Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2022-02-15 · Civilinė byla Nr. 2YT-1229-1028/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
2YT-1229-1028/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00051-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Pareiškėjas
N. V.
Suinteresuotas asmuo
J. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1229-1028/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00051-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 15 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo J. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į antstolę su 2021-12-29 skundu, kuriuo prašo už civilinės bylos Nr. 2-76-1004/2020 2020 m. birželio 19 d. teismo sprendimo nevykdymą J. T. taikyti poveikio priemones.

Skunde nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 13 d. pateikus antstoliui prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui, jis atsisakė priimti vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-08-17 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020, nurodydamas, kad grąžinimo pagrindas - vykdomasis raštas išduotas pagal sprendimą, kurio įvykdymui atlikti priverstinio vykdymo veiksmus nėra pagrindo. Antstolis vadovavosi 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame rašoma „ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“, nekonkretizuojant, kokios tai „kitokios akivaizdžios kliūtys“. Toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020, jau anksčiau, atsakovė J. T., jam pavėlavus perduoti sūnų jai, kreipėsi į antstolį A. B., kuris pagal tos pačios bylos vykdomąjį raštą neatsisakė priimti vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020, o atliko atitinkamus veiksmus.

Antstolė 2022-01-04 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi CPK 510 str. 3 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Patvarkyme nurodyta, kad 2021-12-16 antstolės V. Š. kontoroje buvo priimtas patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-71-30475. Šiame patvarkyme nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismas sprendimu nustatė bendravimo su vaiku tvarką, tačiau nei vienos iš proceso šalių neįpareigojo imtis atitinkamų valinių veiksmų tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, t. y. teismo sprendime nėra nurodyta jokio įpareigojimo skolininkui (sprendime nurodytos tik teisės ir įsipareigojimai), todėl, netgi nesilaikant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, antstoliui neatsiranda teisės ir pagrindo kreiptis į teismą LR CPK 771 str. numatyta tvarka. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą - patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad priverstinis teismo sprendimų vykdymas taikomas ne visada, jis yra tik viena iš teismo sprendimų įgyvendinimo formų. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Tačiau priverstinai vykdomi ne visi teismo sprendimai. Teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo paprastai nereikalingi taikyti priverstines vykdymo priemones, nes teisinį efektą sukelia pats sprendimas. <...>. Sprendimas dėl šalių teisių ir pareigų nustatymo yra efektyvus nuo pat įsiteisėjimo momento nepriklausomai nuo to atsakovas atliko kokius nors veiksmus ar ne. Toks teismo sprendimas pagal reguliuojamų santykių pobūdį (ginčo dalyką) yra savaime besirealizuojantis arba savaime vykdomas. <...>. Manytina, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (be jokio įpareigojimo šaliai/šalims), pagal savo pobūdį nėra vykdytinas. Šalių elgesys sprendimu dėl teisių nustatymo užtikrinamas ne tiesiogine prievarta, o sprendimo įgyvendinimu. Jeigu šalis nesiskaito su sprendimu dėl nustatymo ir pažeidžia kitos šalies teises, tai pažeistos teisės tokiu atveju gali būti ginamos, pareiškiant ieškinį teisme dėl įpareigojimo, kuris gali būti priverstinai įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Antstolių kontora prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir kt., bylos Nr. 3K-3-359/2001). 2021-08-17 vykdomajame rašte Nr. 2-76-1004 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu nustatė bendravimo su vaiku tvarką, tačiau nei vienos iš proceso šalių neįpareigojo imtis atitinkamų valinių veiksmų tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, t. y. teismo sprendime nėra nurodyta jokio įpareigojimo skolininkui (sprendime nurodytos tik teisės ir įsipareigojimai), todėl nesilaikant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, antstoliui neatsiranda teisės ir pagrindo kreiptis į teismą LR CPK 771 str. numatyta tvarka. Be to, savo skunde pareiškėjas teigia, kad antstolis A. B. jau vykdo vykdomąjį raštą, kurioje skolininkas yra N. V., o išieškotoja J. T.. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad pagal tą patį sprendimą (ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą) vykdomoji byla jau vykdoma ir procesiniai veiksmai atliekami joje. Antstolės V. Š. kontoroje nėra vykdoma vykdomoji byla, o ir dėl aukščiau išvardintų aplinkybių taikyti poveikio priemonių nėra galimybės.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolė 2021-12-16 atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui - Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-08-17 vykdomąjį raštą byloje Nr. 2-76-1004/2020. Iš vykdomojo rašto matyti, kad jis išduotas civilinėje byloje, kurioje ginčas kilo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Kadangi tarp tėvų kilo teisminis ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tai jau savaime reiškia, kad bendro sutarimo šiuo klausimu tarp tėvų nėra. Teismo sprendimas tokio pobūdžio ginčo atveju reiškia, kad turi būti teisiškai sureguliuota šalių ginčas. Tai taip pat reiškia, kad teismo sprendimas, kaip ir bet koks kitas teismo sprendimas, yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Tačiau teismo sprendimo įstatyminis privalomumas negarantuoja, kad asmenys, su kuriais jis susijęs, sprendimą vykdys geranoriškai. Tuo tikslu civilinio proceso kodekse visa šešta jo dalis skirta priverstinio teismų sprendimų vykdymo procesui.

Teismų sprendimai civilinėse bylose, kuriose nagrinėjami tėvų ginčai dėl bendravimo su vaikais, paprastai būna standartiški, numatant bendravimo tvarką. Sprendimuose nėra nurodoma, kokius imperatyvius veiksmus kiekvienu iš bendravimo niuansų atveju turi atlikti kiekvienas iš tėvų ir kokios yra pasekmės už tokių veiksmų neatlikimą. Savaime suprantama, kad tuo atveju, kai vienas iš tėvų, kuriam nustatyta bendravimo teisė, turi teisę bendrauti su vaiku, kitas iš tėvų turi tam nedaryti kliūčių, visų pirma fizinių (pvz. vaiko neperdavimas, neišleidimas, laikinas išvežimas iš gyvenamosios vietos), taip pat ir nedaryti neigiamos įtakos vaikui (pvz. neigiamai kalbėti apie kitą iš tėvų, įkalbinėti vaiką nebendrauti su kitu iš tėvų ir pan.).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos akivaizdžiai priimtas ne dėl to, kad būtų vien elementariai konstatuotos pareiškėjo teisės bendrauti su vaiku, bet ir dėl to, kad vaiko motina nedarytų kliūčių tokiam bendravimui. Taigi, toks teismo sprendimas, esant nurodytoms kliūtims, turi būti vykdomas priverstinai, keik tai atitinka vaiko interesus. Tokio pobūdžio teismo sprendimų vykdymas numatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI).

Vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas (SVI 50 p.). Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka (SVI 51 p.).

Taigi, teismo sprendimai, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka, gali ir turi būti vykdomi, teisės aktai numato jų vykdymo tvarką. Savaime suprantama, kad nėra numatyta konkrečių atvejų, koks turi būti antstolio patvarkymo turinys ir kaip sprendimas turi būti vykdomas. Tokiais atvejais antstolis paprastai pirmiausiai surašo įpareigojimą skolininkui vykdyti tam tikras teismo sprendimo nuostatas, dėl kurių nevykdymo kreipiasi išieškotojas. Toliau, priklausomai nuo problemos pobūdžio, gali būti pasitelkiami valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai, netgi policija. Savaime suprantama, kad vaikas neturėtų būti priverstinai tempiamas iš namų bendravimui ar kitaip verčiamas bendrauti, jei pats to nenori, tačiau įsitikinti ir konstatuoti, ar tas iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolat gyvena, nedaro fizinių kliūčių bendravimui, yra įmanoma ir tokia apimtimi teismo sprendimas gali būti vykdomas. Pasitelkiant valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos specialistus (pvz. atlikus pokalbį su vaiku) galimai būtų įmanoma nustatyti ir tai, ar tas iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolat gyvena, nedaro neigiamos įtakos vaikui, dėl ko vaikas vengia bendrauti su kitu iš tėvų.

Nustačius vienokias ar kitokias aplinkybes, jei teismo sprendimas yra nevykdomas, antstolis gali ir turi surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi praktikoje yra dažni atvejai, kai tėvai, ar vienas iš jų, būdami tarpusavyje itin konfliktiški, panaudoja vaikus, siekdami pakenkti kito iš tėvų teisėms bei interesams iš savanaudiškų, subjektyvių paskatų, taip pažeidžiant ir vaiko teises bei interesus, visų pirma – bendrauti su abiem tėvais. Tokiems atvejams spręsti ir yra CPK 771 straipsnis, numatantis teismo teisę skirti baudą teismo sprendimo nevykdančiam tėvui.

Skundu pareiškėjas prašo vaiko motinai taikyti poveikio priemones. Savaime suprantama toks reikalavimas iš karto negali būti tenkinamas, kadangi turi būti nustatytos jau nurodytos aplinkybės ir atlikti nurodyti, taip pat teisės aktų numatyti veiksmai, jog būtų įsitikinta dėl teismo sprendimo nevykdymo. Tokie veiksmai gali būti atlikti tik pradėjus vykdomąją bylą. Taigi, skundas gali būti tenkinamas dalinai, konstatuojant, kad antstolė turi pagrindą priimti vykdomąjį dokumentą ir jį vykdyti priverstinai, teisės aktų nustatyta tvarka.

Nutartis skelbtina 2022-02-15, 16.00 val. (vietoj 16.30 val.), kadangi paskiriant rašytinio posėdžio laiką buvo padarytas rašymo apsirikimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti antstolę V. Š. priimti vykdymui pareiškėjo N. V. teiktą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-08-17 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis