Telšių apylinkės teismo nutartis

2017-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-343-187/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
II-343-187/2017
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00236-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Pareiškėjas
J. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-343-187/2017Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00236-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 6 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Stefanija Sakalauskienė,sekretoriaujant Mortai Srėbaliūtei,dalyvaujant pareiškėjui J. M., jo atstovui advokatui Z. B.,

institucijos, kurios pareigūnas priėmė skundžiamą nutarimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei A. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjo E. R. 2017-09-21 nutarimo Nr. 86ANN-118943114-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjas E. R. 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 86ANN-118943114-17 nubaudė J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau ANK) 108 straipsnį ir paskyrė 90 Eur baudą, už tai, kad jis 2017 m. liepos 23 d., laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 22.26 val. Telšių r., Varnių sen., Skrandėnų k. esančiame tvenkinyje, kuris priklauso A. S., žvejojo neturėdamas jo leidimo ir sugavo karpį, tokiais veiksmais pagrobė A. S. priklausantį turtą, kurio vertė 13,33 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 22.26 val. žvejojo Telšių r., Varnių sen., Skrandėnų k. pelkėje, kurios dalis įeina į S. L. nuosavybę. Kartu turėjo S. L. leidimą žvejoti. Atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, kad pagauta žuvis priklauso A. S.. Be to A. S. tvenkinys padarytas neteisėtai, nes pagal dokumentus ten yra šalteninga pelkė, kuri negalėjo būti sunaikinta. Taip pat administracinio nusižengimo protokolas surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio reikalavimus, nes nebuvo leista pasirašyti. Prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 3).

Atsiliepimas

Telšių AVPK pateikė atsiliepimą į skundą, nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad administracinėje byloje nėra, o ir J. M. tyrimo metu nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis žvejojo galimai S. L. priklausančioje pelkėje. J. M. sulaikytas neminėjo jog turi leidimą žvejoti ir jo nepateikė. Apklaustas dėl įvykio nurodė, kad nežino kam priklauso tvenkinys, kuriame žvejojo. Kad žuvis sugauta A. S. priklausančiame tvenkinyje abejonių nekilo. Dėl galimai neteisėto tvenkinio įrengimo informuotas LR Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos ir miškų departamentas. Administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimas surašyti tinkamai, pasirašyti J. M. ir jam įteiktos kopijos ( b. l. 1-2).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad tą dieną apie 18 val. pas jį atvažiavo R. ir S. B. ir visi trys išvažiavo žvejoti. Žvejojo S. L. priklausančioje tvenkinio dalyje. Kad dalis tvenkinio priklauso S, nežinojo. Leidimą žvejoti jam buvo davęs S. L. pernai prieš Naujus metus. Jis sugavo vieną karpį. Einant į automobilį juos sulaikė ir iškvietė policiją. Atvykusi policija paklausė kas priešinosi ir jį nuvedė į automobilį. O po to paklausė vardo, pavardės, liepė pūsti į alkotesterį ir paleido. Protokolas buvo surašytas, kai nuvažiavo į policiją atsiimti meškerių. Jis sakęs policijoje, kad turi leidimą, bet policininkas sakė, kad jam nereikia. Jis taip pat sakęs, kad jis yra invalidas ir jei nėra draudžiančių ženklų, jis gali žvejoti. Jam teisių policijoje neaiškino, tik surašė protokolą ir liepė pasirašyti ir jis pasirašė. Tą pačią dieną buvo surašytas ir nutarimas. Jis nesutinka su nutarimu, nes nieko nepavogė, važiavo pagauti žuvies ir pabūti gamtoje. Jokių draudžiamų įrankių jis nenaudojo. Jokių draudžiamų ženklų nebuvo. Anksčiau nebuvo nieko panašaus nutikę. Toje pat vietoje žvejojo prieš kelias dienas, bet žuvies nepagavo. Jokių draudžiančių ženklų nebuvo ir niekas jų neišvarė. Automobilio neslėpė. Žvejojo vienas nuo kito 40-50 metrų atstumu. Turėjo tris meškeres, pasidėjo meškeres ant laikiklio. Žvejojo tikrai L. pusėje, riboženklių nėra. Visas tvenkinys apžėlęs, prasilaužė žolę ir žvejojo. Sulaikomi nesipriešino ir nebėgo, tik jis nesigulė ant žemės. Pirmos apklausos metu nurodė, kad nežinojo kam priklauso tvenkinys, nes jo klausė, ar žinojo, kad priklauso S.. Nesakė, kad turi leidimą, nes nepasitikėjo policija, kadangi jie palaikė S.. Nemano, kad padarė žalą, nes žuvį pasiėmė S..

