Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (ekspertei dalyvaujant Zoom programos pagalba per nuotolį) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. gynėjo advokato Zigmo Pociaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam paskirta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Skundžiamu nuosprendžiu A. dėl kaltinimų pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios G. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš nuteistojo A. valstybės naudai nuspręsta išieškoti 12,52 Eur (dvylika eurų 52 ct) proceso išlaidų.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. gynėjo advokato Zigmo Pociaus apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, atlikęs byloje įrodymų tyrimą – gavęs iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas) A. medicininius dokumentus, juos ištyręs teisiamajame posėdyje, išklausęs teismo psichiatrės ekspertės R. D. vertinimą apie minėtus medicininius dokumentus, taip pat jos paaiškinimus apie 2023 m. sausio 3 d. – sausio 23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 75U-I-1/2023 (toliau – ir ekspertizės aktas), konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino A. pakaltinamumo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė jam teisingą ir proporcingą jo padarytai nusikalstamai veikai laisvės atėmimo bausmę.

6. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl A. sveikatos būklės, o būtent, dėl jo pakaltinamumo. Nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, A. pakaltinamumo klausimą įvertino netinkamai. Skunde teigiama, kad nuteistąjį kankina nemiga, suicidinės mintys, jis girdi balsus, (duomenys neskelbtini) kalėjime lankosi pas medikus, dėl ko yra būtina įvertinti dabartinę A. psichinę būseną. Teisėjų kolegija, įvertinusi skunde nurodomas aplinkybes dėl dabartinių A. nusiskundimų, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kalėjimą su prašymu pateikti teismui duomenis, patvirtinančius aplinkybę, kad A. kreipėsi į psichiatrą, taip pat kitus duomenis, susijusius su jo psichine būkle, dėl sveikatos būklės turimais nusiskundimais, jam taikomu gydymu ir pan. (t. 4, b. l. 100). Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo gauta A. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopija (t. 4, b. l. 105–123). Iš šių dokumentų turinio matyti, kokius nusiskundimus A. išsakė (duomenys neskelbtini) kalėjimo medikams, koks medikamentinis gydymas jam buvo skirtas, iš psichologės J. P. pažymų-rekomendacijų dėl A. priežiūros ypatumų taip pat matyti, kokios rekomendacijos skirtos dėl A. priežiūros suėmimo laikotarpiu (t. 4, b. l. 109) bei jam atliekant laisvės atėmimo bausmę (t. 4, b. l. 120). Šie dokumentai pateikti ir teismo psichiatrei ekspertei R. D., kuri teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. išsakomi nusiskundimai – nerimas, miego sutrikimai – nėra psichoziniai. Tai tiesiog bendro pobūdžio sutrikimai, rodantys, kad asmuo adekvačiai reaguoja į esamą juridinę situaciją, kadangi jam gresia rimta bausmė, jis tai suprato ir ekspertizės metu. Būdamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje teigė, kad elgsis priklausomai nuo išvados. Ekspertė paaiškino, kad ir (duomenys neskelbtini) kalėjime dirbanti psichologė nurodė, jog A. siekia būti pripažintas nepakaltinamu, ką ji su kitomis ekspertėmis matė ir jo ekspertinio stebėjimo metu, t. y., kad jis grasino nusižudyti, jei pateks į kalėjimą ir aktyviai tai deklaravo, jog nesuprato ir nesuvokė ką daro (t. 4, b. l. 137).

7. Teisme paaiškinimus davusi ekspertė dalyvavo ir atliekant stacionarinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, tikslu išsiaiškinti, ar A. yra pakaltinamas. Kaip matyti iš byloje esančio ekspertizės akto (t. 2, b. l. 153–160), tyrimui pateikti A. medicininiai duomenys patvirtino, kad jau nuo 2012 m. jis išsakė suicidines mintis, nuo 2017 m. skundėsi miego sutrikimais, dėl ko tiek vienu, tiek kitu atveju jam buvo skirtas gydymas. Vėliau, esant A. nusiskundimams dėl nerimo, įtampos ir pan., jo psichikos būklė buvo tiriama periodiškai, vertinant ir jo protinę būklę, skiriant jam medikamentinį gydymą. Nuteistasis keletą kartų buvo stacionariai gydytas psichiatrinėse ligoninėse. Paskutinis įrašas yra 2021 m. rugsėjo 28 d., kuriame nurodyta, kad tiriamasis gali gyventi savarankišką gyvenimą namuose. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad A. kritiškas jam inkriminuojamų veikų atžvilgiu, supranta juridines šių veikų pasekmes, yra suinteresuotas jų išvengti: teigia, kad norėtų būti gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Stebimas manipuliatyvus jo elgesys, jis teigia, kad elgsis priklausomai nuo ekspertizės išvadų – jei teks vykti į kalėjimą, nusižudys (t. 2, b. l. 159). Ekspertizės akte nurodyta, kad tiriamo nusikaltimo metu A. konstatuojami mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, nepaisant kurių, veikų padarymo metu jis galėjo (visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 159–160). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ekspertė R. D. atkreipė dėmesį į tai, kad paprastai, asmenys, kurie yra psichozėje, kurie serga lėtiniu psichikos sutrikimu, niekada nesako, kad jie negalėjo suprasti to, ką daro, todėl ekspertės tokius A. pasisakymus, kad jis nesuprato, ką darė ir yra nepakaltinamas, vertino kaip manipuliacinio pobūdžio pasisakymus. Įvertinusi teismui iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateiktus dokumentus ekspertė nurodė, kad ji nemato jokių duomenų, dėl kurių reikėtų A. skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (t. 4, b. l. 137–138).

8. Siekiant įvertinti A. gebėjimą suvokti savo veiksmus nukentėjusiosios nužudymo metu, svarbūs ir liudytojos R. U. ((duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro direktorės) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja nurodė, kad pažinojo nukentėjusiąją, kadangi ji gyveno (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. 2022 m. spalio mėnesį B. į nakvynės namus parvežė policijos darbuotojai, o jai (liudytojai) kitą rytą atėjus į darbą, budinti nurodė, jog B. sakė, kad ją išprievartavo brolis A., bet pareiškimą rašyti atsisakė. 2022 m. spalio 26 d. A. atėjo pas liudytoją ir nurodė, kad B. turi persikelti pas jį gyventi. Liudytojai B. paklausus, kaip ji gali gyventi pas brolį, kai praėjusią savaitę teigė, jog brolis ją išprievartavo, A. pašoko nuo kėdės ir pradėjo rėkti „už vieną atsėdėjau keturis metus nekaltai, už tave tikrai nesėdėsiu. Jeigu tu į kokį nors teismą nueisi ir mane priduosi, tai aš tave užmušiu“ (t. 1, b. l. 124–125). Savo parodymus liudytoja patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 43). Tokia agresyvi A. reakcija į tai, kad sesuo galėjo kažkam prasitarti apie jų turėtus lytinius santykius, grasinimai dėl to ją nužudyti, papildomai patvirtina, kad A. veikos padarymo metu suvokė savo veiksmų pobūdį ir galimus teisinius padarinius. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino su A. pakaltinamumo klausimu susijusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme taip pat nebuvo pateikta jokių naujų objektyvių įrodymų, kurie leistų abejoti ekspertizės metu padarytomis ir pirmosios instancijos teisme ištirtomis išvadomis dėl A. sugebėjimo suvokti savo neteisėtus veiksmus, dėl ko skundo argumentai, susiję su nuteistojo pakaltinamumo klausimu, atmetami kaip nepagrįsti.

9. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Nuteistojo gynėjo teigimu, apygardos teismas, neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kokiomis sąlygomis A. gyveno vaikystėje, nevertino jo psichikos sveikatos.

10. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

11. A. įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nuteistasis nužudė savo seserį, o jos lavoną užkasė miške, taip bandydamas paslėpti nusikaltimo pėdsakus. Nors A. dar pakankamai jauno amžiaus, tačiau praeityje jis teistas penkis kartus, tame tarpe už kitos savo sesers išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, toliau sistemingai darė nusikaltimus nuosavybei, savo elgesio kritiškai nevertino, teigiama linkme nesitaisė. Apygardos teismas, konstatuodamas, kad byloje nenustatyta A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodė, jog nors jis iš esmės ir pripažino savo kaltę, tačiau nebuvo iki galo nuoširdus, duodamas parodymus, motyvuodamas „nežinojimu“ nenurodė dalies esminių reikšmingų aplinkybių, kurios būtų padėjusios išsiaiškinti nusikaltimą, nevertino savo veiksmų kritiškai. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato šiuos du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-381-507/2016).

