- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-385-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04501-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Atsakovas
- D. Ž., G. Ž., L. J., R. Ž., K. K.
- Ieškovas
- A. T.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8081-717/2014 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovams G. Ž., L. J., R. Ž., D. Ž., K. K. dėl naudojimosi tvarkos paveldėtu turtu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovams priklausančiu namu ir kitu nekilnojamuoju turtu tvarką, paskiriant jai naudotis kambarį, plane pažymėtą 1-4, 12,12 kv.m. ploto, o atsakovams kambarį, plane pažymėtą 1-5, 12,85 kv.m ploto, esančius (duomenys neskelbtini). Įėjimu, koridoriumi, virtuve, santechniniu mazgu, kitomis bendro naudojimo patalpomis, ūkiniu pastatu kiemo aikštele šalims paskiriant naudotis bendrai. Ieškovė nurodė, kad po tėvo B. I. mirties, ji su seserimi J. Ž. lygiomis dalimis paveldėjo likusį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jam priklausančius ūkinį pastatą ir kiemo statinius. Sesuo mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė jos vaikaičiai, šios bylos atsakovai. Praktiškai visą namą yra užėmęs atsakovas D. Ž. ir ieškovės į namą neįleidžia, todėl ji nori, kad būtų nustatyta naudojimosi namu tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise A. T., G. Ž., L. J., R. Ž., D. Ž., K. K. priklausančiu namu ir kitu nekilnojamuoju turtu tvarką, nustatydamas, kad (duomenys neskelbtini) esančio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12,12 kv.m ploto kambariu, plane pažymėtu 1-4, naudosis ieškovė A. T., o kitu 12,85 kv. m ploto kambariu, pažymėtu 1-5, naudosis atsakovai G. Ž., L. J., R. Ž., D. Ž., K. K.; įėjimu, koridoriumi, virtuve, santechniniu mazgu, kitomis bendrojo naudojimo patalpomis, ūkiniu pastatu, kiemo įrenginiais ieškovė ir atsakovai naudosis bendrai; priteisė iš atsakovo D. Ž. ieškovei 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 1200,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Kadangi visi atsakovai su ieškiniu sutiko, teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą, surašant sutrumpintus jo motyvus.
Teismas nustatė, kad ieškovė ir J. Ž. po tėvo B. I. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo lygiomis dalimis žiogrinį su priestatu gyvenamąjį namą, kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Paveldėtojos nuosavybės teises įregistravo Registrų centre (b. l. 10). J. Ž. ir A. T. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių. Po J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį J. Ž. vaikaičiai, šios bylos atsakovai, paveldėjo lygiomis dalimis visą turtą, tame tarpe ir tą, kurį J. Ž. buvo paveldėjusi po tėvo mirties (b. l. 11). Teismas nurodė, kad ginčo turtą sudaro dvi gyvenamosios patalpos, plane pažymėtos 1-4 12,12 kv.m ploto ir 1-5 12,85 kv.m ploto bei koridorius 1-2 1,97 kv. m., vonia su tualetu 1-1 4,41 kv. m ir virtuvė 1-3 6,11 kv. m ploto (b. l. 13). Šalys sutarė, kad ieškovė naudosis patalpa 1-4, o atsakovai – patalpa 1-5, patalpomis 1-1, 1-2 ir 1-3 visos šalys naudosis bendrai. Nors gyvenamosios patalpos yra pereinamieji kambariai, tačiau teismas sutiko su geranorišku šalių susitarimu dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, manydamas, kad tuo nebus pažeistos šalių teisės ir teisėti interesai, todėl ieškinį patenkino, prilygindamas jį taikiam susitarimui (CK 4.81 str., 6.983 str. 1 d.).
Ieškinį patenkinęs ir vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė iš atsakovo D. Ž. ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendė, kad iš kitų atsakovų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi jie niekada neturėjo prieštaravimų ieškovės pageidavimui naudotis jai priklausančia turto dalimi, t. y. su ieškovės reikalavimais sutiko ir iki bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad konfliktas dėl naudojimosi patalpomis kilo iš esmės su vieninteliu bendraturčiu – atsakovu D. Ž., kuris faktiškai vienas naudojasi ginčo turtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės atsakovo D. Ž. naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Pagal LR CPK 111 straipsnį, ieškinyje imperatyviai turi būti nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, kuriuo ieškovas grindžia ieškinį, bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo nurodytas aplinkybes. Ieškovės A. T. pateiktame ieškinyje faktų ir įrodymų iš esmės nebuvo. Teismas netinkamai taikė LR CK ir CPK imperatyvias nuostatas, kad teismas privalo nagrinėti visas su byla susijusias faktines aplinkybes ir įrodymus.
2. Ieškovė melagingai ieškinyje nurodė, kad neva tai D. Ž. savavališkai užėmė visą gyvenamąjį namą ir pakeitė namo lauko durų spyną, dėl ko ieškovė esą negali patekti ir naudotis jai priklausančiomis patalpomis. Apeliantas nurodo, kad po močiutės mirties (duomenys neskelbtini), visų bendraturčių tarpusavio sutarimu, jis atėjo gyventi ir prižiūrėti paveldėtą gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Visi bendraturčiai turėjo namo durų raktus. Konflikto nebuvo tol, kol 2013-06-12 grįžęs namo iš darbo jis negalėjo įeiti į namus, nes buvo pakeista namo lauko durų spyna. Dėl šio įvykio raštu kreipėsi į Kauno m. Panemunės PK. Tikrovę atitinkančius faktus geriausiai teismui pateikė atsakovė R. Ž., kuri atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „ A. T., L. J. ir K. K. visada turėjo namo raktus; atsakovas D. Ž. niekada netrukdė bendraturčiams naudotis namu; A. T. šiame name niekada negyveno ir juo niekada nesirūpino; ieškovė A. T. ir L. J. reikalavo D. Ž. ir R. Ž. atsisakyti pretenzijų į paveldimas namo dalis; konfliktai prasidėjo po 2013-05-17, kai notaro biure kartu su visais J. Ž. vaikaičiais priėmėm palikimą.“
3. Nepagrįstas teismo teiginys, jog visi atsakovai sutiko su ieškiniu. Atsakovė R. Ž. iš esmės nesutiko su ieškiniu, raštu teismui nurodydama, jog ieškinys yra nepagrįstas ir melagingas. Atsakovas D. Ž. dalinai sutiko su ieškiniu, nurodydamas, jog egzistuoja konfliktas, kurį išprovokavo pati ieškovė, bei sutiko spręsti konfliktą, įrengiant atskirą įėjimą į ginčo patalpas. Apeliantas pažymi, kad jis ir R. Ž. nesutiko ir nesutinka su melagingu ieškovės teiginiu, esą ieškovės į namą neįsileidžia ir sutinka su naudojimosi tvarka esant pereinamam kambariui.
4. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo D. Ž. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pati nesutiko su atsakovo geranoriškais pasiūlymais ir nepasinaudojo galimybe spręsti savo pačios sukeltą konfliktą ikiteisminių derybų keliu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad šiuo metu D. Ž. užima visą namą ir iki šiol pažeidžia jos teises naudotis jai priklausančia namo dalimi. Todėl D. Ž. apeliacinį skundą vertina kaip bandymą vilkinti teismo sprendimo vykdymą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai ir išvadas yra nepagristos, ką iš esmes patvirtina surinkta bylos medžiaga. Nors apeliantas skunde teigia, kad ieškovė, neturėdama faktinio pagrindo, pateikė teismui melagingą ieškinį, tačiau ieškovė yra ½ dalies namo, dėl kurio naudojimosi tvarkos nustatymo vyksta ginčas, savininkė. Siekdama taikaus bendraturčių ginčo išsprendimo, ji kreipėsi į bendraturčius su pasiūlymu sudaryti notariškai patvirtintą sutartį dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Apeliantas pats atsisakė spręsti ginčą taikiai. Todėl ieškovė buvo priversta savo pažeidžiamas teises ginti teisme. Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikiama jokių teisinių argumentų, dėl kurių ieškovei, kaip namo bendrasavininkei, neturėtų būti nustatyta naudojimosi turtu tvarka, esant situacijai, kai vienas iš bendrasavininkų, piktnaudžiaudamas jam suteiktu pasitikėjimu, faktiškai užvaldė kitiems bendrasavininkams priklausančias turto dalis ir neleidžia jomis naudotis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas nekilnojamojo turto bendrasavininkių ginčas dėl naudojimosi turimu bendrosios dalinės nuosavybės teise turtu tvarkos nustatymo.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovei A. T. ir atsakovams G. Ž., L. J., R. Ž., D. Ž., K. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), namo Nr. 11. Šį šalių turimą turtą sudaro gyvenamajame name esančios dvi gyvenamosios patalpos, plane pažymėtos 1-4 12,12 kv .m ploto ir 1-5 12,85 kv. m ploto, bei koridorius 1-2 1,97 kv. m., vonia su tualetu 1-1 4,41 kv. m ploto, virtuvė 1-3 6,11 kv. m ploto (b. l. 10, 13), taip pat 20 kv. m ūkinis pastatas, kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), (b. l. 10). Ieškovė byloje pareiškė ieškinį atsakovams, kuriame suformulavo reikalavimą: nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovams priklausančiu namu ir kitu nekilnojamuoju turtu tvarką, paskiriant jai naudotis kambarį, plane pažymėtą 1-4, 12,12 kv. m. ploto, o atsakovams kambarį, plane pažymėtą 1-5, 12,85 kv. m ploto, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovė siūlė įėjimu į namą, koridoriumi, virtuve, santechniniu mazgu, kitomis bendro naudojimo patalpomis, ūkiniu pastatu kiemo aikštele šalims paskirti naudotis bendrai.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b. l. 67, 68) ieškinį patenkino, nustatė naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise A. T., G. Ž., L. J., R. Ž., D. Ž., K. K. priklausančiu namu ir kitu nekilnojamuoju turtu tvarką, nustatydamas, kad (duomenys neskelbtini) esančio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12,12 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu 1-4, naudosis ieškovė A. T., o kitu 12,85 kv. m ploto kambariu, pažymėtu 1-5, naudosis atsakovai G. Ž., L. J., R. Ž., D. Ž., K. K.; įėjimu, koridoriumi, virtuve, santechniniu mazgu, kitomis bendrojo naudojimo patalpomis, ūkiniu pastatu, kiemo įrenginiais ieškovė ir atsakovai naudosis bendrai. Teismas priteisė ieškovei A. T. iš atsakovo D. Ž. 144,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 1200,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų tuo motyvu, jog ieškovės konfliktas dėl naudojimosi patalpomis kilo iš esmės su vieninteliu bendraturčiu atsakovu D. Ž., kuris faktiškai vienas naudojasi ginčo turtu. Iš kitų atsakovų teismas ieškovei turėtų išlaidų todėl nepriteisė.
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka skundžia vienas iš atsakovų D. Ž., skundo argumentai grindžiami tuo, jog ieškovė A. T. pateiktame ieškinyje nenurodė ieškinio faktinio pagrindo ir jo neįrodė, teismas netinkamai taikė LR CK ir CPK imperatyvias nuostatas spręsdamas ginčą. Skunde teigiama, jog atsakovas D. Ž. niekada netrukdė bendraturčiams naudotis namu, nes A. T. šiame name niekada negyveno ir juo niekada nesirūpino. Apeliantas mano, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog visi atsakovai sutiko su ieškiniu, faktiškai apeliantas dalinai sutiko su ieškiniu, su ieškiniu nesutiko ir atsakovė R. Ž., todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo D. Ž. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, yra svarbu išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nenukrypti nuo turimų turto idealiųjų dalių, užtikrinti šalių lygiateisiškumą, bei nustatyti tokią naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais tvarką, kuri leistų maksimaliai sumažinti šalių konfliktus ateityje. Byloje ieškovė suformulavo faktinį ieškinio pagrindą, t. y. nurodė tas svarbias aplinkybes, kurios pagrindė reikalavimą nustatyti naudojimosi turimu turtu tvarką, teismas šias aplinkybes tinkamai ir teisingai įvertino, padarė pagrįstas ir teisingas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime išvadas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkių. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog byloje ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, o teismas, spręsdamas ginčą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą (LR CPK 177 str., 185 str.), taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias dalyvių bendrosios dalinės nuosavybės teisių turinį, apimtį, savininkų teisių gynimą (LR CK 4.72 str., 4.98 str.).
Teisėjų kolegija iš pateiktos bylos medžiagos nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, nors juos sieja artimi giminystės santykiai, jog ieškovė dėl nesutarimų su atsakovu D. Ž. naudojantis gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno miesto VPK Šančių ir Panemunės policijos nuovadą dėl administracinės bylos iškėlimo D. Ž. (b.l. 6-9). Ieškovė raštu kreipėsi į D. Ž. (b. l. 9), prašydama geruoju susitarti dėl naudojimosi namo patalpomis, tačiau ginčas tokiu būdu nebuvo išspręstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės konfliktas ir ginčas dėl naudojimosi turtu kilo iš esmės su vieninteliu bendraturčiu atsakovu D. Ž.. Todėl jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš D. Ž. pagrįstai, kadangi jis su ieškiniu sutiko tik iš dalies (b. l. 41-44). Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės turėtos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro nustatytų rekomendacijų dydžio, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti ir atmestini.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.