- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- e2-1808-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00065-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- V. G.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. G. 491,01 Eur skolą, 309,47 Eur palūkanas, 44,19 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,20 proc. metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui V. G. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 20 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) bankas su atsakovu V. G. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas Sutartyje nurodyto dydžio kreditas asmeniniam vartojimui, kurio galutinė grąžinimo data yra 2017 m. rugsėjo 20 d. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą kreditoriui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su (duomenys neskelbtini) banku neatsiskaitė. Pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) bankas Sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti likusio kredito ir kitų piniginių sumų grąžinimo.
Tarp pradinio kreditoriaus (duomenys neskelbtini) bankas ir (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 15-20-47, pagal kurią (duomenys neskelbtini) bankas perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė atsakovui pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienoje iš nutarčių išaiškinta, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Kadangi teismo procesiniai dokumentai atsakovui yra įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikytina, kad atsakovas yra tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 491,01 Eur negrąžintą kreditą yra tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 1 dalimi, Sutarties Specialiąja dalimi ir Sutarties Bendrosios dalies 4.1 punktu, iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteistinos 309,47 Eur sutartinės palūkanos, kurias atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti, tačiau byloje įrodymų, kad atsakovas šią sumą ieškovei būtų sumokėję, nėra.
CK 6.71 straipsnis numato, jog skolininkas privalo sumokėti kreditoriui delspinigius, kurių dydį nustato sutartis, įstatymas arba teismas, jei prievolė yra neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Ieškovas iš (duomenys neskelbtini) įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl 44,19 Eur delspinigių priteisimo. Iš teismui pateikto Delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas atsakovui už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 19 d. iki 2020 m. sausio 15 d. paskaičiavo iš viso 44,19 Eur dydžio delspinigius. Atsakovas delspinigių skolos apmokėjęs nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių, kuriuos perėmė reikalavimo teisę yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 44,19 Eur delspinigiai.
Ieškovei iš atsakovų taip pat priteistinos 19,2 proc. dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (491,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 844,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 19,00 Eur žyminis mokestis iš atsakovo priteistinos ieškovo naudai CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a/s Nr. (duomenys neskelbtini), 491,01 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt vieno euro 01 cento) negrąžinto kredito sumą, 309,47 Eur (trijų šimtų devynių eurų 47 centų) palūkanas, 44,19 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 19 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (844,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,00 (devyniolikos eurų) žyminio mokesčio iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti atsakovei.