A. S., atstovaujanti Telšių apskrities VPK paaiškino, kad administracinė nuobauda yra paskirta pagrįstai, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad gavus pranešimą, kad yra sulaikyti žvejai, policijos pareigūnai nuvyko į vietą, pabendravo su žvejais, buvo apžiūrėta įvykio vieta, išimtos meškerės. Apie leidimą žvejoti nei vienas iš žvejų neužsiminė. Tarnybinis pranešimas surašytas aplinkybėms patikslinti, nes tvenkinio savininkas negalėjo nurodyti žalos dydžio. Atliekant tyrimą, S. paaiškino visas aplinkybes, nurodė kaip asmenys buvo sulaikyti, nurodė žalą. Taip pat nurodė, kad M. buvo jau įspėtas, kad negalima žvejoti, bet ignoravo tai. Apklaustas M. nurodė, kad nežino kam priklauso tvenkinys, taip pat nurodė, kad žvejoja ne pirmą kartą, leidimo žvejybai nepateikė. B. taip pat nurodė, kad nežino kieno tvenkinys, kad nusivežė M.. Suprato, kad sulaikyti buvo tvenkinio savininko. Leidimas žvejoti atsirado jau po bylos išnagrinėjimo. Surašant protokolą ir nutarimą M. dalyvavo ir pasirašė, nagrinėjimo metu nebuvo apie leidimą užsimintą, taip pat neminėjo ir L.. Brėžiniai į bylą buvo įdėti, kad matytųsi, kad tvenkinys priklauso S.. Užklausus taip pat gautas atsakymas, kad tvenkinys teisėtas ir yra S. priklausančiame sklype, todėl abejonių nebuvo, kad žuvys pagautos jam priklausančiame tvenkinyje. S užsiima žuvies veisimu, todėl ir nustatyta, kad žuvis priklauso S., o ne kitam savininkui, kuriam priklauso pelkės 1-2 metrai.

Liudytojas E. R., dirbantis Telšių AVPK Veiklos skyriaus tyrėju, parodė, kad buvo nustatyta, jog buvo žvejojama be tvenkinio savininko S. leidimo. Nustatyta iš duotų paaiškinimų, pareiškėjo pranešimo, įvykio vietos apžiūros. Apklausiant M. kalbos apie leidimą nebuvo, tik sakė, kad turi neįgalumą. Leidimo nepateikė nei prieš surašant protokolą, nei prieš nutarimą. Nei vienas iš žvejojusių apie leidimą nesakė. Su pažeidimu nesutiko, klausė, kaip apskųsti, apie žalos atlyginimą kalbos nebuvo. Pagal pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad žvejojama buvo teritorijoje, kuri priklausė S., todėl kito savininko neapklausė. Protokolas surašytas ne iš karto, nes buvo renkama medžiaga. Pats surašė ir protokolą ir nutarimą, nes tuo metu kito pareigūno nebuvo, tai nėra pažeidimas. Apie leidimą sužinojo, tik apskundus teismui. Leidimas nebūtų pakeitęs nutarimo, nes tvenkinys kur buvo žvejota nepriklauso L..

Liudytojas A. S. tvenkinio savininkas, parodė, kad buvo pranešta, jog medžiotojai išvažinėjo pievą, buvo nufotografuota mašina. Išsiaiškinus, kad niekas nemedžiojo, nustatyta, kad tai žvejai. Tą dieną buvo savaitgalis ir nuvažiavo patikrinti ar vėl kas nežvejoja. Pamatęs automobilį, grįžęs į namus persirengė. Kadangi yra neetatinis gamtos apsaugos inspektorius, pasikvietė F., kitus medžiotojus nuvažiavo prie tvenkinio, pasiskirstė stebėjimą. Jis su F. priėjo arčiau, pamatė tris žvejus. Nežinojo ar tik su meškerėm žvejoja ar nėra tinklų, nusprendė palaukti. Temstant, einant per avižų lauką pamatė tuos pačius 3 asmenis, kurie, nespėjus pasisveikinti pradėjo bėgti. Juos pavijo prie automobilio. M. elgėsi agresyviai, mėtė žvejybos įrankius. Kadangi priešinosi, liepė sėstis ant žemės ir iškvietė policiją. Klausė M. ar turi leidimą žvejoti ir kas leido, jis pasakė, kad nėra reikalo turėti leidimą, nes nėra draudžiančių lentelių. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo vietą, buvo sugauti 4 karpiai ir 9 karosai. Žvejojo meškerėmis. Nuo 2010 m. jis to telkinio savininkas, pagal esamus dokumentus. Jis yra vienintelis vandens telkinio savininkas. Regia duomenys yra 2012 metų, o 2013 m. tvenkinys atnaujintas, sutvarkytos krantinės ir įžuvintas. Nuo 2013 m. yra sustatyti įspėjantys ženklai, kurie dingsta, dingo ir po žvejybos prie kurių buvo galima prieiti, liko, kurie 3 metrų gylyje. Šiai dienai, jis yra vienintelis telkinio savininkas. L. žino, kaip gretimo sklypo savininką. L. riba neina per tvenkinį. M. padarė žalą, nes kiekvieną pavasarį į tą telkinį yra parvežama žuvis ir auginama iki rudens, o tada telkinys nuleidžiamas ir surenkama žuvis, telkinys dezinfekuojamas. Kiekvienas žvejys, prieš žvejybą turi įsitikinti telkinio tapatybe. Jei valstybinis telkinys, perka iš valstybės teisę leisti žvejoti, jei nuomotinas iš nuomotojo, jei nuosavas iš savininko. Su neįgalumo pažymėjimu žvejoti gali valstybiniame arba nuomotiname. Su M. prie tvenkinio buvo susitikęs ir anksčiau. Ir tada pasakė, kad tai jo tvenkinys ir M. pažadėjo nebeiti. Žvejojo tikrai jo ribose, pareigūnai užfiksavo žvejybos vietą, matėsi ištrypta žolė, paliktos šiukšlės, laikiklių nebuvo. Kad L. turi tvenkinį ir augintų žuvį nežino. Sugauta žuvis neliko gyvybinga. Žalos nesiūlė atlyginti. Rudenį už tą karpį būtų gavęs apie 20-22 eurus, ir paskaičiavo, jo vertę liepos mėnesį 13,33 eurai. Apie leidimą M. nieko nesakė, tik sakė, kad nėra lentelės, gali žvejoti kur nori. Kiti sakė, kad nežino kieno tvenkinys.

Liudytojas R. B. parodė, kad jį žvejoti pakvietė J. M.. Nesakė kur važiuoja. Nuvykus ženklų nebuvo ir žvejojo. Leidimų žvejoti neturėjo, nežinojo ar tai privatus ar nuomojamas tvenkinys, pasikliovė M.. Žvejojo ten ne pirmą kartą, tik nieko nepagavo tada. Sulaikė vėlai vakare, jis buvo sugavęs 9 karosus ir du karpius. Jau po policijos, kai važiavo namo M. pasakė, kad turi leidimą, kodėl neparodė pareigūnams, nežino. Kodėl apklausiamas policijoje nesakė apie leidimą, nežino. Leidimas buvo jam, sūnui, M.. Nebėgo, kai pamatė savininką. Tik sulaikius sužinojo, kad S. tvenkinys. L. nepažįsta, nežino ar turi tvenkinį. Su pažeidimu sutiko.

Liudytojas S. L. parodė, kad pernai žiemą J. M. paprašė duoti leidimą pažvejoti savo pelkėje. Sklypas Skrandėnų kaime, Varnių sen., Telšių r., ten miškas su pelke, šaltiniais. Duodamas leidimą M., pasakė, kad gali žvejoti iš galo. 2001 m. nusipirko sklypą, o viršui kieno nežino, nes buvo kolūkio. 2017 m. lapkričio 6 d. yra užsakyti geodeziniai matavimai, tikslios ribos tarp jo sklypo ir S. nėra suderinta. Mano, kad jam priklauso 5-10 metrų nuo pakrantės. Žvejybos vieta, kuri pažymėta A raide, ne jo teritorijoje. Jis tvenkinio nežuvinantis, pats nežvejoja. Leidimą rašė jis, asmenis nurodė M..

Liudytojas S. B. parodė, kad J. M. pasikvietė jį su tėčiu, R. B. pažvejoti. Kur nesakė, jis ir nusivežė. Ar turi leidimą nesakė. Žvejojo netoli vienas nuo kito. Kai sulaikė, sužinojo, kad tvenkinys S. Jį taip pat nubaudė, kad žvejojo ne savo tvenkinį. Važiuojant namo su juo niekas apie leidimus nekalbėjo, jis nematė. Ten žvejojo antrą kartą, pirmą kartą žuvies nepagavo. Lentelių draudžiančių žvejoti nematė.

