Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei A. K., nukentėjusiajai A. K., nepilnamečio kaltinamojo atstovui pagal įstatymą A. M., gynėjams advokatams K. D., D. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei A. M., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

1. T. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, 7 klasių išsilavinimo, darbingas visiškai - nedirbantis, Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2008-10-09 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, kurio vykdymas atidėtas 2 metams; 2009-08-21 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmę baigė atlikti 2010 m. rugsėjo 10 d.; 2) 2014-02-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnį – 1 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, kurio vykdymas atidėtas 1 m. 8 mėn.; 2016-02-10 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmę baigė atlikti 2017 m. spalio 25 d.; 3) 2018-04-13 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto, bausmę baigė atlikti 2018 m. liepos 13 d.; 4) 2018-10-16 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį – 54 paromis arešto, bausmę baigė atlikti 2019 m. sausio 4 d. (teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį;

2. Nepilnametis A. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas (2019-03-27 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – 12 mėn. laisvės apribojimą),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamieji T. M. ir nepilnametis A. M., veikdami bendrininkų grupe ir pasidalinę vaidmenimis, 2019 m. gegužės 5 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), per nerakintas duris įsibrovę į A. K. garažą (patalpą), slapta pagrobė svetimą A. K. 20 Eurų vertės elektrinį pjūklą,

po ko kaltinamasis nepilnametis A. M., vienas tęsdamas nusikalstamą sumanymą toliau, tą pačią 2019 m. gegužės 5 d. po 14.00 val., tiksliau tyrimu nenustatytu laiku, vienas sugrįžo prie to paties (duomenys neskelbtini) esančio A. K. garažo, per nerakintas duris vėl į jį įsibrovė ir slapta pagrobė svetimą A. K. 20 Eurų vertės elektrinį grąžtą.

Šiais veiksmais kaltinamieji T. M. ir nepilnametis A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis T. M. kaltu teisiamajame posėdyje pagal prokuroro patikslinto turinio kaltinimą prisipažino visiškai, pareiškė, jog dėl vagystės gailisi, atsiprašo nukentėjusiąją, pasižada artimiausiu metu atlyginti nusikaltimu jai padarytą žalą. Apie vagystės įvykį paaiškino, jog su broliu A. M. buvo nuėję į jo draugo D. K. namus pasiskolinti pinigų alkoholiui, - buvo neblaivūs ir norėjo dar išgerti, tačiau tas nepaskolino. Kieme likus vieniems, jam kilo sumanymas ką nors iš tų namų pavogti, parduoti ir taip prasimanyti pinigų, jam apie tai pasakius broliui, tas pasakė žinantis, jog garaže yra elektrinis pjūklas ir abiejų sutarimu per nerakintas jo duris nuėjo į garažą, o jis pats, T. M., pasiliko laukti jo kieme. Netrukus grįžęs brolis jam parodė nedidelį mėlynos spalvos korpusu elektrinį pjūklą, kurio buvo sujungtas iš dviejų dalių elektros maitinimo laidas, kitų požymių neįsidėmėjęs. Pamatę netoliese žvejojusius nepažįstamus romų tautybės vyriškius, jiems už 10 eurų pjūklą pardavė, už gautus pinigus nusipirko alaus, kurį namuose išgėrė, po išgertuvių jis nuėjo į namą miegoti, o brolis pasiliko lauke, ką tas toliau veikė, nežino, apie brolio pavogtą grąžtą sužinojo tik prasidėjus tyrimui, su nukentėjusios pareikštu byloje daiktų įvertinimu visiškai sutinkantis.

3. Kaltinamasis nepilnametis A. M. kaltu teisiamajame posėdyje pagal prokuroro patikslinto turinio kaltinimą prisipažino taip pat visiškai, pareiškė, kad dėl vagystės labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiąją, pasižada artimiausiu metu atlyginti nusikaltimu jai padarytą žalą. Apie vagystės įvykį paaiškino tokias pačias aplinkybes, kaip ir bendrininkas kaltinamasis T. M., papildomai nurodydamas, jog pagal sutarimą su broliu įėjęs į nukentėjusios garažą, jo kairėje pusėje pakabinamoje spintelėje paėmė jau anksčiau ten matytą elektrinį pjūklą, mėlynu korpusu su įdėtu diskeliu metalui pjauti bei iš dviejų galų sujungtu elektros maitinimo laidu. Po to, kai namuose išgėrė už iš nukentėjusios pavogtą pjūklą gautus pinigus pirktą alų, jis sugrįžo atgal į nukentėjusios kiemą ketindamas grąžinti iš draugo D. K. anksčiau pasiskolintą jo dviratį, vėl slapčia pateko į tą patį garažą, iš kurio jau vienas, be brolio žinios, pasivogė greta anksčiau pavogto pjūklo toje pačioje spintelėje buvusį elektrinį grąžtą, šį pasislėpęs po drabužiais, parsinešė į namus ir laikinai pasiėjo ant šulinio. Tačiau netrukus pas jį užėjęs nukentėjusios sūnus D. K. grąžtą pamatęs atpažino ir pasiėmė, klausė kaip šis pas jį pateko, tačiau jis nieko nepaaiškinęs. Su nukentėjusios pareikštu byloje iš jos pavogtų daiktų įvertinimu taip pat visiškai sutinkantis.

4. Tokias pačias aplinkybes dėl vagystės dalyku tapusių daiktų saugojimo ir jų pagrobimo vietos, vagystės paaiškėjimo ir grąžto susigrąžinimo byloje yra patvirtinę ir nukentėjusioji A. K., papildomai abu iš jos pagrobtus įrankius įvertinusi po 20 eurų verte (b. l. 15-16, 18), taip pat nepilnametis liudytojas D. K. (b. l. 27).

5. 2019 m. gegužės 7 d. atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad nukentėjusios A. K. namų valda yra (duomenys neskelbtini), joje yra gyvenamojo namo ir ūkinis pastatai, o tarp jų kiemo gilumoje medinis garažas su dvivėrėmis durimis iš kiemo pusės. Dešinėje įėjimo pusėje prie sienos stovi dvi medinės spintelės, dviratis, prie kairiosios sienos stovi pastatoma spintelė bei dvi pakabintos. Artimesnės prie durų spintelės durelės nudažytos raudonai, viduje rastas ant lentynėlės padėtas elektrinis grąžtas pilkos spalvos korpusu su užrašu „Rebir“ (b. l. 5-11).

6. 2019 m. gegužės 15 d. savanorišku daikto pateikimu bei jo apžiūra nustatyta, jog nukentėjusios A. K. prie bylos pateiktas apžiūrai jai priklausantis elektrinis grąžtas yra kombinuotu metalo-juodos spalvos plastiko korpusu, plastikinės rankenos apačioje yra elektros maitinimo laidas, sujungtas iš dviejų juodos ir baltos izoliacijos dalių (b. l. 29, 30-32).

II. Faktinių duomenų vertinimas ir išvados dėl jų.

7. Kaltinamųjų T. M. ir nepilnamečio A. M. parodymai dėl juridiškai reikšmingų bylai teisingai išspręsti nusikaltimo įvykdymo aplinkybių iš esmės yra nuoseklūs, kiek leidžia jų buvusio apsvaigimo nuo alkoholio būsena ir nusikaltimo įvykdymo situacijos ypatumai išsamūs, jie vieni kitus patvirtina ir papildo, juos kaip teisingus patvirtina ir kiti aukščiau analizuoti bylos duomenys, kurių dalis yra objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūros rezultatai, daiktinis įrodymas). Abu kaltinamieji pagal prokuroro teisiamajame posėdyje patikslinto turinio kaltinimą visiškai prisipažino kaltais, vagyste padarytų nukentėjusiajai nuostolių dydžio (vagystės dalyko) neginčija.

