m. gegužės 23 d., apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2019 m. birželio 3 d., t. y. daugiau nei po savaitės, tačiau per šį laikotarpį teismui nebuvo pateiktas joks patvirtinimas, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala iš tiesų yra atlyginta ir ji nuteistajam jokių pretenzijų neturi. Žalos atlyginimą patvirtinantys duomenys nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui.

11. Kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek T. M. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui. Šioje nutartyje aptarti duomenys patvirtina, jog nuteistojo elgesys yra pavojingas visuomenei, ypač neprognozuojamas jis tampa pavartojęs alkoholio. Svetimo turto vagystė buvo padaryta dėl menkavertės dingsties – pritrūko pinigų alkoholiui. Nors T. M. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jam gėda dėl tokio savo poelgio, tačiau galimybės gydytis dėl priklausomybės alkoholiui jis nesvarsto, t. y. nuteistasis nededa ir neplanuoja dėti pastangų keisti savo netinkamo elgesio bei mąstysenos.

12. Apeliantas prašo jam skirti viešųjų darbų bausmę, tačiau BK 178 straipsnio 2 dalis teismui suteikia diskreciją kaltininkui skirti baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmę. Skirti straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį teisėjų kolegija neturi pagrindo, juo labiau, kad jokių išimtinių, išskirtinių aplinkybių, liudijančių nuteistojo naudai, nenustatyta. Baudos bausmė šiuo atveju taip pat neužtikrins bausmės tikslų, tuo tarpu paskirtoji arešto bausmė yra proporcinga padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir T. M. asmenybei. Kartu pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis ir paskirtąją bausmę sumažino vienu trečdaliu, dar labiau mažinti nustatytąją 34 parų arešto bausmę nėra objektyvaus pagrindo.

13. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų, nes yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.