Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžia­mą­ja by­la, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vykdantis indivi­du­alią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Marijampolės rajono apylinkės teis­mo 2013-01-10 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straips­nio 1, 4 dalis, 65, 66 straipsnius, paskirta galutinė bausmė – 26 780 Lt (7 756,02 eurų) bauda, kurią, kaip nustatyta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-05-24 nutartimi, privalėjo sumo­kėti per viene­rius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmė neatlikta, bauda nesumo­kė­ta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. liepos 7 d. apklausiamas liudytoju ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, už žinomai melagingų parodymų davimą, Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-780/2014 teismo posėdžio metu melagingai teigė, kad nėra davęs 2000 eurų kyšio buvusiam Mari­jam­polės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios poli­cijos skyriaus vyriausiajam specialistui S. M., nes pastarasis tuo pačiu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už kyšio priėmimą iš A. K..

Kaltinamojo A. K. parodymais (b. l. 50-53), kuriuose savo kaltę jis pripa­žino visiš­­­kai. Paaiškino, kad pirmos apklausos metu neišsakė savo pozicijos dėl pareikšto įtarimo, kadan­­gi Kauno apygar­­dos teisme nebuvo priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje dėl S. M.. 2014-06-16 ir 2014-07-07 Lazdijų rajono apylinkės teisme apklausiamas liudytoju ir įspė­­tas dėl atsako­my­bės už žinomai melagingų parodymų davimą melagingai nurodė, jog nėra davęs 2000 eurų kyšio buvu­siam Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvar­i­jos policijos komisa­ria­to Viešosios policijos skyriaus vyriausiajam specialistui S. M., todėl, kad norėjo padė­ti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, tikėjosi, jog jo melagingi paro­­dymai padės. S. M. to daryti neprašė nei pats, nei per kitus asmenis, taip pasiel­g­ti nusprendė pats. 2012-09-24 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuni­teto poskyrio vyresnia­jai tyrėjai E. P. apklausos metu davė išsamius ir teisingus paro­dy­mus. Jo sveikatos būklė yra gera, jokių nusiskundimų neturi. Dėl tokio poelgio labai gailisi.

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi (b. l. 1), kurioje nurody­ta, jog 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu teismas nustatė, kad liudytojas A. K. 2014-06-16 ir 2014-07-07 teismo posėdžių metu Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžia­mo­joje byloje Nr. 1-7-780/2014 melagingai teigė, kad nėra davęs 2000 eurų kyšio buvusiam Mari­jam­­polės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešo­sios poli­ci­jos skyriaus vyriausiajam specialistui S. M., nes pastarasis tuo pačiu teismo nuos­prendžiu buvo nuteistas už kyšio priėmimą iš A. K..

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu (b. l. 26-33), iš kurio maty­­ti, kad S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 226 straips­­nio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestas (b. l. 36-40).

A. K. liudytojo apklausos protokolu (b. l. 7-9), iš kurio matyti, kad jis, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, 2012-09-24 davė parodymus Marijampolės apskri­ties vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto poskyrio vyresniajai tyrėjai E. P.. Jis parodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 64-1-00571-12 jo procesinė padėtis yra įtariamasis, nors iš pradžių buvo liudytojas. Kad ir toliau jo procesinė padėtis būtų išlikusi liudytoju, ieškojo tarpi­nin­­ko, kuris galėtų viską suderinti su bylą tiriančiais tyrėjais. Kreipėsi į savo pažįstamą Zenių, kuris jį suvedė su pareigūnu S. M.. Jų susitikimas vyko pas Zenių garaže. Susitikimo metu gėrė alkoholį. Pokalbio metu S. M. pasakė, kad reikia 2000 eurų. Už tuos pinigus turėjo „sutvarkyti“, kad jam nebūtų pareikštas įtarimas ir kad būtų paleistas toje pačioje bylo­je laikinai sulaikytas R. K.. Jis paskambino draugui, kad atvežtų pinigus. Kai atve­žė, 2000 eurų po 100 eurų kupiūromis padavė S. M.. Kai baigėsi R. K. laiki­no sulai­kymo laikas, tačiau jis nebuvo paleistas, buvo suimtas, o jam buvo pareikštas įtarimas ir jis laiki­nai sulaikytas, suprato, kad S. M. jį apgavo. Pasibaigus laiki­­nam sulai­ky­mui, nuva­žiavo prie Kalvarijos policijos komisariato, kur susitiko su S. M., kuris patvir­tino, kad „galutiniam rezultate“ viskas bus gerai. Kai jam buvo pareikštas įtarimas ir jis apklau­sia­mas įtariamuoju, apklausinėjusiems pareigūnams, ar tai D. Š., ar tai D. Z., papasa­kojo, kad norėdamas, jog nebūtų pareikštas įtarimas, susirado pareigūną S. M., kad šis tarpininkaudamas papirktų D. Z., kad šis jam nepareikštų įtarimo. S. M. jam pinigų negrąžino.

A. K. priesaika (b. l. 16), iš kurios matyti, kad 2014-06-16 liudytojui A. K. išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, bei jis įspėtas, jog už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus ir už melagingus parodymus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 163 straipsnį ir BK 235 straipsnį. A. K., suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekė sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, tai patvirtino parašu.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolu (b. l. 17-18), iš kurio matyti, kad A. K., įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų paro­dy­mų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiamas liudytoju nurodė, jog Č. pažįsta labai seniai, nežino nuo kada. Su juo bendrauja dažnai. Kuo jis verčiasi nežino. M. nuo kada pažįs­ta negali pasakyti, nes neatsimena. Kokiomis aplinkybėmis susipažino nepamena. Žino, kad jis dirbo policijoje. Susipažino asmeniniais reikalais. Neprisimena nieko apie tai, dėl ko jį apklausė ikiteis­minio tyrimo metu. Atsimena, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas jį nuteisė už pusprie­kabę, nes ji buvo įgyta nelegaliai. Savo kaip liudytojo parodytų aplinkybių neatsimena. Nepa­mena, kas buvo po apklausos. Kad netaptų įtariamuoju toje byloje nieko nesiėmė, niekam nemo­kėjo jokios pinigų sumos. Ar kalbėjo su M. dėl savo statuso pasikeitimo nepamena. M. pinigų nedavė. Susitikimas pas Čerkauską garaže buvo gal tik išgerti butelį.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. teisiamojo posėdžio protokolu (b. l. 19-25), iš kurio matyti, kad A. K. primenama, jog jo kaip liudytojo pareiga duoti teisingus parodymus, atsakomybė už melagingus parodymus. A. K. tai suprato ir apklausiamas liudy­toju nurodė, jog jo parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti posė­džio metu, neteisingi. Jis nurodė, jog pareigūnai konkrečiai prašė duoti parodymus prieš S. M., nurodant, kad jis jam davė kyšį, nors jis jo nedavė. A. K. nurodė, jog nedavė tokių parodymų, o tik juos pasirašė, jog teisinga tai, kad jis prašė pasidomėti M. kas yra toje byloje, tačiau pinigai nebuvo duoti. Nepamena, ar sakė jį sulaikiusiems pareigūnams, kad būtų davęs pinigus kažkam, kad nebūtų sulaikytas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta. Kaltinamasis apklausiamas liudytoju davė melagingus paro­dymus, todėl jo padaryta nu­sikalsta­ma veika tei­singai kvalifi­kuo­ta pa­gal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skir­­­­­ti kaltina­ma­­­­jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti trečda­liu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nekeis­­ti gyvenamosios vietos ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumo­kant per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Kalti­na­­masis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžia­muo­­­­­ju įsa­­ky­­mu, sutinka su siūlomos baus­mės rūšimi ir dydžiu (b. l. 110).

Parenkant bausmę, būtina atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį. A. K. padarė nesunkų tyčinį nusi­kal­timą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs bau­džia­mo­jo įstatymo numatytą veiką ir nuošir­džiai gailisi (BK 59 straips­nio 1 dalies 2 punktas). Jo atsa­ko­my­bę sunki­nančių aplinkybių nenustatyta. Kalti­namasis būdamas teistas už tyči­­nių nusikaltimų padarymą, turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 59-77, 79), vėl padarė tyči­nį nusi­­kaltimą, todėl jis yra reci­­dyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas adminis­t­ra­cine tvarka (b. l. 80-93), vedęs, turi mažametį vaiką (b. l. 56), dirba (b. l. 94), įrašytas psichikos ligų registre, diagno­zė – pasi­­­kar­tojanti depresija, vidutinio sun­kumo epizodas (b. l. 99). Iš teismo psichiat­rijos, teismo psicho­­­logijos ekspertizės, atliktos baudžia­mojoje byloje Nr. 1-7-780/2014, akto Nr. 83TPK-181/2014 matyti, kad A. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas – pasikar­to­jantis depre­­sinis sutrikimas, lengvos depresijos epizo­­das, nuo 2013-10-25. A. K. dėl savo psichi­­nės sveikatos ir psichologinės būklės sugeba teisingai suvokti reikšmingas bylai aplin­ky­bes ir gali duoti parodymus nagrinėjant bylą teisme. Jis dėl savo psichinės sveikatos ir psicho­lo­gi­nės būklės sugebėjo suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir galėjo duoti parodymus 2012-09-24 įvyku­­sios jo liudytojo apklausos metu (b. l. 105-109). Įvertinus tai, teisė­ja sprendžia, kad A. K. skirtina BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi baus­mė, ku­rią siūlo ir proku­­ro­rė, – laisvės apribo­ji­mas, nes reali arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmė neigiamai paveik­­­tų jo šeiminį gyvenimą, mažamečio sūnaus interesus, jis prarastų darbą ir pragyvenimo šaltinį, negalėtų pasirūpinti savo artimaisiais.

Paren­­kant baus­mės dy­dį atsi­žvel­gia­ma į kaltinamojo padarytos nusi­kals­ta­­­mos vei­kos pobū­dį, pavo­jin­­gu­mą, į tai, kad nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, į kal­­ti­na­mojo as­­­­me­­­­ny­­bę, jo šeiminę padėtį, į atsa­ko­my­bę lengvi­nan­čią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus šias aplin­ky­bes teis­mas spren­džia, kad kalti­na­ma­jam skir­ti­na mažes­nė nei sankcijos vidurkis laisvės apribojimo bausmė, nes pripažintina, kad ši bausmė bus pakan­­­kama pa­siek­­ti baus­mės tikslus – sulai­kyti jį nuo nusikals­ta­mų veikų da­ry­mo, nubausti bei už­tik­rinti tei­sin­gu­mo prin­ci­po įgy­ven­di­ni­mą (BK 41, 61 straipsniai).

Kaltina­ma­jam skirtinas įpareigojimas per bausmės laiko­tar­pį nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straips­nio 3 dalies 1 punktas), taip pat jam skirtina bau­­džia­­­­­mojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straips­nis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panai­kin­tina bau­džia­ma­jam įsakymui įsiteisė­jus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, 71 straipsniu, įpareigoti A. K. per bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos įmokėti 5 MGL dydžio (188,30 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaita Nr. LT267300010002455919 „Swedbank“, AB).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės visiškai pridėti Marijam­polės rajono apylinkės teismo 2013-01-10 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę – 26 780 Lt (7 756,02 eurų) baudą ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribo­ji­mą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėju­sių nuo nusikalti­mų asmenų fondą, ją sumokant per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, ir 26 780 Lt (7 756,02 eurų) baudą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panai­kin­ti bau­džia­ma­jam įsakymui įsiteisė­jus.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­lau­­da­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.