8. Tiek nukentėjusios A. K., tiek netiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo nepilnamečio D. K. paaiškinimai apie jiems žinomas nusikaltimo įvykdymo aplinkybes taip pat nėra prieštaringi, vieni kitus patvirtina ir papildo, taip pat yra iš esmės patvirtinti ir ankstesniame punkte minėtais objektyvios prigimties duomenimis, todėl teismo vertinami taip pat teisingais.

9. Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir (ar) patikrinti, esmine dalimi objektyvaus pobūdžio duomenys (punktai 2-6) teismo taip pat pripažįstami tinkamais ir leistinais įrodymais, kadangi gauti įstatymo nustatyta tvarka (teisėtai), jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, savo visuma yra pakankami teismui konstatuoti, jog abu kaltinamieji, pasidalinę vaidmenimis, vagystės tikslais nepilnamečiui A. M. neteisėtai patekus į nukentėjusios A. K. garažą, iš jo slapta pagrobė ir pardavė nenustatytiems asmenims 20 Eur vertės nukentėjusios elektrinį pjūklą, po ko, nepilnametis A. M., toliau jau vienas tęsdamas nusikalstamą sumanymą, tokiu pačiu būdu antrąkart neteisėtai patekęs į nukentėjusios garažą, iš jo slapta pagrobė 20 Eur vertės elektrinį grąžtą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas sprendžia, kad pripažįstami įrodytais byloje abiejų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, jau aukščiau teismo buvo konstatuota, kad pagal bylos duomenis nukentėjusios A. K. elektrinius įrankius (pjūklą ir grąžtą) slapta ir neteisėtai užvaldė ir pasisavino būtent kaltinamieji ir niekas kitas. Antra, kaltinamųjų neteisėtai užvaldyti nukentėjusios įrankiai buvo jiems abiem svetimas turtas, jie abu jį pavertė, kad ir neilgam laikui (atitinkamai pjūklą - iki pardavimo nenustatytiems asmenims, grąžtą – iki jo atpažinimo ir susigrąžinimo nukentėjusios sūnaus D. K. asmenyje), savo nuosavybe, prieš nukentėjusios, daiktų savininkės, valią ir norą, galėjo laisvai spręsti dėl kiekvieno šį turtą sudariusio daikto (įrankio) likimo. Trečia, kaltinamieji jiems svetimą turtą (nukentėjusios įrankius) užvaldė slapta, veikdami įsitikinę, jog niekas jų nemato. Kaltinamieji tam, kad prieitų prie sumanyto pagrobti turto, turėjo fiziškai patekti į nukentėjusios garažo pastato vidų, ir nors jiems nereikėjo tam įveikti mechaninių ar kitokių kliūčių (pastato durys buvo neužrakintos ir pradarytos), tačiau tai nepaneigia aplinkybių, jog šis garažas, kaip patalpa, kaip tik ir buvo pritaikyta namų ūkio įrankiams ir kt. materialinėms vertybėms laikyti, kaupti ir saugoti, todėl vagystė turi būti vertinama kvalifikuota, įvykdyta įsibraunant į patalpą. Į individualias, jo pavojingumą mažinančias, įsibrovimo aplinkybes teismo bus atsižvelgta individualizuojant bausmes. Ketvirta, pagrobtų iš nukentėjusios ne naujų, eksploatuotų daiktų (įrankių) vertė, teismo vertinimu, byloje yra visiškai pagrįstai nustatyta pagal pačios savininkės įvertinimą, pagrįstą šių daiktų įsigijimo kaštais bei faktinio jų kiekvieno nusidėvėjimo laipsniu, teismo nuomone, šis įvertinimas atitinka šių daiktų tikrąją vertę rinkoje, yra teisingas, teismui abejonių nekelia, jo neginčija ir patys kaltinamieji. Nors pagrobto turto (įrankių) vertė nesiekė 3 MGL (150 Eur), tačiau vagystei esant įvykdytai kvalifikuojančiomis (sunkinančiomis) aplinkybėmis, kaip nagrinėjamu atveju, vagystės dalyko vertė tiesioginės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Kita vertus, konkreti vagystės dalyko vertė yra reikšminga nustatant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir toliau bus vertinama individualizuojant kaltinamiesiems bausmes.

IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

11. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamiesiems paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jų bendrai įvykdytos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį ir kilusių padarinių sunkumą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastaruosius teismas vertina labai ženkliai mažesniais nei jie apibrėžti rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi kaltinamųjų pagrobto turto vertė (faktinė žala) buvo itin smarkiai mažesnė nei rūšinės nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties vidurkis (6375 Eur), nagrinėjamu atveju kaltinamojo T. M. - beveik 319 kartų, kaltinamojo nepilnamečio A. M. – daugiau nei 159 kartus, be įsibrovimo į patalpą kvalifikuojančio požymio tai atitiktų tik sudėtį administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje. Be to, kaip teismo jau konstatuota aukščiau (punktas 10), kaltinamųjų veikos kvalifikaciją pagal inkriminuoto jiems straipsnio 2-ąją dalį lemiantis įsibrovimo į patalpą požymis nagrinėjamu atveju buvo iš esmės tik formalus, kadangi patekimas į garažo patalpą per duris buvo laisvas ir kaltinamieji neatliko jokių papildomų veiksmų tam, kad fiziškai patekti (kaltinamasis A. M.) į šią patalpą. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikos kvalifikaciją, todėl papildomai bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai teismo nevertinama, subjektyviai, kaip ir įprasta tokiai nusikalstamai veikai, abiejų kaltinamųjų veiksmuose dominavo asmeninio praturtėjimo kito sąskaita (savanaudiškos) paskatos. Byloje įrodyta kaltinamųjų bendrai įvykdyta nusikalstama veika vertinama kaip visiškai baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pastaruoju aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamiesiems bausmes faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

12. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į abiejų kaltinamųjų asmenybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurias vertina taip : kaltinamojo nepilnamečio A. M. – dar labiau teigiama, kaltinamojo T. M. – iš esmės neigiama. Kaltinamasis T. M. tyčia nusikalto ir yra teisiamas penktąjį kartą per paskutinių maždaug 10 metų laikotarpį, nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė dar neišnykus teistumams už ankstesnius tyčinius nusikaltimus ir po paskutinės arešto bausmės atlikimo pabaigos tepraėjus 4 mėn., tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), šių nuteisimų faktai kaltinamojo asmenybę charakterizuoja negatyviai, kaip linkusią į teisės pažeidimus ir nelinkusią taisytis (b. l. 82-91, 110-116), negana to, kaltinamajam galioja (nėra jo įvykdytos laisvanoriškai ar priverstinis vykdymas nutrauktas įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka – Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 40 str.) vienuolika administracinių nuobaudų (iš jų 7 - per paskutinių 1 metų laikotarpį), paskirtų už įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, daugiausiai taip pat tyčinius (b. l. 75-80). Kaltinamasis teismo anksčiau jam nustatytas probacijos sąlygas, pirmais dviem atvejais atidėjus paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, pažeidinėjo, nevykdė probuojamo nuteistojo pareigų, dėl ko probacija abiem atvejais jam buvo nutraukta teismui panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntus realiai atlikti bausmes į pataisos namus (b. l. 82-86), kaltinamasis, teismo vertinimu, taip pat vengia vykdyti jam skirtas administracines nuobaudas (sumokėti baudas), - nors teisinasi neturintis tam lėšų, tačiau bylos duomenimis gauna pajamų iš nelegalaus darbo, dalį jų išleidžia alkoholiui. Be to, kaltinamasis nedirba legalaus darbo ir tokio nesiekia, užimtumo tarnyboje ieškančiu kad ir kokio darbo nesiregistruoja, - aukščiau jau aptarti duomenys teismui teikia pagrindą manyti, jog kaltinamasis taip elgiasi tam, kad išvengti turtinių prievolių vykdymo (baudų mokėjimo ir kt.). Taigi, kaltinamasis linkęs į tyčines nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, reikiamų išvadų nepadarė nei du kartus atlikęs terminuoto laisvės atėmimo, nei arešto bausmes. Kita vertus, kaltinamasis yra jauno amžiaus, šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi. Kaltinamasis nepilnametis A. M. teisiamas antrą kartą, tačiau kadangi pirmuoju 2019 m. kovo 27 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas BK 93 straipsnio tvarka, baudžiamojo įstatymo požiūriu jis turi būti vertinamas kaip nusikaltęs pirmą kartą, kita vertus, nagrinėjamą šioje byloje naują tyčinį apysunkį nusikaltimą jis įvykdė nepraėjus nė mėnesiui po auklėjamojo poveikio priemonės jam paskyrimo (nuosprendžio įsiteisėjimo) (b. l. 60-74), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį net 7 kartus yra nubaustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe 1 kartą už smulkią vagystę, paskirtų jam baudų nemoka (b. l. 75-80), kas rodo, jog pastarosios kaip švelnesnės baudžiamosios atsakomybės priemonės jam paskyrimas nebuvo veiksmingas ir rezultatyvus, nepakeitė kaltinamojo polinkio į teisės pažeidimus, todėl už nagrinėjamą naują tyčinį nusikaltimą jam jau skirtina kriminalinė bausmė (BK 91 straipsnio 1 dalis). Šis kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau jau eidamas 18-uosius metus, duomenų apie neigiamą jam socialinę aplinką byloje nėra, šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi (b. l. 81), - pats yra tėvų išlaikomas, mokosi profesijos.

