Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. S., trečiajam asmeniui S. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. S. jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą – 7000 Eur ir valstybės naudai jai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad pirmos instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl neturtinės žalos atlyginimo, kur ieškinyje buvo nurodyti trys atsakovai privalėję solidariai atlyginti jai padarytą neturtinę žalą. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pripažino ieškovės reikalavimą pagrįstu ir įstatymo nustatytais pagrindais bei dydžiu atlygino ieškovei padarytą neturtinę žalą. Proceso metu ieškovei ir atsakovui E. K. pavyko surasti kompromisą ir jie susitarė dėl taikaus ginčo baigimo. Šalys sudarė taikos sutartį, kurioje numatė, kad atsakovas E. K. per dvejus metus nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme sumokės ieškovei A. K. dviejų tūkstančių eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Liko pagrindas kelti materialinius teisinius reikalavimus tik atsakovui D. S.. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad draudimo bendrovė pilnai įvykdė savo įstatyminę pareigą, taip pat į taikaus susitarimo su atsakovu E. K. faktą, mažina atsakovui D. S. keliamą materialinį teisinį reikalavimą iki 7000 Eur. Nurodo, kad toks dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes atsakovo D. S. padarytas pirminis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su neigiamomis pasekmėmis. Tinkamai laikantis šio taisyklių reikalavimo eismo įvykis galėjo neįvykti ir neigiamos pasekmės galėjo neatsirasti. Atsakovo D. S. kaltė pasireiškia tuo, kad jis ne tik neturėjo teisės pats neblaivus vairuoti transporto priemonės, tačiau jos vairavimo perduoti kitam neblaiviam asmeniui. Atsakovas D. S. nesielgė nei apdairiai, nei rūpestingai, perduodamas automobilį vairuoti neblaiviam asmeniu. Jis šiais veiksmais tiesiogiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius ne tik neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau ir duoti vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar neblaiviems. Abu atsakovai kartu vartojo alkoholinius gėrimus, todėl negalėjo nežinoti, kad kuris nors yra neblaivus. Dėl patirto sunkaus kūno sužalojimo ieškovė patyrė didelius fizinius ir dvasinius skausmus bei išgyvenimus. Padaryta neturtinė žala pirmiausia pasireiškė didžiuliais ilgalaikiais fiziniais skausmais. Šį skausmą patyrė dėl paties sunkus kūno sužalojimo. Šis skausmas yra dažnai atsinaujinantis, kai organizmas pavargsta, gauna didesnius fizinius krūvius. Ši negatyvi būsena yra ilgalaikio pobūdžio, ankstesnė sveikatos būklė praktiškai nebeatkuriama, o tai yra vienas iš kriterijų, nulemiančių santykinai didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį nei sumokėjo kiti atsakovai šioje civilinėje byloje. Psichinė sveikata taip pat buvo ženkliai pažeista, patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo ateities. Taip buvo pažeistos teisės į psichinį asmenybės neliečiamumą, teisė į saugią aplinką ne tik apskritai viešoje vietoje, tačiau ir buityje. Be kitų neigiamų pasekmių patyrė ir dvasinį sukrėtimą, ir bendravimo galimybių sumažėjimą, ir emocinę depresiją, ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį, yra stipriai pažeistas. Ieškovė smarkiai pergyvena dėl atsiradusių gyvenimo pakitimų ir susirūpinusi dėl galimų ateityje pasekmių, apėmęs neteisybės ir bejėgiškumo jausmas. Neigiamos pasekmės socialinei gerovei taip pat yra esminės. Netektas turėtas fizinis pajėgumas ir galimybės atlikti net tuos namų ūkio tvarkymo darbus, kuriuos galėjo atlikti iki patirtos traumos, tapo priklausoma nuo kitų asmenų, nes nebegali įgyvendinti kai kurių savo pilietinių teisių ar vykdyti pilietinių pareigų, reikalinga kito asmens pagalba apsirūpinant maistu ir jį gaminant, skalbiant, tvarkant namų turtą ir ūkį. Įstatymo nustatyta tvarka jai yra paskirta globa. Sveikatos pažeidimo liekamieji padariniai laikytini pastovaus pobūdžio, todėl iš atsakovo D. S. priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti 7000 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. K. savo ieškinį palaikė, nurodė, kad atsakovas D. S. jos būkle nesidomi, žada aplankyti, atvežti lauktuvių, bet nieko nepadeda. Mano, kad jis, paimdamas tėvų automobilį, padarė jai žalą – jei jis nebūtų paėmęs mašinos, nieko nebūtų buvę. Eismo įvykio vakarą ji buvo pas D. S. tėvus, atvažiavo jos brolis E. K. iš (duomenys neskelbtini). Ji laukė taksi, kurią atsakovas buvo iškvietęs, kad ją parvežtų namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nesulaukęs taksi, atsakovas pats pasisiūlė ją parvežti. Jis paėmė mamos mašiną, kurią pradžioje vairavo pats, po to persėdo vairuoti jos brolis, kuris nesilaikė saugaus greičio, lenkė kitą mašiną ir nuvažiavo nuo kelio. Tą vakarą visi vartojo alkoholį. Jai reikėjo grįžti į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes turi du vaikus, kažkas iškvietė vaikų teisių specialistus, todėl jai reikėjo skubiai grįžti. Ji nesakė atsakovui, kad jis nevažiuotų su mamos automobiliu. Iš pradžių ji buvo iš atsakovo atėmusi automobilio raktelius, nunešė pas jo mamą, bet šis vėl juos pasiėmė ir jie išvažiavo. Mamos leidimo pasinaudoti automobiliu neprašė. Ji žinojo, kad atsakovas neblaivus ir neturi teisės vairuoti. Sėdo į automobilį, nes taip pat buvo neblaivi. Brolis taip pat neturėjo teisės vairuoti. Supranta, kad blogai pasielgė sėsdama važiuoti su girtais vairuotojais. Prieš eismo įvykį taip pat buvo važiavusi tiek su broliu, tiek su atsakovu, žinodama, kad jie neturi vairuotojo pažymėjimo. Kadangi atsakovas važiavo greitai, brolis prašė jam perduoti vairuoti, ji taip pat perspėjo atsakovą dėl neatsargaus vairavimo. Atsakovas žinojo, kad jos brolis neturi teisės vairuoti ir yra išgėręs alkoholio, bet vis tiek perdavė vairuoti. Brolio vairavimas atsargesnis nebuvo, jam taip pat ji reiškė pastabas, bet brolis į jas nereagavo. Draudimas jai atlygino 5000 Eur neturtinę žalą, su broliu susitarė, kad jis atlygins 2000 Eur neturtinę žalą, bet per metus brolis dar nieko neatlygino, nors dirba. Brolis žadėjo jai padėti, bet nieko nepadeda, ji ketina priverstinai išsiieškoti žalą. Iš atsakovo D. S. reikalauja daugiau nei iš savo brolio, nes su broliu susitarė geruoju. Be to, ji iš principo iš atsakovo reikalauja daugiau, nes jis ją šmeižia, vadina alkoholike, jo sugyventinė paskambinusi taip pat ją koneveikia. Atsakovas buvo pas ją atvykęs liepos mėnesį ir žadėjo atlyginti žalą. Ji patyrė sužalojimus, dėl kurių nevaldo rankų ir kojų, nuolat vartoja vaistus, lovoje nepasiverčia. Ji pati gali tik atsisėsti, negali apsirengti, susišukuoti, nusiprausti, nuolat jaučia skausmą. Turi tik 10 procentų darbingumą, jai neterminuotai nustatyta rūpyba, mama paskirta rūpintoja. Ją buvo apėmusi depresija, gėrė vaistus. Pati nebegali pasirūpinti savo vaikais, dėl jos traumos vaikai auga pas globėją. Nors šiuo metu yra fiziškai stipresnė, nei po avarijos, bet vaikščioti negalės. Atsakovas D. S. kaltas, kad perdavė automobilį vairuoti teisės neturinčiam asmeniui. Pripažino, jog atsakovas po įvykio ją lankė ligoninėje, pirko visko, ko reikėjo, apie pusę metų teikė jai pagalbą, padėjo daugiau nei brolis. Tuo tarpu brolis po įvykio jokios pagalbos neteikė. Baudžiamosios bylos nagrinėjime ji nedalyvavo, ieškinio kaltam asmeniui neteikė.

Atsakovas D. S. ir trečiasis asmuo S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimai jiems įteikti tinkamai, t. y. atsakovui adresuotas teismo šaukimas įteiktas jo motinai S. S. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis), kuri šioje byloje yra ir trečiasis asmuo. Apie bylos laiką ir vietą S. S. pranešta parengiamajame teismo posėdyje, jai pasirašant pranešime.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas D. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė po eismo įvykio padėjęs ieškovei, vežęs jai vaistus, slaugos priemones, lankęs ją ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis, prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-408-1079/2019 duomenimis, ieškovės, jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-457/2017 E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad 2016 m. spalio 23 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 8-ame kilometre, vairuodamas lengvąjį automobilį VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 ir 129 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kraujyje rasta 1,02 promilės etilo alkoholio (KET 14 punktas), važiuodamas keliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, kelio posūkyje nesulėtino važiavimo greičio (KET 127 punktas), važiavo nemažesniu nei 55 km/h greičiu ir viršijo gyvenvietėse leistiną maksimalų 50 km/h greitį (KET 129 punktas), ir dėl to kelio posūkyje nesuvaldė automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio ieškovei A. K. dėl stuburo kaktinės dalies VI slankstelio neurokomplikuoto lūžio, sukėlusio dalinį nugaros smegenų pažeidimą (mielitą), rankų parezę, kojų plegiją ir dubens organų funkcijos sutrikimą buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (civilinė bylą (tolia – c. b.) Nr. 2-408-1079/2019, b. l. 8-11); iš neįgaliojo pažymėjimo, darbingumo lygio pažymos kopijų matyti, kad ieškovei A. K. nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. ir nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. nustatytas 10 procentų darbingumo lygis (c. b. Nr. 2-408-1079/2019, b. l. 4, 6-7); Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma patvirtina, kad A. K. nuo 2017 m. balandžio 27 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (c. b. Nr. 2-408-1079/2019, b. l. 5); iš 2017 m. vasario 23 d. Asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis sutarties dėl ilgalaikio materialinio turto matyti, kad ieškovei A. K. perduotas naudoti neįgaliojo vežimėlis (c. b. Nr. 2-408-1079/2019, b. l. 17); teismų informacinės sistemos LITEKrdO duomenimis nustatyta, kad ieškovei A. K. Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatyta rūpyba, rūpintoju paskirtas T. M., kuris Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų, ir ieškovės A. K. rūpintoja paskirta jos motina L. K.; iš prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-86-457/2017 medžiagos – 2016 m. spalio 27 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad ieškovė A. K. ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausta liudytoja, nurodė, kad 2016 m. spalio 23 d. ji, jos brolis E. K. ir draugas E. S. gėrė alkoholį pas D. S., kai apie 18 val. ji paprašė, kad D. S. ją parvežtų į namus pas mamą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis, būdamas išgėręs, pasiėmė mamos VOLVO automobilį, iš pradžių vairavo D. S., bet jis labai „spaudė gazą“, jai liepus nelakstyti, jis apsikeitė vietomis su jos broliu E. K., kuris taip pat buvo išgėręs. Bevažiuojant keliu, juos aplenkė automobilis ir brolis paspaudęs „gazą“ jį lenkė, tada pajuto smūgį, po kurio nieko neatsimena (b. l. 43-44); iš 2017 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamojo pasėdžio metu kaltinamasis E. K. parodė, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) susiskambino su seserimi A. K., kuri jam pasakė ateiti pas D. S. išgerti alaus. Baigus gerti, su D. S. nuėjo dar nusipirkti. Sesuo pasakė, kad ji 20.00 val. turi būti namuose, nes ją tikrina vaikų teisių specialistai. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, nusipirko dar alaus, sesuo pasakė, kad važiuotų aplankyti mamos. Jis paėmė automobilio „Volvo V70“ raktelius ir vairavo, D. S. ir sesuo atsisėdo į automobilio galą. Važiuojant D. S. „užsimanė“ pavairuoti, jis jam leido, bet automobilį sumėtė, tuomet A. pasakė, kad jis vairuotų automobilį ir jie su D. S. apsikeitė vietomis, pats sėdo už automobilio vairo. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) nesuvaldė automobilio ir vairuotojo puse trenkėsi į pakelės medį, atsidūrė griovyje. Lenkimo metu automobilio greitis buvo 120 km/h, kai pristabdė – 110 km/h. Kadangi po smūgio buvo užspaustos vairuotojo durelės, išlipo pro priekines keleivio dureles. Jam paklausus, ar visi sveiki, D. S. pasakė, kad jis sveikas, sesuo nekalbėjo, tačiau paskui pasakė, kad nejaučia kūno, jie ją ištraukė iš automobilio, iškvietė greitąją pagalbą, policiją, gaisrinę. Policijoje surašė visus dokumentus ir jį dviem paroms išvežė. Sesuo dabar neįgali, gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini). Automobilis „Volvo V70“ buvo D. S. tėvo. Su seserimi A. susitaikė, jai padeda mama, patėvis, sesers atsiprašė, padėjo, mokėjo pinigus, kiek galėjo (b. l. 46-51); atsakovas D. S. 2016 m. spalio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2016 m. spalio 23 d. pas jį namuose kartu su E. K. ir A. K. gėrė alų, kai apie 18.30 val. A. K. pradėjo prašyti, kad ją parvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini). Jis pasiėmė savo mamos automobilį Volvo, vairuotojo pažymėjimo neturi, degalinėje užsipylę kuro, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini) kaimą, jis dėl girtumo sumėtė automobilį. Tai pamatęs E. K. liepė jam duoti vairuoti, todėl jam sustojus, E. K. sėdo vairuoti. Prieš (duomenys neskelbtini), važiavo automobilis, kurį E. K. pradėjo lenkti, lenkimo metu automobilio greitis buvo 120 km/h. Aplenkus automobilį ir grįžus į dešinę pusę, automobilį sumėtė, pajuto, kad E. K. stabdo automobilį bei iš karto vėl atleido stabdį ir dar kartą smarkiai paspaudė stabdžio pedalą. Po to automobilis tiesiai nuvažiavo nuo kelio ir laužydamas krūmus bei medžius atsitrenkė į storesnį medį, dėl ko automobilis sustojo, variklis užgeso, iš po priekinio skydelio veržėsi dūmai. A. K. atsakė, kad negali pajudinti kojų. Jis koja išspyrė dešinės pusės galinių durelių stiklą ir atidarė duris. A. K. ištraukė iš automobilio ir už dviejų metrų paguldė ant nugaros. Kaip ją ištraukė nepamena, ar buvo priėję kitų asmenų, negali pasakyti, nes visą laiką buvo prie draugės ir šaukė, kad kviestų greitąją. E. K. prie sesers nebuvo priėjęs, vaikščiojo prie automobilio. Perduodamas automobilį vairuoti E. K., žinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 45); Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-660-457/2016 D. S. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje dėl to, kad 2016 m. spalio 23 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. S., ir tuo pažeidė KET 14 punktą (c. b. Nr. 2-408-1079/2019, b. l. 65-66); Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad atsakovas D. S. prieš 2016 m. spalio 23 d. įvykį administracine tvarka vieną kartą baustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių, vėliau po įvykio atsakovas du kartus administracine tvarka baustas dėl transporto priemonės vairavo, neturint teisės jo vairuoti (c. b. Nr. 2-408-1079/2019, b. l. 65-66).

Iš civilinės bylos Nr. 2-408-1079/2019 medžiagos matyti, kad 2018 m. spalio 25 d. teisme buvo priimtas nagrinėti ieškovės A. K. ieškinys atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, E. K. ir D. S., trečiajam asmeniui S. S. dėl 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlygimo solidariai iš atsakovų bei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (c. b. Nr. 2-408-1079/2019, b. l. 1-3); atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjus ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2019 m. vasario 5 d. civilinėje byloje Nr. 2-408-1079/2019 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko bei proceso šalių pakeitimo bei 2019 m. sausio 10 d. taikos sutartį sudarytą tarp ieškovės A. K. ir atsakovo E. K., prašydama priteisti jai iš atsakovo D. S. 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; taikos sutartyje pateikė prašymą patvirtinti tarp ieškovės ir atsakovo E. K. sudarytą taikos sutartį, kurioje su atsakovu E. K. susitarė dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią atsakovas E. K. įsipareigojo atlyginti per dvejus metus nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos (c. b. Nr. 2-408-1079/2019, b. l. 49-51); Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės A. K. ieškinys atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, E. K. ir D. S., ir trečiajam asmeniui S. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko bei proceso šalių pakeitimo, palikti nenagrinėti, į parengiamąjį posėdį neatvykus nei vienai iš bylos šalių ir jų atstovams (c. b. Nr. 2-408-1079/2019, b. l. 90-91).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Šioje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. S. jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą – 7 000 Eur, motyvuodama tuo, kad jis kaltas dėl kilusio eismo įvykio, kurio metu ji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes jis ne tik neturėjo teisės pats neblaivus vairuoti transporto priemonės, tačiau ir jos vairavimo perduoti kitam neblaiviam asmeniui. Dėl patirto sunkaus kūno sužalojimo ieškovė patyrė didelius fizinius ir dvasinius skausmus bei išgyvenimus. Padaryta neturtinė žala pasireiškė didžiuliais ilgalaikiais fiziniais skausmais, ankstesnė sveikatos būklė nebeatkuriama. Psichinė sveikata taip pat buvo ženkliai pažeista, patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl savo ateities, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinę depresiją, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Atsirado daug nepatogumų, tapo priklausoma nuo kitų asmenų, jai nuolat reikalinga kito asmens pagalba apsirūpinant maistu ir jį gaminant, skalbiant, tvarkant namų turtą ir ūkį, jai nustatyta rūpyba.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Be abejo, be šių, turi būti nustatytos ir kitos sąlygos – žala bei priežastinis ryšys.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo D. S. neteisėtų veiksmų, nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Analogiška teisės norma įtvirtinta KET 14 punkte.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad davimas vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturintiems asmenims pažeidžia minėtas imperatyvias viešosios teisės normas, todėl yra neteisėtas ir civilinės atsakomybės požiūriu tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šių viešosios teisės normų pažeidimas gali lemti pažeidėjo civilinę atsakomybę, jei yra nustatomos likusios civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas D. S., savavališkai paėmęs savo motinai S. S. priklausančią transporto priemonę, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, ne tik pats neblaivus vairavo automobilį eismo įvykio vakarą, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka, bet ir perdavė jį vairuoti neblaiviam ieškovės broliui E. K.. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė imperatyvias teisės normas ir kartu bendro pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai pagal tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą. D. S. neteisėtas veikimas, t. y. perdavimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam, teisės vairuoti neturinčiam asmeniui, laikytinas neteisėtu dėl to, jog tokius veiksmus draudžia atlikti įstatymas, t. y. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalis bei KET 14 punktas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, D. S., savavališkai paėmęs ir pats neblaivus vairuodamas transporto priemonę bei perdavęs ją vairuoti tokios teisės neturinčiam, neblaiviam asmeniui – E. K., civilinės atsakomybės požiūriu laikomas kaltu, nes jis žinojo, kad pats neturi teisė vairuoti transporto priemonių, už tai jau yra baustas, žinojo ir tai, kad transporto priemonę vairuoti perduoda neteisėtai, t. y. kad E. K. neturi teisės vairuoti ir yra neblaivus. Atsakovas D. S. neteisėtai, pažeisdamas viešosios teisės normas (t. y. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalies bei KET 14 punkto nuostatas), pats vairavo, leido vairuoti automobilį ir perdavė jo valdymą tokios teisės neturinčiam asmeniui. Jis žinojo, kad E. K. neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra neblaivus, taigi, suvokė, jog negali perduoti jam vairuoti transporto priemonės. Priešingai, jis ir pats neblaivus ir neturėdamas teisės prieš tai vairavo minėtą automobilį. Dėl visų išvardintų aplinkybių laikytina, kad atsakovas D. S. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kas suponuoja jo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata.

Eismo įvykio metu ieškovei buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai – stuburo kaktinės dalies VI slankstelio neurokomplikuoto lūžis, sukėlęs dalinį nugaros smegenų pažeidimą (mielitą), rankų parezę, kojų plegiją ir dubens organų funkcijos sutrikimą, dėl ko ieškovė iki šiol kenčia fizinius skausmus, nevaikšto, nepakelia rankų, yra nedarbinga, priklausoma nuo kitų žmonių pagalbos. Sutiktina, kad dėl to ji patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, netikrumą dėl savo ateities ir kitas neigiamas emocijas. Sutiktina, kad pasekmės yra sunkios tiek fizine, tiek psichologine prasme, ilgalaikės, neatkuriamos.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nelėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.

Konstatuotina, kad neteisėtai, pažeidžiant viešosios teisės normas, atlikti atsakovo D. S., perdavusio vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti E. K., veiksmai su eismo įvykio metu padaryta žala susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu. Būtent D. S., neturėdamas teisės vairuoti automobilį, būdamas neblaivus (1,69 promilės) ir jau prieš tai vieną kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint tam teisės, paėmė jo motinai S. S. priklausantį automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairavo ir kartu važiavusių asmenų įspėtas dėl neatsargaus vairavimo, perdavė automobilį neblaiviam (1,02 promilės), kartu alkoholį vartojusiam, teisės vairuoti neturinčiam ieškovės A. K. broliui E. K., o pats atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. Atsakovas D. S. savo noru perdavė neblaiviam E. K. automobilį, duomenų, kad E. K. jėga būtų užvaldęs automobilį nėra. Atsakovas D. S. nereiškė jam pretenzijų dėl pavojingo vairavimo. Įvertinus aptartas aplinkybes, sutiktina su ieškovės išsakyta pozicija, kad jeigu atsakovas nebūtų iš mamos paėmęs automobilio, jo vairavęs pats ir perdavęs vairuoti tokios teisės neturinčiam neblaiviam E. K., nebūtų sąlygų kilti eismo įvykiui ir nebūtų atsiradę byloje aptartų padarinių.

Visos šios išdėstytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, jog šiuo atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo D. S. civilinei atsakomybei kilti, t. y. jo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ieškovei bei atsakovo kaltė.

Dėl neturtinės žalos dydžio

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016, 2K-294-303/2018).

Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui atlyginti 7 000 Eur neturtinės žalos. Reikalaujamos sumos dydžio ieškovė nemotyvavo, tiesiog nurodė, jog atsakovas kaltas dėl jos patirtų kūno sužalojimų ir privalo atlyginti jai padarytą neturtinę žalą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos ieškovei 5 000 Eur atlygino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovė susitarė su kitu dėl eismo įvykio kaltu asmeniu – broliu E. K., taikos sutartis teismo nepatvirtinta.

Kaip minėta spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas privalo atsižvelgti į įstatymu nustatytus kriterijus – pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į teismų formuojamą praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose, tačiau konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir specifiką.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).

Teismas spręsdamas dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio įvertina ieškovei jau atlygintos neturtinės žalos dydį bei sutartos atlyginti neturtinės žalos dydį; dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių atsakingų asmenų skaičių; atsakovo neteisėtus veiksmus ir jo kaltę dėl kilusių pasekmių, atsakovo elgesį po eismo įvykio; bei tai, jog ir pačios ieškovės neatsargus ir nerūpestingas elgesys įtakojo kilusias sunkias pasekmes jai pačiai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės pasisakymų nustatyta, kad ieškovė iki eismo įvykio kartu su įvykį sukėlusiu broliu E. K. ir atsakovu D. S. kartu vartojo alkoholinius gėrimus, ir iš esmės ieškovės iniciatyva, atsakovas D. S. paėmė jo motinai priklausantį automobilį, kad parvežtų ieškovę A. K. namo. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog tiek atsakovas, tiek ir jos brolis E. K. neturi teisės vairuoti, be to yra neblaivūs, tačiau šios aplinkybės neįtakojo ieškovės sprendimo važiuoti kartu automobiliu su dviem neblaiviais asmenimis. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip itin neatsargus ir į jį atsižvelgtina nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas D. S. po eismo įvykio pusę metų rūpinosi ja, lankė ligoninėje, vežė vaistus bei slaugos priemones. Šios nurodytos aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo D. S. neturtinės žalos suma, kuri daugiau nei tris kartus viršiją su eismo įvykio kaltininku sutartą atlyginti neturtinės žalos dydį, laikytina neprotinga ir nepagrįsta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškovės reikalavimas mažintinas ir iš atsakovo D. S. ieškovei priteistina 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

Ieškovės atstovas teismo posėdyje taip pat pateikė prašymą patvirtinti ieškovės ir jos brolio E. K. sudarytą taikos sutartį.

Kaip buvo minėta aukščiau civilinėje byloje Nr. 2-408-1079/2019, kurioje buvo pateikta teismui ieškovės A. K. ir atsakovo E. K. taikos sutartis, 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės A. K. ieškinys atsakovams akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, E. K. ir D. S., ir trečiajam asmeniui S. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko bei proceso šalių pakeitimo, palikti nenagrinėti, taikos sutartis nepatvirtinta. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas yra tik D. S., ieškiniu reikalavimai E. K. nebuvo keliami, jis nėra šios nagrinėjamos civilinės bylos šalis, dėl to šioje byloje spręsti dėl ieškovės ir E. K. sudarytos taikos sutarties patvirtinimo nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. 2017 m. gruodžio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – tarnyba) sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-1-4288-24217 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, A. K. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios sutrikdžius sveikatą, atlyginimo, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-P-4288-8991 tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą pratęsė.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Kadangi ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai dėl neturtinės žalos priteisimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 45,00 Eur žyminis mokestis (1500 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 27 d. pažymos matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 2.5.(NTP-2)-1-4288-24217 (su 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. Nr. 2.5.(NTP-2)-18-P-4288-8991 pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo terminą), antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 484,25 Eur (b. l. 53).

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir šalių procesinį elgesį, vertina, kad pagal aukščiau minėtus du tarnybos sprendimus ieškovei antrinė teisinė pagalba buvo teikiama ne tik šioje, bet ir ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-408-1079/2019, kurioje be atsakovo D. S. atsakovais patraukti buvo dar du asmenys, ieškinys šioje civilinėje byloje paliktas nenagrinėtas ir dėl ieškovės kaltės – ji ir jos atstovas be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė taip pat į du posėdžius iš trijų neatvyko.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovei priteistos neturtinės žalos dydį ir įvertinęs tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai buvo įteikiami tinkamai, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atvyko tik į vieną parengiamąjį teismo posėdį, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad iš atsakovo D. S. priteistina 150,00 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Teismas patyrė 12,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 99, 259 – 270, 392, 399 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K. 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 12,28 Eur (dvylika eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.