Liudytojas R. D. parodė, kad M. prieš Kalėdas pasiūlė, ar nenori, kad įrašytų į leidimą. Važiuodavo kartais kartu žvejoti. Apie kokį vandens telkinį kalbėjo nežino, niekada ten nebuvo. Kada leidimas išrašytas nežino, pasiūlė prieš Kalėdas. Kai važiuoja žvejoti, išsiperka tai dienai leidimą, turi savo tvenkinį.

Liudytojas V. M. parodė, kad J. M. tėvo brolis. Apie liepos 23 d. žvejybą nieko nežino, nes nebuvo Lietuvoje. S. L. yra jo kaimynas ir pats paprašytų jo leidimo. O tas prūdas žino kur yra. Buvo kalba, kad yra prūdas ir žino, kad yra įrašytas į leidimą. Žvejo bilieto neturi, nes mažai būna Lietuvoje. Ten ne tvenkinys, ten pelkė, L. nežuvina. Ten pat dabar nėra žvejojęs.

Liudytojas A. F. parodė, kad jis yra neetatinis gamtos apsaugos inspektorius. S. pranešė, kad nelegaliai žvejoja jo tvenkinyje. Nuėjus su A. S. pamatė tris žvejus, M. ir dar du. Ten lentelė, kad privatus tvenkinys. Nusprendė palaukti prie automobilio, kai parėjo, sulaikė ir pranešė policijai. Žvejojo (rodo žemėlapyje b. l. 38), nuo bokštelio einant dešiniau įlankoje. Ir kitoje vietoje neprieisi žvejoti. L. nepažįsta. Atvykus pareigūnams parodė žvejybos vietą, nufotografavo. Apie leidimus niekas nekalbėjo. Žvejojo netoli vienas kito. Prieiti galima tik ten, nepastebėjo. Daug metų dirba tą darbą, yra dirbęs krašto apsaugoje ir žino kaip prieiti, kad nepastebėtų. Matėsi meškerės ir ne po vieną. Laukė, kad nebūtų tinklai uždėti. Tikslas, kad žvejoja be leidimo ir ar nėra tinklų. Sulaikė ir perdavė policijai, nes tai yra vagystė. Jis atvažiavo po valandos, kai S. paskambino. Žvejojo ten ne vieną kartą, kelias jau buvo padarytas. Moteris, kurios dobilai buvo išvažinėti, paskambino ir pranešė, ir mašiną nufotografavo, ir ten M. mašina. Automobilis slepiamas buvo ir tai sąmoningai daroma, žinant, kad eina brakonieriauti. S. jau buvo išgynęs jį iš to tvenkinio. Važiuodami į reidus, žino vandens telkinių ribas. Naudoja aplinkos apsaugos duomenis. Visur krūmai, apžėlę ir kitur nepažvejosi, tik toje vietoje kus jie žvejojo.

Liudytojas T. B. parodė, kad dirba Telšių APVK kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistu. Atvyko pagal iškvietimą su kolege U. D.. Trys asmenys buvo ant žemės, kiti stovėjo. Priėjus buvo pasakyta, kad M. elgėsi agresyviai, todėl jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Kolegė liko su kitais dviem, o jis nuėjęs į vietą apžiūrėti. Nufotografavo žuvį, meškeres jis pats ir pats buvo prie tvenkinio. Nuėjus fotografavo vietą kur žvejota, nes buvo stovai meškerėm, kitur prieiti nebuvo galima. Žvejybos vieta pažymėta nuotraukose. Automobilis buvo paslėptas, padaryta niša įvažiuoti. Tą dieną visus matė pirmą kartą. Apie leidimus kalbos nebuvo. Buvo pasakyta, kad M. sulaikant su meškerėm trenkė, todėl pasodintas į automobilį. Neatsimena ar iš karto po pranešimo atvyko. Gautas pranešimas, kad sulaikyti brakonieriai. Jis yra kaip specialistas tyrimo vietos apžiūrai, patirtis 10 metų. Iki tvenkinio savininkas atvedė, o pakrantę jis vaikščiojo pats ir žiūrėjo. Nevedė nei M., nei vieno. Įvykio vietoje švietėsi prožektoriais ir fotoaparatas išorine blykste. Viską užfiksavo grįžęs, nes reikėjo žemėlapio. Įvykio vietoje užfiksuoja koordinates GPS ar endomondo ir grįžęs fiksuoja žemėlapyje ir daro schemą. Abejonių nekilo, kad ten S.. Schemoje Nr. 1 pažymėta A žvejybos vieta, buvo paeita pakrante ir į vieną ir į kitą pusę, bet buvo šlapia, nebuvo galima prieiti. Lentelių, kad žvejoti draudžiama, nematė.

Liudytojas M. S. parodė, kad tą dieną atvažiavo pas uošvį A. S., buvo A. S. ir A. F.. Važiavo link tvenkinio žiūrėti kas žvejoja, laukė kol žvejai pareis. Tvenkinys Kriauklių miške. Žvejai parėjo jau temstant, jų žvejojančių nematė. Tas tvenkinys priklauso S., kuriam tiksliai, nežino. Žvejai buvo trys, A. S. su F. buvo arčiau priėję, galėjo matyti žvejojančius. Žvejai, J. M. ir dar du, bandė bėgti, todėl juos sulaikė. Jų automobilis buvo paslėptas, įvarytas į krūmus. Su policininku buvo nuėjęs apžiūrėti žvejybos vietos, buvo ištrypta trys vietos, netoli viena kitos, buvo šiukšlių, meškerių laikikliai. Žvejybos vietos, nuo bokštelio buvo dešiniau. F. prašęs parodyti leidimą, bet niekas nesakė, kad turi. Kiek žino, M. A. S. jau yra anksčiau išvaręs nuo tvenkinio. Žuvį matė, kaip fotografavo policija. Nuo bokštelio į kairę pusę pažvejoti negalima, nes ten šabakštynas, šaltiniai. R buvo tik tas takas. Iki tvenkinio atvyko dviem automobiliais, jis, A. ir F. A. automobiliu, o uošvis ir G. su uošvio. Pastatė juos prie kanalo. F. su A. nuėjo į kalną pažiūrėti, jis atsisėdo prie medžio ir laukė, uošvis ir G. prie mašinos. Ginklų neturėjo. Jau temo. Iš kitos pusės lentelės tikrai yra, kad privati valda, o kur žvejojo ar yra, nežino. Ar L. priklauso tvenkinio dalis, nežino. Kur žuvis, nežino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, už tai, kad 2017 m. liepos 23 d., laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 22.26 val. Telšių r., Varnių sen., Skrandėnų k. esančiame tvenkinyje, kuris priklauso A. S., žvejojo neturėdamas jo leidimo ir sugavo karpį, tokiais veiksmais pagrobė A. S. priklausantį turtą, kurio vertė 13,33 Eur (b. l. 5). J. M. pateikė įrodymus, kad jis turėjo S. L. leidimą žvejoti ir žvejojo S. L. priklausančioje tvenkinio dalyje (b. l. 6, 34-41).

Administracinio nusižengimo byloje Nr.86ANN-118943114-17 (vokas b. l. 8) tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. liepos 23 d. apie 22.26 val. Telšių AVPK buvo gautas tvenkinio savininko pranešimas, kad sulaikė tris asmenis, kurie iš privataus tvenkinio pavogė žuvį, šertuves, sulaužė stendus. Apklausus tvenkinio savininką, jis nurodė, kad atvykęs prie jam priklausančio tvenkinio, pamatė žvejojančius tris asmenis, kurie žvejojo be jo leidimo. Kadangi numanė, kad tie asmenys bėgs, todėl jų palaukė toliau nuo tvenkinio ir sulaikė. Tų asmenų pavardžių nežino, bet nurodė, kad jau kartą juos yra nuvaręs nuo tvenkinio. Fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota žūklės vieta su paliktais daiktais, taip pat sugauta žuvis: 9 karosai ir 4 karpiai. Schemoje Nr. 1 užfiksuota žūklės vieta, žūklės įrankių ir sugautos žuvies radimo vieta ir automobilio stovėjimo vieta. J. M. 2017 m. liepos 31 d. apklausos metu nurodė, kad kam priklauso tvenkinys nežinojo, draudžiančių ženklų nematė, kadangi jis turi neįgalumą, žvejo bilieto jam nereikia. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis Telšių r., Varnių sen., Skrandėnų k., nuosavybės teise priklauso A. S.. Šiame žemės sklype nustatytos žemės ir miško naudojimo specialiosios sąlygos – pelkės ir šaltinynai bei paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos. Kaip matyti iš žemės sklypo kadastro duomenų, šiame žemės sklype 2,50 ha sudaro pelkės ir šaltinynai. A. S. 2017 m. liepos 31 d. pateikė Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. liepos 23 d. apie 22.40 val. jam priklausančiame tvenkinyje Telšių r., Varnių sen., Skrandėnų k., žvejojo 3 asmenys, kuriems leidimo žvejoti nedavė ir kurie buvo pagavę 4 karpius ir 9 karosus, padarytą žalą vertina 437,33 Eur.