13. Abu kaltinamieji buvo nagrinėjamo nusikaltimo bendravykdytojai, tačiau prie nusikaltimo rezultato prisidėjo skirtingais savo pobūdžiu ir apimtimi veiksmais, todėl pagal šį kriterijų kaltinamasis nepilnametis A. M. baustinas griežčiau nei atitinkamai kaltinamasis T. M. (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia teismas pripažįsta aplinkybę, jog teisme jie abu pagal prokuroro patikslinto turinio kaltinimą visiškai prisipažino kaltais, savo parodymais padėjo teismui nustatyti bylos aplinkybes bei akivaizdžiai ir nuoširdžiai gailisi (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu kaip abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis pripažįstamos aplinkybės, kad jie : a) nusikalto bendrininkų grupe ir pasiskirstę vaidmenimis, b) būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas, kaip teisme jie abu ir patys pripažino, turėjo lemiamos reikšmės jų tyčiai nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai), be to, kaltinamojo T. M. atsakomybę sunkinančia papildomai pripažįstama ir aplinkybė, kad jis nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančiųjų aplinkybių tarpusavio svorį ir reikšmę bausmės individualizavimui teismas vertina atsakomybę sunkinančių naudai.

14. Teismas sprendžia, jog itin ženkliai mažesnį nei rūšinės sudėties lygmens veikos pavojingumo visuomenei laipsnį kartu su atsakomybę lengvinančia pripažinta aplinkybe, kaip abiejų kaltinamųjų teisinę padėtį lengvinančias ir jų kaltės laipsnį mažinančias aplinkybes, iš esmės atsveria aukščiau neigiamai įvertinti jų abiejų asmenybių aspektai kartu su atitinkamai dviem ir trimis atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, o kaltinamojo T. M. atveju – dar kiek ir persveria. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje pagal konkrečiai nustatytas nusikaltimo įvykio aplinkybes teisingumo principas lemia dar mažesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio – 6 mėn., laisvės apribojimo bausmės paskyrimą pirmąkart nusikaltusiu traktuojamam nepilnamečiu nusikaltusiam kaltinamajam A. M. ir maždaug baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio dydžio 51 paros arešto bausmės paskyrimą kaltinamajam T. M.. Nepilnamečiui A. M. švelnesnės rūšies baudos bausmė neskirtina dėl jo nepilnametystės, turto ir pajamų neturėjimo bei užimtumo profesijos mokymusi, kartu dar nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo ir poreikio jam skirti su laisvės atėmimo susijusias arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Atitinkamai kaltinamajam T. M. dėl aukščiau pažymėtų ir vertintų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių baudos ar laisvės apribojimo bausmės būtų aiškiai per švelnios ir neleistų pasiekti bausmės skyrimu siekiamų tikslų, kita vertus, griežčiausios terminuoto laisvės atėmimo rūšies bausmės jam paskyrimas taip pat nebūtų teisingas, nes nebūtų proporcingas aukščiau įvertintam itin ženkliai mažesniam nei rūšinės sudėties atveju nusikalstamos veikos pavojingumui. Kadangi byla teisme išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, abu kaltinamieji visiškai prisipažino kaltais ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalies taisyklė ir jiems kiekvienam skirtinų bausmių dydis (trukmė) sumažintina 1/3 dalimi, taigi nepilnamečiui A. M. – iki 4 mėn. laisvės apribojimo, o T. M. – iki 34 parų arešto. Kaltinamajam nepilnamečiui A. M. nustatytini jo sveikatos būklę, asmeninę, šeiminę ir turtinę padėtis, taip pat užimtumą mokslu atitinkantys įpareigojimai: a) visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su mokslu ar legaliu darbu, b) per visą bausmės vykdymo laiką mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, c) iki bausmės vykdymo pabaigos atlyginti nukentėjusiai A. K. nusikaltimu padarytą 20 Eur turtinę žalą, ar ją pašalinti savo darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktai, 7 dalis). Tokios bausmės savo rūšimi ir dydžiu (trukme) visiškai atitiks bausmės paskirtį, jos skyrimu siekiamus tikslus ir teisingumo principą. Kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta pakankamo faktinio ir juridinio pagrindo, - iš nagrinėjamo byloje nusikaltimo kaltinamųjų faktiškai gauta ir jau suvartota nauda (10 Eur), viena vertus, savo dydžiu yra menka ir jos išieškojimo valstybės naudai kaštai akivaizdu būtų didesni nei ji pati, kita vertus, ji bus išieškota prioriteto tvarka nustatant kaltinamajam A. M. pareigą atlyginti civilinio ieškinio byloje nepareiškusiai nukentėjusiai nusikaltimu padarytą žalą, kuri yra didesnė nei aptariama iš nusikaltimo kaltinamųjų gauta nauda.

15. Kaltinamajam nepilnamečiui A. M. anksčiau procese paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina. Kaltinamajam T. M. jokia kardomoji priemonė lig šiol procese skirta nebuvo, tokią procesinę prievartos priemonę skirti naujai šiame proceso etape, iki įsiteisės teismo nuosprendis, poreikio nėra. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti bylinėjimosi išlaidų taip pat. Daiktiniu įrodymu pripažintas pas nukentėjusiąją A. K. laikinai saugomas jos elektrinis grąžtas, buvęs vagystės dalyku, nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžintinas (paliktinas visam laikui) savininkei A. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 51 (penkiasdešimt vienos) paros areštu.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriamą T. M. bausmę sumažinti 1/3 dalimi – iki 34 (trisdešimt keturių) parų arešto, kurią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nepilnametį A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriamą A. M. bausmę sumažinti 1/3 dalimi – iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, nustatyti tokius įpareigojimus : 1) visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su mokslu ar legaliu darbu, 2) per visą bausmės vykdymo laiką mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 3) iki bausmės vykdymo pabaigos atlyginti nukentėjusiai A. K. nusikaltimu padarytą 20 (dvidešimties) Eur turtinę žalą, ar ją pašalinti savo darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktai, 7 dalis).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Daiktinį įrodymą – elektrinį grąžtą, laikinai saugomą pas nukentėjusiąją A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti laisvam disponavimui) savininkei A. K..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.