12. A. 2022 m. spalio 29 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo. Tą pačią dieną vykusios įtariamojo apklausos metu A. savo kaltę pripažino. Paaiškinęs nužudymo aplinkybes A. taip pat nurodė, kad jo santykiai su seserim buvo blogi, „nes ji visiems gadindavo gyvenimus. Kaltina nekaltai, kalba to, ko nėra“ (t. 3, b. l. 41–42). 2022 m. lapkričio 7 d. įtariamojo papildomos apklausos metu A. nurodė, kad pasilieka prie savo parodymų, nežino kodėl nužudė seserį (t. 3, b. l. 51). Įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte 2023 m. kovo 22 d. įtariamojo apklausos metu A. pripažino kaltę dėl B. nužudymo, pasiliko prie anksčiau duotų parodymų (t. 3, b. l. 58–59). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. savo kaltės dėl nužudymo neneigė (t. b. l. 41). Byloje esantys A. apklausų protokolai, pirmosios instancijos teisme duoti parodymai patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis savo kaltę dėl B. nužudymo pripažino, tačiau tokia asmens pozicija negali būti laikytina kaip nuoširdus gailėjimasis dėl įvykdyto nusikaltimo. Dar ikiteisminio tyrimo metu A. nurodė, kad jo sesuo „visiems gadindavo gyvenimus“ taip, teismo vertinimu, siekdamas pateisinti savo veiksmus ir galimai siekdamas sukurti įspūdį, kad sesuo savo netinkamu elgesiu iššaukė agresyvią jo reakciją. 2022 m. spalio 29 d. vykusios įtariamojo apklausos metu A. taip pat nurodė, kad kitą dieną po įvykio jis sulaukė skambučio iš policijos bei socialinės, kuriems nurodė, kad sesuo pas jį nepasiliko, išėjo ir nuo to laiko jis jos nematė. Policijos pareigūnams atvažiavus pas jį, jis taip pat neprisipažino žinantis kur sesuo (t. 3, b. l. 42). Tai, kad A. siekė nuslėpti savo padarytą nusikaltimą patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. S., kuri parodė, kad dingus nukentėjusiajai, ji skambino jos sesėms bei A., klausdama, ar nematė B. ir A. nurodė, kad nematė (t. 4, b. l. 43). Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, A. neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ypatingai akcentavo savo pakaltinamumo klausimą, su ekspertizės atlikimu susijusias aplinkybes, tačiau visos jo nurodomos aplinkybės, labiau vertintinos kaip siekis pateisinti savo nusikalstamą elgesį bei išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės. Tokia asmens pozicija, net ir pripažinus savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, negali būti traktuojama kaip nuoširdus gailėjimasis, dėl ko, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas A. laisvės atėmimo bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei baudžiamojo įstatymo nuostatas. Įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios apibūdina nusikalstamos veikos bei A. asmenybės pavojingumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskyrė šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės dėl A. sunkių gyvenimo sąlygų vaikystėje, įvertinus jas kitų aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, kontekste, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

14. Nors apeliaciniame skunde ir nėra keliamas klausimas, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apygardos teismas neteisingai nurodė A. paskirtos bausmės pradžios laiką, jos laiką skaičiuodamas nuo 2022 m. spalio 29 d.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. spalio 28 d. (t. 3, b. l. 91–93). Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. spalio 30 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2023 m. sausio 28 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. sausio 12 d. nutartimi A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, iki 2023 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nuspręsta kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarta pratęsti A. kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 28 d.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės pradžia A. turi būti skaičiuojama ne nuo 2022 m. spalio 29 d., o nuo 2022 m. spalio 28 d. Nors BK 66 straipsnis numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, tačiau taip pat pažymėtina, kad BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios nustatymo laiką. Nagrinėjamu atveju, A. nustačius bausmės pradžios laiką nuo jo faktinio suėmimo momento, papildomai dėl suėmime išbūto laiko įskaitymo pagal BK 66 straipsnio nuostatas, nepasisakoma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismo neteisingai nurodyta data, nuo kurios nuspręsta skaičiuoti A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią, skundžiamo nuosprendžio iš esmės nekeičia, todėl gali būti ištaisoma kaip rašymo apsirikimas, nurodant, kad A. bausmės pradžia laikytina 2022 m. spalio 28 d., o kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

17. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Finansų skyrius 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-35745, kurioje nurodė, jog valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų nuteistajam A. suma sudaro 240 Eur.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

19. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Apeliacinį skundą surašęs nuteistojo gynėjas nurodė, kad negins A. apeliacinės instancijos teisme, dėl ko nuteistajam Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas. Nuteistajam buvo išaiškinta, kad jam paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka (t. 4, b. l. 103). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal A. gynėjo skundą, kuris šia nutartimi yra atmestas. Bylos duomenimis A. nedirba, jam nustatytas 35 procentų darbingumas (t. 4, b. l. 106), todėl darytina išvada, kad tokia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai bei nepagrįstai apsunkintų šioje byloje nukentėjusiosios G. K. teisėtų lūkesčių užtikrinimą. Taigi VGTPT prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. gynėjo advokato Zigmo Pociaus apeliacinį skundą.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą bausmės pradžios skaičiavimo laiką ir A. paskirtą šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę pradėti skaičiuoti nuo 2022 m. spalio 28 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.