Pagal ANK 108 straipsnį atsako tas, kas vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo būdu pagrobė turtą, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Turto pagrobimo sąvoka įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Būtent šio tikslo nebuvimą savo veiksmuose bando įrodyti pareiškėjas.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato, administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek apklausiamas teisme tvirtino, kad jis nepadarė nusižengimo numatyto ANK 108 straipsnyje, nes jis žvejojo S. L. priklausančioje tvenkinio dalyje turėdamas S. L. leidimą žvejoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl vandens telkinio esančio Telšių r., Varnių sen., Skrandėnų k. ir šalia esančių žemės sklypų ribų yra kilęs ginčas tarp sklypų savininkų A. S. ir S. L.. Nagrinėjamojoje situacijoje būtina nustatyti, kurioje būtent vietoje buvo žvejojama. Kaip matyti iš schemos Nr. 1, įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta užfiksuota pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą bei pasitelkus internetinės svetainės www.regia.lt duomenis. Schemoje Nr. 1 užfiksuota žūklės vieta, žūklės įrankių ir sugautos žuvies radimo vieta ir automobilio stovėjimo vieta. Tiek schema, tiek įvykio vietos apžiūros protokolas surašyti Telšių AVPK Kriminalinių tyrimų poskyrio specialisto T. B., kuris apklaustas liudytoju patvirtino minėtuose dokumentuose nurodytų duomenų tikslumą, todėl netikėti minėtuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Be to šias aplinkybes patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų E. R., A. S., A. F., M. S. parodymai. Liudytojai apklausų metu nurodė, kad žvejybos vieta einant nuo medžiotojų bokštelio buvo dešinėje pusėje, kai galimai L. priklausanti tvenkinio dalis yra kairėje pusėje nuo minėto bokštelio. Be to visi apklausti liudytojai patvirtino, kad minėtas vandens telkinys yra labai apžėlęs, todėl prie jo prieiti toje vietoje kur nurodė J. M. žvejojęs, negalima. Tiek anksčiau nurodytų liudytojų, tiek liudytojų R. ir S. B., kurie žvejojo kartu su J. M. parodymai, jog žvejota buvo pakrantėje netoli vienas nuo kito, jog buvo naudojami stovai meškerėms bei kitos aplinkybės sutampa, kas patvirtina, kad žvejybos vieta yra užfiksuota ir nustatyta tinkamai. Pažymėtina, kad liudytojui S. L. teismo posėdžio metu nurodžius užfiksuotą žvejybos vietą, jis nurodė, kad žvejybos vieta yra ne jam priklausančiame sklype. Be to pažymėtina, kad tiek pirminės apklausos metu, tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek surašant nutarimą J. M. nei karto nepaminėjo, kad jis turi S. L. leidimą žvejoti, todėl galima daryti išvadą, kad J. M. žinojo, jog žvejoja ne S. L. priklausančiame tvenkinyje. Be to pats S. L. nurodė, kad jis savo vandens telkinyje nebuvo atlikęs įžuvinimo darbų, jis savo vandens telkinyje karpių neaugino, o A. S. ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis jam priklausančiame vandens telkinyje augino žuvis, tame tarpe ir karpius. Civilinio ieškinio byloje nebuvo, todėl dėl jo ir nepasisakytina.

Įvertinus visą bylos medžiagą ir teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys įrodo, jog J. M. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, dėl to nutarimas jo atžvilgiu priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija, skirdama nutarimu administracinę nuobaudą laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Teismas atmeta pareiškėjo Skunde nurodytą teiginį, kad Administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas buvo surašytas pažeidžiant LR ANK 609 str. reikalavimus, tai yra jam nebuvo leista pasirašyti, nes iš Administracinio nusižengimo byloje Nr.86ANN-118943114-17 (vokas b. l. 8 jos b. l. 1-2) matyti, kad Nutarime administracinio nusižengimo byloje tekste po „Nutarimą gavau“ ir Administracinio nusižengimo protokole 2017-09-21 J. M. yra pasirašęs. Tą patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, jog J. M. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

J. M. skundo netenkinti.

2017 m. rugsėjo 21 d. Telšių apskrities VPK veiklos skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 86ANN-118943114-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė